Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Sudėtingi klausimai ir iššūkiai Iranui

2012 06 12

Rusijos užsienio reikalų viceministras Genadijus Gatilovas pabrėžė gyvybiškai svarbų Irano vaidmenį ir įtaką, sprendžiant regionines problemas, ir pažymėjo, kad Teheranas, kaip regiono galybė, turėtų padėti nugalėti Sirijos krizę. G. Gatilovas teigė, kad Rusija remia Jungtinių Tautų (JT) ir Arabų Lygos pasiuntinio Kofi Annano pasiūlymą sudaryti tarptautinę kontaktinę grupę, subursiančią pagrindinius pasaulio ir regioninius veikėjus, kurie sieks kuo anksčiau baigti 16 mėnesių trunkančią Sirijos krizę. Aukšto rango diplomatas Kofi Annanas pažymėjo, kad grupėje turi būti JT Saugumo Tarybos nariai, taip pat regiono valstybių atstovai, visų pirma, besiribojančių su Sirija ir turinčių interesų šiame regione.

Pasak G. Gatilovo, tokia valstybė kaip Iranas turi teisę dalyvauti šiame procese. „Irano dalyvavimas gali suvaidinti konstruktyvų vaidmenį ieškant Sirijos konflikto sprendimo būdų“, – tvirtino jis. G. Gatilovas įtikinėja Vakarų valstybes vengti karinės intervencijos į Siriją ir įspėja, kad toks jėgos panaudojimas tik pablogins situaciją šioje Artimųjų Rytų valstybėje. „Akivaizdu, kad suvaržančių ir prievartinių priemonių įvedimas tikrai nepadės, o kaip tik pakenks ir taip sudėtingai situacijai valstybėje“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras.

Jis pabrėžė, kad Maskva atmeta bet kokį papildomą spaudimą, sankcijas ar jėgos panaudojimą prieš Siriją ir ragina visas valstybes, darančias įtaką tiek Sirijos valdžiai, tiek jos opozicijai, suvienyti pastangas, kad būtų pasiektas politinis susitarimas, išspręsta dabartinė krizė, įgyvendintas Kofi Annano taikos planas. Žymus diplomatas dar sykį paminėjo Irano įtaką regione, šios valstybės potencialą prisidedant prie Sirijos konflikto sprendimo. „Iranas yra svarbi šalis regione ir aš tikiuosi, kad ji taps sprendimo dalimi“, – kalbėjo K. Annanas. Jis pridūrė, kad dar tebėra ankstyva diskusijų fazė.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose Susan Rice išreiškė nepritarimą Irano vaidmeniui Sirijoje. Vokietijos vyriausybė reikalauja, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba imtųsi griežtesnių veiksmų prieš Damaską, o prie to prisijungtų ir Rusija, nes Assado režimas ir toliau rengia žiaurias žudynes Sirijoje. Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas teigė, kad Berlynas pasibaisėjo įvykiais Sirijoje. „Jeigu lyderis leidžia tokius veiksmus savo valstybėje, jis praranda visą savo legitimumą“, – tvirtino jis. Pasak S. Seiberto, Damasko sąjungininkė Rusija taip pat turi prisiimti didelę atsakomybę.

Sirijos kontekste dažnai minimo Irano gynybos ministras Ahmadas Vahidis (Ahmad Vahidi) teigia, kad Iranas ne tik daro įtaką procesams regione, bet ir yra tarp dešimties galingiausių valstybių karinės gynybos srityje. „Mes kuriame modernias sistemas gynybos tikslams. Valstybė pasiekė reikšmingą progresą biotechnologijos, nanotechnologijos ir kitose mokslo srityse, nepažeisdama aplinkos apsaugos standartų. Iranas niekada nenusileis Vakarų šalims branduolinėje sferoje. Jos turės gerbti Irano branduolinę laisvę“, – apibendrino A. Vahidis.

Pagal 2012 m. birželio 8 ir 10 d. „Trend“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras