Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  TVF, besivystančios šalys ir euro krizė (5)

Agnė Janutytė
2012 06 08

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną. TVF turėjo teikti kreditus valstybėms – fondo narėms, susiduriančioms su rimtomis savo biudžeto disbalanso problemomis, ir palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą finansų bei kredito sferoje, stiprinti finansinį tų valstybių stabilumą ir atkurti šalių tarpusavio pasitikėjimą, kuris buvo susilpnėjęs po Didžiosios ekonominės depresijos ir Antrojo pasaulinio karo, kai kiekviena valstybė stengėsi bet kokiais būdais apsaugoti savo ekonomiką. Pirmąja šalimi, kuri netrukus po TVF įsteigimo pasiskolino iš jo, tapo Prancūzija.

TVF steigimo pradžioje iš viso buvo 29 šalys, tačiau 6–7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje TVF sparčiai plėtėsi. Tuo metu daugelis Afrikos šalių iškovojo nepriklausomybę, jų ekonomikai vystyti buvo reikalinga didžiulė finansinė parama. Antrasis didelis TVF plėtimosi etapas buvo 9-ojo dešimtmečio pabaiga, kai žlugo Sovietų Sąjunga ir TVF padėjo šalims, atsisakiusioms sovietinės planinės ekonomikos modelio, pereiti prie rinkos ekonomikos. Tuomet TVF valstybių narių skaičius išaugo iki 172. Šiuo metu TVF veikloje dalyvauja 188 šalys.

TVF ekonominiame šalių gyvenime dalyvauja teikdamas paskolas, techninę ir juridinę pagalbą, konsultuoja vyriausybes ir centrinius šalių bankus, atlieka įvairius tyrimus, renka statistinius duomenis, kuriuos vėliau panaudoja prognozių kūrimui. TVF, teikdamas paskolas jų prašančioms šalims, padeda joms kovoti su ekonominiais sunkumais, skurdu. Pažymėtina, kad finansinė pagalba skurdžioms pasaulio šalims yra teikiama kitomis sąlygomis nei išsivysčiusioms, t. y. tų paskolų palūkanų normos yra skirtingos. Teikdamas paskolas išsivysčiusioms šalims, TVF reikalauja griežtai apkarpyti valstybės biudžeto išlaidas: mažinti nereikalingą biurokratinį aparatą, imtis socialinių ir struktūrinių reformų, ir įpareigoja šalį vykdyti tokią ekonominę politiką, kuri užtikrintų šalies finansinį ir ekonominį stabilumą. Pasiskolinusią šalį TVF nuolat stebi ir kontroliuoja, sutartą paskolos sumą pervesdamas dalimis (etapais) priklausomai nuo ankstesniais etapais valstybės įvykdytų įsipareigojimų sėkmės.

Pastaruoju metu daugiausia dėmesio TVF yra sutelkęs į euro zonos krizę, kuri, fondo manymu, destabilizuoja ir pasaulinę ekonomiką. TVF atstovai teigia, kad laikinas 2012–2013 m. pasaulio ekonomikos atsigavimas gali būti labai trapus ir bet kokie nauji ekonominiai sunkumai euro zonoje gali vėl ilgam sulėtinti pasaulio ekonomikos augimą. Anot TVF, vis dėlto pastaruoju metu sparčiausiai turėtų augti besivystančių šalių, tokių kaip Brazilija, Kinija, Indija, Indonezija ir kt., ekonomikos. 2011 m. pabaigoje TVF dar manė, kad Europos Sąjunga yra pati pajėgi susitvarkyti su euro zonos krize, tačiau 2012 m. pradžioje paprašė savo šalių narių padidinti fondo paskolų biudžetą iki 700 milijardų eurų, didžioji dalis jų būtų skirta padėti euro zonos šalims įveikti finansų krizę. Kalbėdami apie euro zonos finansų krizę, TVF atstovai teigia, jog Europos Sąjungos valstybėms būtina dar didesnė tarpusavio integracija ir disciplina, numatanti sankcijas valstybei, kuri pažeidžia priimtas finansinės drausmės taisykles. Be to, TVF siūlo įvesti bendros ES šalių atsakomybės principą, tam pasitelkiant euroobligacijas ar kitus finansinius instrumentus, kurie susietų šalis tarpusavyje per skolinimą ir skolinimąsi. Savaime suprantama, dauguma ES šalių tokiems siūlymams priešinasi.

Daugiausia prie euro krizės sprendimo prisideda vadinamasis Trejetas: Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir TVF. Tačiau pačios euro zonos šalys tarpusavyje nesutaria, kas ir kodėl turėtų padėti tokioms ES šalims kaip Ispanija, Graikija, Portugalija, Airija. 2011 m. gruodžio mėnesį Didžioji Britanija atsisakė suteikti TVF didesnę paskolos dalį sprendžiant euro krizę, kai fondas paprašė padidinti įnašus į jo išduodamų paskolų fondą, todėl TVF ir nori, kad Europos Sąjungos šalys būtų stipriau finansiškai susietos tarpusavyje. Tačiau į euro krizę TVF negali nekreipti dėmesio, nes ES ekonomikos būklė yra labai svarbi ir viso pasaulio ekonomikai.

Kad euro zonos problemos daro įtaką viso pasaulio ekonomikai, rodo ir tai, jog tokios šalys kaip Japonija, Brazilija, Indija, Kinija ar Rusija nori prisidėti prie TVF paskolų fondo didinimo. 2012 m. balandžio mėnesį Japonija paskelbė investuosianti į TVF apie 47 milijardus eurų, taip tikėdamasi, jog tai padės įveikti skolų krizę Europos Sąjungoje. Rusija taip pat siūlo savo paramą ES, tačiau už tai norėtų svaresnio vaidmens TVF. Manoma, kad taip Rusija nori didinti savo įtaką Europos Sąjungoje, tuo tikslu supirkinėdama ES šalių nuvertėjusių strateginių objektų, susijusių su nafta, dujomis, jūrų uostais, bankais ir pan., akcijas. Teigiama, jog Rusija ketina kviestis pas save dirbti įvairias kompanijas, kurios nukentėjo per euro krizę, kad jos ilgainiui taptų priklausomos nuo Maskvos. Prie euro zonos gelbėjimo prisideda ir Brazilija, kuriai euro zonos problemos grasina lėtėjančiu ekonomikos augimu. TVF teigimu, 2012 m. dėl recesijos euro zonoje gali per pusę sumažėti ir Kinijos ekonomikos kilimas.

TVF yra pasaulinė institucija ir turi padėti ne tik ES šalims, bet ir visam pasauliui. Fonde visoms pasaulio šalims turi būti atstovaujama vienodai, tačiau istoriškai TVF stipresnės yra Vakarų šalys, nors pastaruoju metu, suteikdamos pagalbą euro zonos šalims, kylančios ekonomikos – Brazilija, Indija, Kinija, Rusija ir kitos – reikalauja didesnės įtakos TVF. Tačiau kol kas šios ekonomikos nesugeba konkuruoti su Vakarų šalimis, nes negali pasiekti politinių ir ekonominių tarpusavio kompromisų. Tokią kovą buvo lengva pastebėti, kai buvo renkama dabartinė TVF vadovė: ja tapo Vakarų šalių beveik vieningai pasiūlyta Christine Lagarde, o juk besivystančios šalys turėjo net kelis kandidatus.

Vis dėlto TVF sulaukia ir daug kritikos dėl savo vykdomos politikos, ypač besivystančiose pasaulio šalyse. Kai kurie politikos ir finansų apžvalgininkai teigia, jog TVF veikla šioje pasaulio dalyje sukelia skurdo, bado problemas, nes suteikiamos paskolos nėra naudojamos tikslingai arba siūloma vykdyti konkrečiai šaliai netinkamą ekonominę politiką. Tačiau, suteikdamas paskolas, TVF įgauna tam tikrą teisę kištis į šalies ekonominę politiką. Taip pat teigiama, jog TVF nesuteikia paskolų toms šalims, kuriose yra labai pažeidžiamos žmogaus teisės. Be to, paskolas gaunančioms šalims TVF keliami reikalavimai dažnai tik dar labiau pablogina šalies makroekonominę situaciją, o vykdant jose restruktūrizaciją labai trūksta skaidrumo.

Atsakydamas į kritiką TVF teigia, jog visuomet kovojant su ekonominėmis krizėmis kyla įvairių sunkumų. Esą kritikai mato tik trumpalaikes problemas ir nežiūri į ilgalaikę perspektyvą, o tada TVF padaromas tiesiog atpirkimo ožiu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras