Paslaptinga žurnalisto žūtis

Kovo pradžioje Maskvoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo karinis laikraščio „Komersant“ („Komersantas“) apžvalgininkas Ivanas Safronovas. Jis iškrito iš namo, kuriame gyveno, laiptinės lango. Nors tyrėjai tvirtina, kad šitą nelaimę galima kvalifikuoti kaip savižudybę, žurnalisto kolegoms ir artimiesiems tokia versija atrodo labai abejotina. Jie yra linkę manyti, kad I. Safronovo žūtis gali būti susijusi su jo profesine veikla.

Būti žurnalistu Rusijoje yra gana pavojinga. Pagal „International News Safety Institute“ paskelbtus duomenis, Rusija yra antroje vietoje pagal per pastarąjį dešimtmetį žuvusių žurnalistų skaičių. Ją aplenkė tik Irakas, kuriame šiandien kiekvieną dieną griaudėja sprogimai, pasiglemžiantys galybę žmonių gyvybių. Rusijoje žurnalistai žūsta taikos metu (nors, žinoma, nereikia pamiršti ir karo Čečėnijoje).

Atrodo, kad Rusijoje nusistovėjo savotiška „tradicija“, pagal kurią paprasčiausias būdas užčiaupti žurnalistą – pašalinti jį. Galima prisiminti iki šiol taip ir neišaiškintą Anos Politkovskajos nužudymą, kuris sulaukė atgarsio visame pasaulyje. Turint galvoje bendrą rusiškų nepriklausomų visuomenės informavimo priemonių padėtį, galima kalbėti apie gilią krizę, kurią išgyvena rusų informacinė erdvė – viešumoje dažniausiai skelbiama tik viena, vyraujanti, nuomonė, sutampanti su oficialios valdžios pozicija. Pastebimas akivaizdus propagandos perteklius, alternatyvių nuomonių, skelbiamų viešai, procentas yra gana ribotas.

Atsižvelgiant į visą tai, nenuostabu, kad po I. Safronovo mirties iškart atsirado (tiesa - neoficiali) versija, anot kurios jis galėjo būti pašalintas, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą arba savižudybę. Svarbu pažymėti tai, kad kelti tokią versiją tai darantys žmonės turi svarių priežasčių.

Ką sužinojo I. Safronovas?

Kaip praneša rusų liberalus informacinis portalas Grani.ru, prieš mirtį I. Safronovas buvo sužinojęs informaciją, galėjusią sukelti rimtą tarptautinį skandalą. Paskutines savo gyvenimo savaites jis tyrė rusiškų ginklų gabenimo į Siriją ir Iraną schemas. Taip pat yra žinoma, kad dėl šito atliekamo žurnalistinio tyrimo jis yra sulaukęs rimtų grasinimų.

Pranešama, kad „Komersant“ žurnalistai pasiryžo patys išsiaiškinti savo kolegos žūties priežastį. Jie teigia, kad jų atliekamo žurnalistinio tyrimo duomenimis, nebuvo jokių priežasčių, galėjusių pastūmėti I. Safronovą į savižudybę. Žurnalistai daro tokias išvadas, apklausę žuvusio apžvalgininko kaimynus, artimuosius, tai pat su juo intensyviai bendravusius kolegas. Buvo patikrinta ir jo mobilaus telefono paskutinių dienų suvestinė.

Tačiau taip pat pažymima, jog paskutinėmis dienomis I. Safronovas buvo rimtesnis, nei įprasta. Tariamai, tam turėjo įtakos ir aukščiau paminėti grasinimai.

Į viešumą iškilo ir informacija, kurią prieš savo mirtį tikrino I. Safronovas. Žurnalisto kolegos teigia, kad jis gavo duomenų apie tai, kad Rusija ruošia naujos ginklų siuntos gabenimą į Artimuosius Rytus. Tariamai, buvo numatoma parduoti Sirijai partiją kovinių naikintuvų Su-30, o Iranui zenitinius raketų kompleksus S-300V. Kaip pranešama, šitų ginkluočių gabenimai turėjo vykti per Baltarusiją, kad Vakarai negalėtų apkaltinti Maskvą parduodant ginklus nepatikimoms šalims. Pats I. Safronovas pranešė „Komersant“ redakcijai, jog gavo šitos informacijos patvirtinimą per tarptautinę ginkluočių parodą IDEX-2007, vasario mėnesį vykusią Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Be to, I. Safronovas teigė, kad sužinojo ir apie kitus kontraktus tarp Rusijos ir Sirijos, pagal kuriuos Rusija turėjo parduoti šitai Artimųjų Rytų šaliai zenitinius kompleksus „Pancyr-S1“ naikintuvus Mig-29 ir taktines raketas „Iskander-E“.

Tačiau šis straipsnis taip ir nebuvo parašytas. Buvo žinoma, kad I. Safronovą kažkas įspėjo, jog jeigu jo turima informacija bus paskelbta, jam gresia rimti nemalonumai. Žurnalistui buvo pranešta, kad jam gali būti iškelta byla dėl valstybinės paslapties paviešinimo.

Rusų žiniasklaida praneša, kad tokio pobūdžio bylos buvo keliamos I. Safronovui jau ne vieną kartą, bet visą laiką jam pavykdavo įrodyti, jog visą informaciją jis paimdavo iš viešai prieinamų šaltinių. Manoma, kad I. Safronovas galėjo gauti užuominų, kad šį kartą Federalinė Saugumo Tarnyba padarys viską, kad žurnalistas atsidurtų už grotų. Tai, kad I. Safronovas taip ir neparašė straipsnio šita tema, nors ir žadėjo tai padarysiąs, tikriausiai rodo, kad jis nutarė ne žaisti su ugnimi.

„Komersant“ laikraščio redakcijoje prisimenama, kad jau 2005 metais, po panašaus straipsnio, ruošiant kurį dalyvavo ir I. Safronovas, pasirodymo, Rusijos planai parduoti Sirijai „Iskander“ raketas žlugo. Tada savo susirūpinimą jais išreiškė JAV ir Izraelis, ir vetuoti aną sandorį teko asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tikėtis teisingumo sunku

Nesiimu teigti, jog I. Safronovas tikrai buvo nužudytas. Visas jo mirties aplinkybes, remdamasis bendrais principais, turi išaiškinti tyrimas, o kaltus dėl jo žūties, jei tokie yra, turi nustatyti ir įvardyti teismas. Tokių procedūrų laikomasi visame civilizuotame pasaulyje.

I. Safronovo artimieji ir kolegos taip pat neskuba mesti konkrečių kaltinimų. Visi kalbantys apie žurnalisto mirtį, sutaria tik dėl vieno fakto – jo žūtis yra paslaptinga, o kur paslaptis – ten ir daug spėlionių. Pačios spėlionės, žinoma, neprilygsta įrodymų  medžiagai, bet kartais ir jos yra reikalingos, siekiant suprasti, kas iš tikrųjų atsitiko. Ypač aktualu tai būna kalbant apie Rusiją.

Pagal susiklosčiusią blogą praktiką, žurnalistų nužudymai (ir paslaptingų žūčių atvejai) šitoje šalyje beveik visada neišaiškinami. Teisingumo dar galima tikėtis, jeigu žurnalisto mirtis nėra susijusi su jo profesine veikla, bet kitais atvejais žudikai ir užsakovai dažniausiai lieka nenubausti. Iki šiol neišaiškintas Vlado Listjevo nužudymas, vargu ar bus pasakyta tiesa apie Anos Politkovskajos žūtį. Galima įvardyti ir dar daugiau panašių bylų, kurių išaiškinimo teks dar laukti ilgus metus (greičiausiai iki tol kol Rusijoje iš esmės pasikeis valdžia).

Safronovo atveju, jei paaiškėtų, kad tai buvo nužudymas, V. Putinas vėl galėtų pareikšti, kad jo žūtis Kremliui „nebuvo naudinga“. Pakartoti žodžius, kuriais jis ciniškai „pakomentavo“ Anos Politkovskajos mirtį.

Iš tikrųjų, juk I. Safronovo mirtis verčia žiniasklaidą vėl ir vėl kalbėti apie tai, ką oficiali Rusijos valdžia būtų linkusi nutylėti – ginklų prekybą su šalimis, kuriose yra labai stiprios antivakarietiškos nuotaikos, o taip pat ruošiami įvairaus plauko ekstremistai ir teroristai. Savotiškas dvigubas Rusijos žaidimas, kai iš vienos pusės ji palaiko JAV antiteroristiniame kare, o iš kitos šelpia potencialius Amerikos priešus.

Šiuolaikinėje Rusijoje yra pora opių, arba galima net pasakyti – „šventų“, temų, kalbėti apie kurias reikėtų labai atsargiai. Pirmoji jų – Čečėnija, ir nėra jokių abejonių, kad būtent šita tema kainavo A. Politkovskajai gyvybę. Kita – kariuomenė ir karinės galybės atgavimas.

I. Safronovas, pats buvęs kariškis, puikiausiai žinojo su kuo turi reikalų. Jo paskutinė, taip ir nerealizuota, tema be jokių abejonių galėjo būti vertinama kaip „pavojinga“, nes lietė tokias plotmes kaip šalies įvaizdis tarptautinėje arenoje, kariniai kontraktai ir lydintys juos pinigai. Be jokių abejonių, galima pasakyti, jog I. Safronovas žaidė pavojingą žaidimą, ir būtent todėl jo žūtis kelia tiek daug klausimų (atsakymų į kuriuos, kaip jau buvo sakyta, galima ir nesulaukti).

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.