Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  ES ateitis (6)

Komentarai:

VIDMANTAS MAROZASUK WISBECH, 2012 07 02 13:40
VIDMANTAS TO OME
1.EUROPOS DABARTINIS SAULELEDIS PRASIDEJO PO ANTRO PASAULINIO KARO
DABAR SNEKESIU METAFORISKAI

2.TRYS KAVBOJAI JAV,RUSIJA,UK PADALINO MUSU PLANETA ZEME-GANYKLAS
I 3 APYLIGIAS ITAKOS ZONAS IR PASIDALINO 193 ARKLIUS-VALSTYBES

3.KA GALI PADARYTI ARKLIS KAVBOJUI? TIK NUMESTI JI NUO BALNO
UZPIKES KAVBOJUS GALI ARKLI,PRIMUSTI,NEDUOTI VALGYTI IR GALU GALE IR NUSAUTI

4.JUS KALBATE APIE VISA EUROPA KURIA SUDARO 32 ARKLIAI VALSTYBES
BET PAGRINDA EUROPOS DABAR SUDARO EUROPOS SAJUNGA 27 ARKLIAI-VALSTYBES TOJAU BUS NEUZILGO 28-AS

5.MATOTE KUR ESME 27 ES EUROPOS ARKLIAI GAL IR NORETU KAZKA PADARYTI,BET KAVBOJAMS NEREIKALINGAS STIPRUS KONKURENTAS
IR JIE SKAITO KAD ES ARKLYS-GYVUNAS NIEKADA NEBUS ZMOGUMI-KAVBOJUMI

6.TODEL IR PALIKO EUROPOS SAJUNGA BE ES KONSTITUCIJOS IR ES KARIUOMENES MES SU JUMIS TAPOME KENTAURAIS MASTOME KAIP ZMONES
O KUNAS MUSU GYVULIU VIENU ZODZIU IR GYVENAME VALSTYBEJE ES IR NEGYVENAME

7.PREZIDENTA ES TURIME,PARLAMENTA TURIME,ES KONSTITUCIJOS NE
ES KARIUOMENES NE TODEL IR SPRENDZIAME KLAUSIMA KAS PIRMA
VISTA AR KIAUSINIS

8.KOL NEPADARYSIME PACIO ELEMENTARAUS KLAUSIMO ES KONSTITUCIJOS
IR NENUSPRESIME KAS MES FEDERACIJA,AR KONFEDERACIJA,KOKIA MUSU KARINE DOKTRINA GYNYBOS,POLYMO AR NEITRALITETO
VISOS KALBOS TIK LAISVO LAIKO SVAISTYMAS





ome, 2012 06 25 21:49
Kokia ten ateitis, ZLUGS kaip ir visos imperijos iki siol.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2012 06 21 15:16
VIDMANTAS TO VITUI
1.PASAULYJE YRA 3 PAGRINDINIAI DALIKAI
PRIEZASTYS
VEIKSMAS
PASEKME

PRIEZASTYS
JAV CIVILIOKAI NORI
PADARYTI JAV JEGOS STRUKTURAS
ATPIRKIMO OZIAIS
PER TAIP VADINAMA EKONOMINI FINANSINI NIURBERGA

VEIKSMAS
EKONOMIKOS DESNIU ISKRAIPYMAS
NESUGEBEJIMAS IVESTI AMERO IR ELEKTRONINIU PINIGU
KRIZE,EKONOMINIS KRACHAS

PASEKME
DEMOKRATIJOS IDEJOS ZLUGDYMAS
VALSTYBES SAMPRATOS ZLUGDYMAS
TURIU OMENYJE ES,NERA KONSTITUCIJOS IR ES KARIUOMENES

NENORAS KURTI MODERNIA NATO=KARAN SU KOVOS FORMULE
30+10+30
KO PASEKOJE CHAOSAS,NESTABILIMAS,PILIETINIO KARO LABAI DIDELE TYKIMYBE(JAV AUKSCIAUSIAS TEISMAS PRITEISE JAV INDENAMS VISAS KOMPENSACIJAS)
PASEKMIU MARIOS

KAS LIECIA ES KONSTITUCIJA
CIA KORDINALIAI KEICIASI VALSTYBES VALDYMAS
PER MONARCHU TARYBA KURI TURI VETO TEISE
EVOLIUCIONUOJA GAMTA,EVOLIUCIONUOJA IR VALDYMAS
AS ESU VALSTYBES IR VALDYMO SPECIALISTAS
MANE MOKE SIAM REIKALUI 9 METUS LIETUVOS PROFESURA
KIEKVIENAS TURIME DIRBTI SAVO DARBA
LAKUNAS-SKRAIDYTI
TRAKTORISTAS-ARTI
KARISKIS-KARIAUTI
O VALSTYBES VALDYMO SPECIALISTAI TURI DIRBTI SAVO DARBA TAI JU DUONA

VIDMANTAS MAROZAS UK, 2012 06 21 15:02


NAUJOS EUROPOS SAJUNGOS KONSTITUCIJOS PROEKTAS









Europos Sajungos Konstitucija įsigalios nuo 2015 m. lapkričio 2 d.

Skelbta: -Europos sajungos parlamento dokumente, 2015, Nr. 220 (2015-01-10);

Valstybės Žinios, 2015, Nr. 1 (2015-01-10)



Konstitucijos sudedamoji dalis

TURINYS



I SKIRSNIS.

EUROPOS SAJUNGOS FEDERACINE VALSTYBĖ



II SKIRSNIS.

ŽMOGUS IR VALSTYBĖ



III SKIRSNIS.

VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ



IV SKIRSNIS.

TAUTOS ŪKIS IR DARBAS



V SKIRSNIS.

PARLAMENTAS



VI SKIRSNIS.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS



VII SKIRSNIS.

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ



VIII SKIRSNIS.

KONSTITUCINIS TEISMAS



IX SKIRSNIS.

TEISMAS



X SKIRSNIS.

VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS



XI SKIRSNIS.

FINANSAI IR VALSTYBĖS BIUDŽETAS



XII SKIRSNIS.

VALSTYBĖS KONTROLĖ



XIII SKIRSNIS.

UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS



XIV SKIRSNIS.

KONSTITUCIJOS KEITIMAS



BAIGIAMIEJI NUOSTATAI



RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS

SUDEDAMOJI DALIS



RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS



DĖL ESFR VALSTYBĖS





RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS







RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS

DĖL RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS ĮSIGALIOJIMO TVARKOS







RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS

DĖL SALIU NARYSTĖS EUROPOS SAJUNGOS FEDERATIVINEJE RESPUBLIKOJE









(Respublikos piliečių priimta 2015 m.01 10 d. referendume)





EUROPOS SAJUNGOS FEDERATYVINES RESPUBLIKOS TAUTA



– prieš daugelį amžių isikūrusi Europoje ir sukurusi XXI amziuje bendra Europos Sajungos Federacine valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Europos valstybiu Konstitucjomis ir istatymais

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,

– išsaugojusi savo dvasią, gimtąsias kalbas, raštus ir papročius,

– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomojeEuropos Sajungos Federacineje valstybėje,

– puoselėdama Europos žemėje ir visame pasaulyje tautinę santarvę,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,

Europos Sajungos Federacines valstybės piliečių valia

priima ir skelbia

šią

KONSTITUCIJĄ



I SKIRSNIS

I EUROPOS SAJUNGOS FEDERACINE VALSTYBE



1 straipsnis

Europos Sajungos Federacine valstybė

yra nepriklausoma demokratinė respublika.

(toliau ES -FDR )





2 straipsnis

ES-FDR valstybę kuria Tauta.

Suverenitetas priklauso Tautai.



3 straipsnis

Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto,

savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam,

kas prievarta kėsinasi į ES-FDR nepriklausomybę,

teritorijos vientisumą,

konstitucinę santvarką.



4 straipsnis

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai

ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.





















5 straipsnis

Valstybės valdžią ES-FDR

Vykdo

Respublikos Prezidentas

PARLAMENTAS

Vyriausybė,

ir Teismas.

Valdžios galias riboja Konstitucija.

Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.



6 straipsnis

Konstitucija yra vientisas

ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti

remdamasis Konstitucija.



7 straipsnis

Negalioja joks įstatymas

ar kitas aktas

priešingas Konstitucijai.



Galioja tik paskelbti įstatymai.

Įstatymo nežinojimas

neatleidžia nuo atsakomybės.





8 straipsnis

Valstybinės valdžios

ar jos institucijos užgrobimas smurtu

laikomi antikonstituciniais veiksmais,

yra neteisėti ir negalioja.



9 straipsnis

Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai

sprendžiami referendumu.

Įstatymo nustatytais atvejais

referendumą skelbia Seimas.



Referendumas taip pat skelbiamas,

jeigu jo reikalauja ne mažiau

kaip 10% ES-FD RESPUBLIKOS piliečių,

turinčių rinkimų teisę.



Referendumo skelbimo

ir vykdymo tvarką

nustato įstatymas.













10 straipsnis

ES-FD RESPUBLIKOS valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama

į jokius valstybinius darinius.

Valstybės sienos gali būti keičiamos

tik ES-FD Respublikos tarptautine sutartimi,

kai ją ratifikuoja

4/5 visų ES-FD RESPUBLIKOS PARLAMENTO narių.



11 straipsnis

ES-FD RESPUBLIKOS valstybės teritorijos administracinius vienetus

ir jų ribas nustato įstatymas.



12 straipsnis

ES-FD Respublikos pilietybė įgyjama gimstant

ir kitais įstatymo

nustatytais pagrindais.



Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus,

niekas negali būti kartu

ES-FD Respublikos ir kitos UZ ES-FSD valstybės TERITORIJOS PILICIU

tai yra trygybos pilietybes pilietis

.Galioja tik ES-FDR PILIETYBE IR ES NARES VALSTYBES PILIETYBE

KURIA PASIRINKO PILIETIS IR KURI YRA IRASYTA ES-FDR PILIECIO PASE

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką

nustato įstatymas.



13 straipsnis

ES-FDR valstybė globoja savo piliečius užsienyje.

Draudžiama išduoti

ES=FD Respublikos pilietį kitai valstybei,

jeigu ES-FD Respublikos tarptautinė sutartis nenustato kitaip.



14 straipsnis

Valstybinė kalba

ANGLU KALBA



15 straipsnis

Valstybės vėliavos spalvos

MELYNA

Valstybės herbas –

APSKRYTIMAS IS 15 GELTONU ZVAIGZDZIU

Valstybės herbą,

Vėliavą

ir jų naudojimą

nustato įstatymai.















16 straipsnis

Valstybės himnas

ES-FDR GIMNAS

SPORTINIU VARZYBU METU

NAUDOJAMAS ES-FDR HIMNAS

ES –FDR SALIU HIMNAI NAUDOJAMI

PAGAL ATSKIRA ISTATYMA

IR TIK ES-FDR TERITORIJOS RIBUOSE





17 straipsnis

ES-FDR valstybės sostinė

yra BRIUSELIO miestas

PROEKTAS

KARO ATZVILGIU SOSTINE GERIAU BUTU NUKELTI I

CIURICHA SVEICARIJA



II SKIRSNIS

ŽMOGUS IR VALSTYBĖ



18 straipsnis

Žmogaus teisės ir laisvės

yra prigimtinės.







19 straipsnis

Žmogaus teisę į gyvybę

saugo įstatymas.



20 straipsnis

Žmogaus laisvė neliečiama.



Niekas negali būti

savavališkai sulaikytas

arba laikomas suimtas.



Niekam neturi būti atimta laisvė

kitaip, kaip tokiais pagrindais

ir pagal tokias procedūras,

kokias yra nustatęs įstatymas.



Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo

per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą,

kur sulaikytajam dalyvaujant

sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas.



Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti,

sulaikytasis tuojau pat

paleidžiamas.





21 straipsnis

Žmogaus asmuo neliečiamas.

Žmogaus orumą gina įstatymas.

Draudžiama žmogų

kankinti,

žaloti,

žeminti jo orumą

, žiauriai su juo elgtis,

taip pat nustatyti tokias bausmes.



Su žmogumi,

be jo žinios ir laisvo sutikimo,

negali būti atliekami

moksliniai ar medicinos bandymai.

























22 straipsnis

Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.

Asmens susirašinėjimas, internetu

pokalbiai telefonu,skaipu per interneta

telegrafo pranešimai

ir kitoks susižinojimas neliečiami.



Informacija apie privatų asmens gyvenimą

gali būti renkama

tik motyvuotu teismo sprendimu

ir tik pagal įstatymą.

Įstatymas ir teismas saugo,

kad niekas nepatirtų savavališko

ar neteisėto kišimosi

į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą

, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.



23 straipsnis

Nuosavybė neliečiama.

Nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nuosavybė gali būti paimama

tik įstatymo nustatyta tvarka

visuomenės poreikiams

ir teisingai atlyginama.





24 straipsnis

Žmogaus būstas neliečiamas.

Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą

Neleidžiama

kitaip, kaip tik teismo sprendimu

arba įstatymo nustatyta tvarka



tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką,

sulaikyti nusikaltėlį,

gelbėti žmogaus gyvybę,

sveikatą ar turtą.































25 straipsnis

Žmogus turi teisę turėti savo

įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Žmogui neturi būti kliudoma

ieškoti,

gauti

ir skleisti informaciją

bei idėjas.





Laisvė reikšti įsitikinimus

Gauti

ir skleisti informaciją

negali būti ribojama kitaip,

kaip tik įstatymu,



jei tai būtina apsaugoti

žmogaus sveikatai

, garbei ir orumui,

privačiam gyvenimui,

dorovei

ar ginti konstitucinei santvarkai.









Laisvė reikšti įsitikinimus

ir skleisti informaciją nesuderinama

su nusikalstamais veiksmais

- tautinės,

rasinės,

religinės

ar socialinės neapykantos,

prievartos

bei diskriminacijos kurstymu

, šmeižtu

ir dezinformacija.





Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka

gauti valstybės įstaigų

turimą informaciją apie jį.





















26 straipsnis

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

Kiekvienas žmogus turi teisę

laisvai pasirinkti bet kurią religiją

arba tikėjimą

ir vienas ar su kitais,

privačiai ar viešai

ją išpažinti,



atlikinėti religines apeigas

, praktikuoti tikėjimą

ir mokyti jo.



Niekas negali kito asmens versti

nei būti verčiamas pasirinkti

ar išpažinti kurią nors

religiją arba tikėjimą.



Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti

religiją arba tikėjimą

negali būti apribota

kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada,

kai būtina garantuoti







visuomenės saugumą,

viešąją tvarką,

žmonių sveikatą

ir dorovę,

taip pat kitas asmens

pagrindines teises ir laisves.





Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi

vaikų ir globotinių

religiniu ir doroviniu auklėjimu

pagal savo įsitikinimus.



27 straipsnis

Žmogaus įsitikinimais,

praktikuojama religija ar tikėjimu

negali būti pateisinamas nusikaltimas

ar įstatymų nevykdymas.



28 straipsnis

Įgyvendindamas savo teises

ir naudodamasis savo laisvėmis,

žmogus privalo laikytis

ES-FD Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,

nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.



29 straipsnis

Įstatymui, teismui

ir kitoms valstybės institucijoms

ar pareigūnams

visi asmenys lygūs.



Žmogaus teisių negalima varžyti

ir teikti jam privilegijų

dėl jo lyties,

rasės,

tautybės,

kalbos,

kilmės,



socialinės padėties,

tikėjimo

, įsitikinimų

ar pažiūrų pagrindu.



30 straipsnis

Asmuo, kurio konstitucinės teisės

ar laisvės pažeidžiamos

, turi teisę kreiptis į teismą.

Asmeniui padarytos

materialinės ir moralinės žalos atlyginimą

nustato įstatymas.



31 straipsnis

Asmuo laikomas nekaltu,

kol jo kaltumas neįrodytas

įstatymo nustatyta tvarka

ir pripažintas įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu.





Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą,

turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai

išnagrinėtų nepriklausomas

ir bešališkas teismas.



Draudžiama versti duoti parodymus prieš save,

savo šeimos narius

ar artimus giminaičius.



Bausmė gali būti skiriama ar taikoma

tik remiantis įstatymu.



Niekas negali būti baudžiamas

už tą patį nusikaltimą

antrą kartą.





Asmeniui, kuris įtariamas

padaręs nusikaltimą,

ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo

arba pirmosios apklausos momento

garantuojama teisė į gynybą,

taip pat ir teisė turėti advokatą.



32 straipsnis

Pilietis gali laisvai kilnotis

ir pasirinkti gyvenamąją vietąES-FDR,

gali laisvai išvykti iš ES-FDR

Šios teisės negali būti varžomos kitaip,

kaip tik įstatymu

ir jeigu tai būtina valstybės saugumui,

žmonių sveikatai apsaugoti,

taip pat vykdant teisingumą.





Negalima drausti

piliečiui grįžti į ES-FDR

Kiekvienas ES-FDR PILIETIS

gali apsigyventi ES-FDR









33 straipsnis

Piliečiai turi teisę dalyvauti

valdant savo šal

į tiek tiesiogiai,

tiek per demokratiškai išrinktus atstovus,

taip pat teisę lygiomis sąlygomis

stoti į ES-FD Respublikos valstybinę tarnybą.



Piliečiams laiduojama teisė

kritikuoti valstybės įstaigų

ar pareigūnų darbą,

apskųsti jų sprendimus



. Draudžiama persekioti už kritiką.



Piliečiams laiduojama peticijos teisė

, kurios įgyvendinimo tvarką

nustato įstatymas.

















34 straipsnis

Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų,

turi rinkimų teisę.



Teisę būti išrinktam nustato

ES-FD Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.



Rinkimuose nedalyvauja piliečiai

, kurie teismo

pripažinti neveiksniais.



35 straipsnis

Piliečiams laiduojama teisė

laisvai vienytis į bendrijas,

politines partijas

ar asociacijas



, jei šių tikslai ir veikla

nėra priešingi

Konstitucijai ir įstatymams.





Niekas negali būti verčiamas

priklausyti kokiai nors

bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.



Politinių partijų

, kitų politinių

ir visuomeninių organizacijų

steigimą ir veiklą

reglamentuoja įstatymas.



36 straipsnis

Negalima drausti ar trukdyti piliečiams

rinktis be ginklo

į taikius susirinkimus.



Ši teisė negali būti ribojama kitaip

, kaip tik įstatymu

ir tik tada, kai reikia apsaugoti

valstybės ar visuomenės saugumą,

viešąją tvarką

, žmonių sveikatą ar dorovę

arba kitų asmenų teises ir laisves.



37 straipsnis

Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms

, turi teisę puoselėti

savo kalbą,

kultūrą

ir papročius.





III SKIRSNIS

VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ



38 straipsnis

Šeima yra visuomenės

ir valstybės pagrindas.

Valstybė saugo ir globoja šeimą

, motinystę,

Tėvystę

ir vaikystę.





Santuoka sudaroma laisvu

vyro ir moters sutarimu.



GYVENIMAS VYRO SU VYRU

VADINAMAS BENRAS GYVENYMAS,

O NE SANTUOKA



GYVENYMAS MOTERS SU MOTERIMI

VADINAMAS BENDRU GYVENIMU,



NE SANTUOKA



Valstybė registruoja santuoką,

gimimą ir mirtį.

Valstybė pripažįsta

ir bažnytinę santuokos registraciją.



Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

BENRA GYVENIMA GYVENANCIU VYRU TEISES LYGIOS

BENRA GYVENIMA GYVENANCIU MOTERU TEISES LYGIOS

Tėvų teisė ir pareiga

- auklėti savo vaikus

dorais žmonėmis

ir ištikimais piliečiais,

iki pilnametystės juos išlaikyti.



Vaikų pareiga

- gerbti tėvus

, globoti juos senatvėje

ir tausoti jų palikimą.





















39 straipsnis

Valstybė globoja šeimas,

auginančias ir auklėjančias vaikus namuose,

įstatymo nustatyta tvarka

teikia joms paramą.

Dirbančioms motinoms

įstatymas numato mokamas atostogas

iki gimdymo ir po jo

, palankias darbo sąlygas

ir kitas lengvatas.



Nepilnamečius vaikus

gina įstatymas.



40 straipsnis

Valstybinės ir savivaldybių

mokymo ir auklėjimo įstaigos

yra pasaulietinės.



Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.

Įstatymo nustatyta tvarka

gali būti steigiamos nevalstybinės

mokymo bei auklėjimo įstaigos.

Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.

Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.



41 straipsnis

Asmenims iki 16 metų

mokslas privalomas.



Mokymas valstybinėse ir savivaldybių

bendrojo lavinimo,

profesinėse

bei aukštesniosiose mokyklose

yra nemokamas.



Aukštasis mokslas prieinamas

visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus

. Gerai besimokantiems piliečiams

valstybinėse aukštosiose mokyklose

laiduojamas nemokamas mokslas.



42 straipsnis

Kultūra

, mokslas

ir tyrinėjimai

bei dėstymas yra laisvi.

Valstybė remia kultūrą ir mokslą,

rūpinasi Lietuvos istorijos,

meno ir kitų kultūros paminklų

bei vertybių apsauga.



Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus,

susijusius su mokslo,

technikos,

kultūros

ir meno kūryba,

saugo

ir gina įstatymas.



43 straipsnis

Valstybė pripažįsta tradicines ES-FDRR bažnyčias

bei religines organizacijas,

o kitas bažnyčias ir religines organizacijas

- jeigu jos turi atramą visuomenėje

ir jų mokymas bei apeigos

neprieštarauja įstatymui ir dorai.





Valstybės pripažintos bažnyčio

s bei kitos religinės organizacijos

turi juridinio asmens teises.





Bažnyčios bei religinės organizacijos

laisvai skelbia savo mokslą,

atlieka savo apeigas,

turi maldos namus,

labdaros įstaigas

ir mokyklas dvasininkams rengti.

Bažnyčios bei religinės organizacijos

laisvai tvarkosi

pagal savus kanonus ir statutus.



Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė

valstybėje nustatoma

susitarimu arba įstatymu.



Bažnyčių bei religinių organizacijų

mokslo skelbimas,

kita tikybinė veikla,

taip pat maldos namai

negali būti naudojami tam,

kas prieštarauja

Konstitucijai ir įstatymams.



ES-FD RESPUBLIKOJE nėra valstybinės religijos.

BET TURI BUTI BENDRAS VISU RELIGIJU

SENODAS















44 straipsnis

Masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Valstybė, politinės partijos,

politinės ir visuomeninės organizacijos,

kitos institucijos ar asmenys

negali monopolizuoti

masinės informacijos priemonių.



45 straipsnis

Piliečių tautinės bendrijos

savo tautinės kultūros reikalus,

švietimą,

labdarą

, savitarpio pagalbą

tvarko savarankiškai.

Tautinėms bendrijoms valstybė

teikia paramą.















IV SKIRSNIS

TAUTOS ŪKIS IR DARBAS



46 straipsnis

ES-FDR ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise,

asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Valstybė remia visuomenei naudingas

ūkines pastangas ir iniciatyvą.



Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip,

kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Įstatymas draudžia

monopolizuoti gamybą ir rinką,

saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Valstybė gina vartotojo interesus.



47 straipsnis

ES-FD Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso:

žemės gelmės,

taip pat valstybinės reikšmės

vidaus vandenys,

miškai,

parkai,

keliai,

istorijos,

archeologijos ir kultūros objektai.

ES-FD Respublikai priklauso išimtinės teisės

į oro erdvę virš jos teritorijos,

jos kontinentinį šelfą

bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. IR APLINK ES-FDR VALSTYBE

Žemę, vidaus vandenis ir miškus

įsigyti nuosavybėn

ES-FD Respublikoje užsienio subjektai

gali pagal konstitucinį įstatymą.



Žemės sklypai nuosavybės teise

įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis

gali priklausyti užsienio valstybei

- jos diplomatinėms

ir konsulinėms įstaigoms įkurti.



48 straipsnis

Kiekvienas žmogus gali laisvai

pasirinkti darbą bei verslą

ir turi teisę turėti tinkamas

, saugias ir sveikas

darbo sąlygas,

gauti teisingą apmokėjimą

už darbą

ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.





Užsieniečių darbą ES-FD Respublikoje reguliuoja įstatymas.

Priverčiamasis darbas draudžiamas.

Priverčiamuoju darbu

nelaikoma tarnyba kariuomenėje

ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba,

taip pat piliečių darbas

karo,

stichinės nelaimės,

epidemijos

ar kitais ypatingais atvejais.



Priverčiamuoju darbu nelaikomas

ir įstatymo reguliuojamas teismo

nuteistųjų darbas.



49 straipsnis

Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę

turėti poilsį ir laisvalaikį,

taip pat kasmetines mokamas atostogas.



Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.











50 straipsnis

Profesinės sąjungos kuriasi laisvai

ir veikia savarankiškai.

Jos gina darbuotojų profesines

, ekonomines bei socialines teises

bei interesus.



Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.



51 straipsnis

Darbuotojai, gindami savo ekonominius

ir socialinius interesus,

turi teisę streikuoti.

Šios teisės apribojimus,

įgyvendinimo sąlygas

ir tvarką nustato įstatymas.



52 straipsnis

Valstybė laiduoja piliečių teisę

gauti senatvės ir invalidumo pensijas

, socialinę paramą

Nedarbo

, ligos,

našlystės,

maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.



53 straipsnis

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata

ir laiduoja medicinos pagalbą

bei paslaugas žmogui susirgus.



Įstatymas nustato piliečiams

nemokamos medicinos pagalbos

valstybinėse gydymo įstaigose

teikimo tvarką.



Valstybė skatina visuomenės

kūno kultūrą ir remia sportą.

Valstybė ir kiekvienas asmuo

privalo saugoti aplinką

nuo kenksmingų poveikių.



54 straipsnis

Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos,

gyvūnijos ir augalijos,

atskirų gamtos objektų

ir ypač vertingų vietovių apsauga,

prižiūri, kad su saiku būtų naudojami

, taip pat atkuriami

ir gausinami gamtos ištekliai.





Įstatymu draudžiama niokoti žemę

, jos gelmes,

vandenis,

teršti vandenis ir orą,

daryti radiacinį poveikį aplinkai

bei skurdinti

augaliją ir gyvūniją.





V SKIRSNIS

ES-FD RESPUBLIKOS PARLAMENTAS

ES-FD RESPUBLIKOS PARLAMENTO AUKSTIEJI IR ZEMIEJI RUMAI



55 straipsnis

ZIEMUJU RUMU PARLAMENTA

sudaro Tautos atstovai

- 731-PARLAMENTO narys,

kurie renkami

ketveriems metams

remiantis visuotine

, lygia, tiesiogine rinkimų teise

ir slaptu balsavimu.



PARLAMENTAS laikomas išrinktu,

kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 PARLAMENTO narių.

PARLAMENTO narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.



AUKSTUJU RUMU PARLAMENTA

sudaro Tautos atstovai

-365-PARLAMENTO narys,

kurie renkami

ketveriems metams

remiantis visuotine

, lygia, tiesiogine rinkimų teise

ir slaptu balsavimu.



PARLAMENTAS laikomas išrinktu,

kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 PARLAMENTO narių.

PARLAMENTO narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

56 straipsnis

PARLAMENTO nariu gali būti renkamas

ES-FD Respublikos pilietis,

kuris nesusijęs priesaika

ar pasižadėjimu užsienio valstybei

ir rinkimų dieną yra

ne jaunesnis kaip 25 metų

bei nuolat gyvena ES-FDR



PARLAMENTO nariais negali būti

renkami asmenys,

nebaigę atlikti bausmės

pagal teismo paskirtą nuosprendį

, taip pat asmenys,

teismo pripažinti neveiksniais.



57 straipsnis

Eiliniai PARLAMENTO rinkimai rengiami

PARLAMENTO narių įgaliojimų pabaigos

metais spalio mėnesio antrą sekmadienį.



Eiliniai PARLAMENTO rinkimai,

einantys po pirmalaikių PARLAMENTO rinkimų,

rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytu laiku.



58 straipsnis

PirmalaikiaiPARLAMENTO rinkimai

gali būti rengiami PARLAMENTO nutarimu,

priimtu ne mažiau kaip 3/5

visų PARLAMENTO

narių balsų dauguma.

















Pirmalaikius PARLAMENTO rinkimu

s gali paskelbti ir

ES-FD Respublikos Prezidentas:

1) jeiguPARLAMENTAS per 30 dienų

nuo pateikimo nepriėmė sprendimo

dėl naujos Vyriausybės programos

arba nuo Vyriausybės programos

pirmojo pateikimo per 60 dienų

du kartus iš eilės

nepritarė Vyriausybės programai;



2) Vyriausybės siūlymu,

Jeigu PARLAMENTAS pareiškia tiesioginį

nepasitikėjimą Vyriausybe.

ES-FD Respublikos Prezidentas

negali skelbti pirmalaikių PARLAMENTO rinkimų,

jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos

liko mažiau kaip 6 mėnesiai,

taip pat jeigu po pirmalaikių

PARLAMENTO rinkimų

nepraėjo 6 mėnesiai.





PARLAMENTO nutarime

Ar ES-FD Respublikos Prezidento akte

dėl pirmalaikių PARLAMENTO rinkimų

nurodoma naujo PARLAMENTO rinkimų diena.







Naujo PARLAMENTO rinkimai turi būti surengti

ne vėliau kaip per 3 mėnesius

nuo sprendimo

dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.



59 straipsnis

PARLAMENTO narių įgaliojimų laikas

pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos

, kurią naujai išrinktas PARLAMENTAS

susirenka į pirmąjį posėdį.



Nuo šio posėdžio pradžios

baigiasi anksčiau išrinktų

PARLAMENTO narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas PARLAMENTO narys

visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to

, kai PARLAMENTE jis prisiekia

būti ištikimasES-FD Respublikai.



PARLAMENTO narys, įstatymo nustatyta tvarka

neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai,

netenka PARLAMENTO nario mandato.









Dėl to PARLAMENTAS priima nutarimą.

Pareigas eidamI PARLAMENTO nariai

VadovaujasiES-FD Respublikos Konstitucija,

valstybės interesais,

savo sąžine

ir negali būti varžomi

jokių andate.



60 straipsnis

PARLAMENTO nario pareigos,

išskyrus jo pareigas PARLAMENTE,

nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis

valstybinėse įstaigose ir organizacijose,

taip pat su darbu verslo

, komercijos bei kitose privačiose

įstaigose ar įmonėse.



Savo įgaliojimų

PARLAMENTO narys atleidžiamas

nuo pareigos atlikti

krašto apsaugos tarnybą.



TIK PARLAMENTO narys

gali būti skiriamas

tik Ministru Pirmininku

ar ministru.

PARLAMENTO nario darbas

taip pat išlaidos

, susijusios su jo parlamentine veikla,

atlyginamos iš valstybės biudžeto.

PARLAMENTO narys negali gauti jokio kito atlyginimo,

išskyrus atlyginimą

už kūrybinę veiklą.



PARLAMENTO nario pareigas,

teises ir veiklos garantijas

nustato įstatymas.



61 straipsnis

PARLAMENTO narys turi teisę

pateikti paklausimą

Ministrui Pirmininkui,

ministrams,

kitų valstybės institucijų,

kurias sudaro arba išrenka

PARLAMENTAS,

vadovams.



Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu

PARLAMENTO sesijoje

PARLAMENTO nustatyta tvarka.



Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5

PARLAMENTO narių grupė gali pateikti

Interpeliaciją

Ministrui Pirmininkui

ar ministrui.



PARLAMENTAS

, apsvarstęs Ministro Pirmininko

ar ministro atsakymą

į interpeliaciją,



gali nutarti,

jog atsakymas esąs nepatenkinamas

, ir pusės visų PARLAMENTO narių balsų dauguma

pareikšti nepasitikėjimą

Ministru Pirmininku

ar ministru.

Balsavimo tvarką nustato įstatymas.



62 straipsnis

PARLAMENTO nario asmuo neliečiamas.

PARLAMENTO narys

bePARLAMENTO sutikimo

negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn

, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.



PARLAMENTO narys už balsavimus

ar kalbas PARLAMENTE negali būti persekiojamas.

Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą

jis gali būti traukiamas atsakomybėn

bendrąja tvarka.



63 straipsnis

PARLAMENTO nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas

arba susirenka į pirmąjį posėdį

pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis PARLAMENTAS

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) PARLAMENTAS panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais

arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;

7) pereina dirbti arba neatsisako darbo,

nesuderinamo su PARLAMENTO nario pareigomis;

8) netenka ES-FD Respublikos pilietybės.















64 straipsnis

PARLAMENTAS kasmet renkasi

į dvi eilines

- pavasario ir rudens - sesijas.



Pavasario sesija prasideda

kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną

. Rudens sesija prasideda

rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną



PARLAMENTAS gali nutarti sesiją pratęsti.

Neeilines sesijas šaukia

PARLAMENTO Pirmininkas

ne mažiau kaip trečdalio

visų PARLAMENTO narių siūlymu,

o Konstitucijos numatytais atvejais

ES-FD - Respublikos Prezidentas.



65 straipsnis

Naujai išrinktą PARLAMENTA susirinkti į pirmąjį posėdį,

kuris turi įvykti ne vėliau

kaip per 15 dienų

po Seimo išrinkimo

, kviečia ES-FD- Respublikos Prezidentas.





Jeigu ES-FD Respublikos Prezidentas nekviečia

PARLAMENTO susirinkti,

PARLAMENTO nariai renkasi patys

kitą dieną

pasibaigus 15 dienų terminui.



66 straipsnis

PARLAMENTO AUKSTESNIUJU IR ZIEMUJU RUMU

posėdžiams vadovauja

AUKSTESNIUJU AR ZEMUJU RUMU

PARLAMENTU PirmininkaI

arba jo pavaduotojaI.

Pirmąjį po rinkimų PARLAMENTE posėdį

pradeda vyriausias pagal amžių

PARLAMENTO narys.



67 straipsnis

PARLAMENTO AUKSTIEJI RUMAI

VYKDO STRATEGINES ES-FD RESPUBLIKOS PROGRAMAS

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiriaES-FD Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria ES-FD Respublikos Prezidento teikiamai

Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina

ES-FD Respublikos ministerijas;



9) prižiūri Vyriausybės veiklą

, gali reikšti nepasitikėjimą

Ministru Pirmininku ar ministru;



10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus,

Aukščiausiojo Teismo teisėjus

bei šių teismų pirmininkus;



11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių,

ES-FDR banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja ES-FD Respublikos

tarptautines sutartis,

svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato ES-FD Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigia ES-FD Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.



PARLAMENTO ZEMEJI RUMAI

VYKDO TAKTINES ES-FD RESPUBLIKOS PROGRAMAS

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina

ES-FD Respublikos ministerijas;



9) prižiūri Vyriausybės veiklą

, gali reikšti nepasitikėjimą

Ministru Pirmininku ar ministru;



10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus,

Aukščiausiojo Teismo teisėjus

bei šių teismų pirmininkus;



11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių,

ES-FDR banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;

13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja ES-FD Respublikos

tarptautines sutartis,

svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato ES-FD Respublikos administracinį suskirstymą;

18) steigia ES-FD Respublikos valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą,

karo ir nepaprastąją padėtį,

skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą

panaudoti ginkluotąsias pajėgas.



68 straipsnis

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė PARLAMENTE

priklauso PARLAMENTO nariams,

ES-FD Respublikos Prezidentui

ir Vyriausybei.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę

turi taip pat ES-FD Respublikos piliečiai.

50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę,

gali teiktiPARLAMENTUI įstatymo projektą

, ir jį PARLAMENTAS

privalo svarstyti.





69 straipsnis

Įstatymai PARLAMENTE priimami

laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

Įstatymai laikomi priimtais,

jeigu už juos balsavo dauguma

PARLAMENTO narių, dalyvaujančių posėdyje.

ES-FD Respublikos konstituciniai įstatymai

priimami, jeigu už juos balsuoja

daugiau kaip pusė

visųPARLAMENTO narių,



o keičiami ne mažesne kaip 3/5

visų PARLAMENTO narių balsų dauguma.

Konstitucinių įstatymų sąrašą

3/5 PARLAMENTO narių balsų dauguma

nustato PARLAMENTAS

ES-FD Respublikos įstatymų nuostatos

gali būti priimamos ir referendumu.



70 straipsnis

PARLAMENTO priimti įstatymai įsigalioja po to,

kai juos pasirašo

ir oficialiai paskelbia

ES-FD Respublikos Prezidentas,

jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.



Kitus PARLAMENTO priimtus aktus

ir PARLAMENTO statutą pasirašo

PARLAMENTO Pirmininkas.



Šie aktai įsigalioja kitą dieną

po jų paskelbimo

, jeigu pačiais aktais nenustatoma

kita įsigaliojimo tvarka.



71 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidentas

PARLAMENTO priimtą įstatymą

ne vėliau kaip per dešimt dienų

po įteikimo

arba pasirašo ir oficialiai paskelbia,

arba motyvuotai grąžina PARLAMENTUI

pakartotinai svarstyti.



Jeigu nurodytu laiku PARLAMENTO priimto įstatymo

ES-FD Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo

, toks įstatymas įsigalioja po to

, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia

PARLAMENTO Pirmininkas.







Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą

ne vėliau kaip per 5 dienas

privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti

ES=FD Respublikos Prezidentas.



Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo

ES-FD Respublikos Prezidentas nepasirašo

ir nepaskelbia

, įstatymas įsigalioja po to,

kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia

PARLAMENTO Pirmininkas.



72 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą

PARLAMENTAS gali iš naujo svarstyti ir priimti.

Pakartotinai PARLAMENTO apsvarstytas įstatymas

laikomas priimtu,

jeigu buvo priimtos

ES-FD Respublikos Prezidento

teikiamos pataisos ir papildymai



arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip ½

, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5

Visų PARLAMENTO narių.





Tokius įstatymus

ES-FD Respublikos Prezidentas

privalo ne vėliau kaip per tris dienas

pasirašyti

ir nedelsiant oficialiai paskelbti.



73 straipsnis

Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų

(išskyrus teisėjus)

piktnaudžiavimo ar biurokratizmo

tiria PARLAMENTO kontrolieriai.



Jie turi teisę siūlyti teismui

kaltus pareigūnus

atleisti iš užimamų pareigų.



PARLAMENTO kontrolierių įgaliojimus

nustato įstatymas.

Prireikus PARLAMENTAS steigia ir kitas kontrolės institucijas

. Jų sistemą ir įgaliojimus

nustato įstatymas.











74 straipsnis



ES-FD Respublikos Prezidentą

, Konstitucinio Teismo pirmininką

ir teisėjus

, Aukščiausiojo Teismo pirmininką

ir teisėjus,

Apeliacinio teismo pirmininką

ir teisėjus,



PARLAMENTO narius,

šiurkščiai pažeidusius Konstituciją

arba sulaužiusius priesaiką

, taip pat paaiškėjus

, jog padarytas nusikaltimas,

PARLAMENTAS 3/5 visų narių balsų dauguma

gali pašalinti iš užimamų pareigų

ar panaikinti PARLAMENTO nario mandatą.



Tai atliekama apkaltos proceso tvarka

, kurią nustato

PARLAMENTO statutas.









75 straipsnis

PARLAMENTO skirti ar rinkti pareigūnai,

išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje

nurodytus asmenis,

atleidžiami iš pareigų,

KAI PARLAMENTAS

visų PARLAMENTO narių balsų dauguma

pareiškia jais nepasitikėjimą.



76 straipsnis

PARLAMENTO struktūrą

ir darbo tvarką

nustato PARLAMENTO statutas

PARLAMENTO statutas

AUKSTUJU PARLAMENTO RUMU

IR ZEMUJU PARLAMENTO RUMU

turi įstatymo galią.



















VI SKIRSNIS

ES-FD RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ,

ES-FD RESPUBLIKOS MONARCHU TARYBA IR

ES-FD VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA



77 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidentas

yra valstybės vadovas.

Jis atstovauja ES-FDR valstybei ir daro visa,

kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.



78 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidentu

gali būti renkamasES-FDR pilietis pagal kilmę,

ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus

gyvenęs ES-FDR



jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję

ne mažiau kaip keturiasdešimt metų

ir jeigu jis gali būti renkamas

PARLAMENTO nariu.









ES-FD Respublikos Prezidentą

RenkaES-FD Respublikos piliečiai

penkeriems metams

, remdamiesi visuotine,

lygia ir tiesiogine rinkimų teise

, slaptu balsavimu.



Tas pats asmuo ES-FD Respublikos Prezidentu

gali būti renkamas

ne daugiau kaip du kartus iš eilės.



79 straipsnis

Kandidatu į ES-FD Respublikos Prezidentus

įregistruojamas ES-FD Respublikos pilietis,

atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas

ir surinkęs ne mažiau kaip

50 tūkstančių rinkėjų parašų.

Kandidatų į ES-FD Respublikos Prezidento vietą

skaičius neribojamas

EKONOMINESE ES-FDR REGIONUOSE,BET

IS KIEKVIENO REGIONO TURI BUTI ISRINKTA PO VIENA KANDIDATA ( JAV ANALOGAS)

ES-FDR VAKARU REGIONAS-1

ES-FDR RYTU REGIONAS-1

ES-FDR SIAURIES REGIONAS-1

ES-FDR PIETU REGIONAS-1







80 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidento

eiliniai rinkimai vykdomi

paskutinį sekmadienį

likus dviem mėnesiams

iki ES-FD Respublikos Prezidento

kadencijos pabaigos.



81 straipsnis

Išrinktu laikomas tas kandidatas

Į ES-FD Respublikos Prezidento vietą,

kuris pirmą kartą balsuojant

ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų,

gavo daugiau kaip pusę

visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.



Jeigu rinkimuose dalyvavo

mažiau kaip pusė visų rinkėjų,

išrinktu laikomas tas kandidatas,

kuris gavo daugiausia

, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.







Jeigu pirmajame balsavimo rate

nė vienas kandidatas nesurenka

reikiamos balsų daugumos,

po dviejų savaičių rengiamas

pakartotinis balsavimas

dėl dviejų kandidatų,

gavusių daugiausia balsų.



Išrinktu laikomas kandidatas,

surinkęs daugiau balsų.



Jeigu pirmajame rate dalyvavo

ne daugiau kaip du kandidatai

ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus,

rengiami pakartotiniai rinkimai.



82 straipsnis

Išrinktas

ES-FD Respublikos Prezidentas

savo pareigas pradeda eiti

rytojaus dieną

pasibaigus ES-FD Respublikos Prezidento kadencijai,

po to kai PARLAMENTE, dalyvaujant Tautos atstovams

PARLAMENTO nariams AUKSTUJU IR ZIEMUJU RUMU

, prisiekia Tautai būti ištikimas



ES-FD Respublikai ir Konstitucijai,

sąžiningai eiti savo pareigas

ir būti visiems lygiai teisingas.

Prisiekia ir perrinktas

ES-FD Respublikos Prezidentas.



ES-FD Respublikos Prezidento priesaikos aktą

pasirašo jis pats

ir Konstitucinio Teismo pirmininkas,

o jo nesant – vienas

iš Konstitucinio Teismo teisėjų.



83 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidentas

negali būti PARLAMENTO nariu,

negali užimti jokių kitų pareigų

ir gauti kitokio atlyginimo,

išskyrus ES-FD Respublikos Prezidentui

nustatytą atlyginimą

ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.













Asmuo, išrinktas ES-FD Respublikos Prezidentu,

turi sustabdyti savo veiklą

politinėse partijose

ir politinėse organizacijose

iki naujos ES-FD Respublikos Prezidento

rinkimų kampanijos pradžios.



84 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidentas:

1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus

ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką

ATSIZVELGDAMAS I MONARCHU TARYBOS VETO

IR ES –FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS SPRENDIMA

2) pasirašo ES-FD Respublikos tarptautines sutartis

ir teikia jas PARLAMENTUI ratifikuoti

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia

ES-FD Respublikos diplomatinius atstovus

užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų;

priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius

ir atšaukiamuosius raštus;

teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)







4) PARLAMENTO pritarimu

skiria Ministrą Pirmininką,

paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



5) PARLAMENTO AUKSTUJU IR ZEMUJU RUMU

pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



5) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus

išrinkus naują PARLAMENTA(PARLAMENTO ZEMIEJI RUMAI)

ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



6) priima Vyriausybės atsistatydinimą

ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas

arba paveda vienam iš ministrų

eiti Ministro Pirmininko pareigas,

kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;

priima ministrų atsistatydinimą

ir gali pavesti jiems eiti pareigas

, kol bus paskirtas naujas ministras;

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



7) Vyriausybei atsistatydinus

ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus,

ne vėliau kaip per 15 dienų

teikia PARLAMENTUI svarstyti

Ministro Pirmininko kandidatūrą;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



8) Ministro Pirmininko teikimu

skiria ir atleidžia ministrus;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



9) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų

10) numatytus valstybės pareigūnus;



11) teikia PARLAMENTUI Aukščiausiojo Teismo



teisėjų kandidatūras,

o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus,

iš jų teikia PARLAMENTUI

skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką;





















skiria Apeliacinio teismo teisėjus,

o iš jų – Apeliacinio teismo pirmininką,

jeigu jų kandidatūroms pritaria PARLAMENTAS

skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus,

keičia jų darbo vietas;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)











įstatymo numatytais atvejais

teikia PARLAMENTUI atleisti teisėjus;

Seimo pritarimu skiria ir atleidžia

ES -FD Respublikos generalinį prokurorą;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



12) teikia PARLAMENTUI

27 Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras,

o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus,

iš jų teikia PARLAMENTUI

skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)











13) teikia PARLAMENTUI valstybės kontrolieriaus,

ES-FDR banko valdybos pirmininko kandidatūrą;

gali teiktiPARLAMENTUI pareikšti nepasitikėjimą jais;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



14) PARLAMENTO pritarimu skiria ir atleidžia

kariuomenės vadą

ir saugumo tarnybos vadovą;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)





15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;

16)

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)





























17) ginkluoto užpuolimo,

gresiančio valstybės suverenumui

ar teritorijos vientisumui, atveju

priima sprendimus

dėl gynybos

nuo ginkluotos agresijos,

karo padėties įvedimo,

taip pat dėl mobilizacijos

ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti

artimiausiam PARLAMENTO posėdžiui;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



18) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais

skelbia nepaprastąją padėtį

ir pateikia šį sprendimą tvirtinti

artimiausiam PARLAMENTO posėdžiui;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)







19) daro PARLAMENTE

metinius pranešimus

apie padėtį ES-FDR VIDUJE,

ES-FD Respublikos vidaus ir užsienio politiką;







20) Konstitucijoje numatytais atvejais

šaukia neeilinę PARLAMENTO sesiją;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



21) skelbia eilinius PARLAMENTO rinkimus,

o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje

numatytais atvejais

- pirmalaikius PARLAMENTO rinkimus;



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



22) įstatymo nustatyta tvarka teikia

ES-FD Respublikos pilietybę;

22) skiria valstybinius apdovanojimus;

23) teikia malonę nuteistiesiems;

24) pasirašo ir skelbia PARLAMENTO

priimtus įstatymus

arba grąžina juos PARLAMENTUI

Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)





85 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidentas

, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus

, leidžia aktus-dekretus



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



. Kad ES-FD Respublikos Prezidento dekretai,

nurodyti Konstitucijos

84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose

turėtų galią

, jie privalo būti pasirašyti

ES-FDR Ministro Pirmininko

arba atitinkamo ministro.



Atsakomybė už tokį dekretą

tenka jį pasirašiusiam

ES-FDR Ministrui Pirmininkui

arba ministrui.









86 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas:

kol eina savo pareigas

, jis negali būti suimtas,

patrauktas baudžiamojon

ar administracinėn atsakomybėn.



ES-FD Respublikos Prezidentas

gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų

tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją

arba sulaužęs priesaiką,

taip pat paaiškėjus,

jog padarytas nusikaltimas.



ES-FD Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų

klausimą sprendžia

PARRLAMENTAS apkaltos proceso tvarka.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)









87 straipsnis

Kai Konstitucijos 58 straipsnio

antrojoje dalyje

numatytais atvejais

ES-FD Respublikos Prezidentas

skelbia pirmalaikius PARLAMENTO rinkimus,



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



naujai išrinktas PARLAMENTAS

3/5 visųPARLAMENTO narių balsų dauguma

per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos

gali paskelbti pirmalaikius

ES-FD Respublikos Prezidento rinkimus.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)









BUVES ES-FD Respublikos Prezidentas,

JEI JAM NEBUVO APKALTOS

pageidaujantis dalyvauti rinkimuose,

iš karto įregistruojamas kandidatu.



Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas

ES-FD Respublikos Prezidentas

laikomas išrinktu antrajai kadencijai,

jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai

jo pirmosios kadencijos laiko.



Jeigu praėjo mažiau negu trys metai

jo pirmosios kadencijos laiko

ES=FD - Respublikos Prezidentas

renkamas tik likusiam

pirmosios kadencijos laikui

, kuris nelaikomas antrąja kadencija.



Jeigu pirmalaikiai

ES-FD Respublikos Prezidento rinkimai

skelbiami jo antrosios kadencijos metu,

tai esamas ES-FD Respublikos Prezidentas

gali būti išrinktas tik likusiam

antrosios kadencijos laikui.





88 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidento įgaliojimai

nutrūksta, kai:

1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

2) įvyksta pirmalaikiai ES-FD Respublikos Prezidento rinkimai;

3) atsistatydina iš pareigų;

4) ES-FD Respublikos Prezidentas miršta;



5) PARLAMENTAS jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



6) PARLAMENTAS, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą,

3/5 visų PARLAMENTO narių balsų dauguma

priima nutarimą, kuriuo konstatuojama,

kad ES-FD Respublikos Prezidento sveikatos būklė

neleidžia jam eiti savo pareigų.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)





89 straipsnis

ES-FD Respublikos Prezidentui mirus,

atsistatydinus,

pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka

ar tada, kai PARLAMENTAS nutaria,

kad ES-FD Respublikos Prezidento sveikatos būklė

neleidžia jam eiti pareigų

, jo pareigas laikinai eina

ES-FD VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS PIRMININKAS

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PRIVALOMAS VEIKSMAS)





Šiuo atveju

ES-FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS PIRMININKAS

netenka savo įgaliojimų

ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOJE

, kur jo pareigas

PARLAMENTO pavedimu

laikinai jo PAREIGAS EINA

ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS

pavaduotojas.





SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



Išvardytais atvejais

LAIKINAS ES-FD PREZIDENTAS

ne vėliau kaip per 10 dienų

privalo paskirti

ES-FD Respublikos Prezidento rinkimus,

kurie turi būti surengti

ne vėliau kaip per du mėnesius.

SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų,

rinkimus skelbia

ES-FDR PARLAMENTO PIRMININKAS

TAI YRA

ABEJU ES-FDR AUKSTUJU PARALMENTO RUMU

IR ZEMUJU PARLAMENTO RUMU

PARLAMENTO PIRMININKAS ARBA ANTRA TIKRA TO ABEJU PARLAMENTU PIRMINIKO FUNKCIJA ATSTOVAS RYSAUMS SU ES-FDR ZVALGYBA IR KONRZVALGYBA



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)







ES-FD Respublikos Prezidentą,

laikinai išvykusį į užsienį

arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų,

tuo laiku pavaduoja

ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



Laikinai pavaduodamas ES-FD Respublikos Prezidentą,

ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS PAVADUOTOJAS

negali skelbti pirmalaikių

PARLAMENTO rinkimų,

atleisti ar skirti ministrų

be PARLAMENTO sutikimo.



Tuo laikotarpiu PARLAMENTAS

negali svarstyti klausimo

dėl nepasitikėjimo

PARLAMENTO Pirmininku.

Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims

ar institucijoms negalima vykdyti

ES-FD Respublikos Prezidento įgaliojimų.



NESUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



90 straipsnis

L=ES-FD Respublikos Prezidentas

turi rezidenciją.

ES-FD Respublikos Prezidento

ir jo rezidencijos finansavimą

nustato įstatymas.















VII SKIRSNIS

ES-FD RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ



91 straipsnis

ES-FD Respublikos Vyriausybę sudaro

Ministras Pirmininkas ir ministrai.



92 straipsnis

Ministrą Pirmininką

PARLAMENTO pritarimu

skiria ir atleidžia

ES-FD Respublikos Prezidentas.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



Ministrus skiria ir atleidžia

Ministro Pirmininko teikimu

ES-FD Respublikos Prezidentas.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)

Ministras Pirmininkas

ne vėliau kaip per 15 dienų

nuo jo paskyrimo

pristato PARLAMENTUI

savo sudarytą

ir ES-FD Respublikos Prezidento

patvirtintą Vyriausybę

ir pateikia svarstyti jos programą.





Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus

ES-FD Respublikos Prezidentui

Po PARLAMENTO rinkimų

arba išrinkus

ES-FD Respublikos Prezidentą.



Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti,

KaI PARLAMENTAS posėdyje

dalyvaujančių PARLAMENTO narių balsų dauguma

pritaria jos programai.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)













93 straipsnis

Pradėdami eiti savo pareigas,

Ministras Pirmininkas

ir ministrai PARLAMENTE prisiekia

būti ištikimiES-FD Respublikai,

laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Priesaikos tekstą nustato

Vyriausybės įstatymas.



94 straipsnis

ES-FD Respublikos Vyriausybė:

1) tvarko krašto reikalus,

saugoES-FD Respublikos teritorijos neliečiamybę,

garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;



2) vykdo įstatymus ir PARLAMENTO nutarimus

dėl įstatymų įgyvendinimo

, taip pat ES-FD Respublikos Prezidento dekretus;



3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;









4) rengia valstybės biudžeto projektą

ir teikia jį PARLAMENTUI;

vykdo valstybės biudžetą,

teikia PARLAMENTUI biudžeto įvykdymo apyskaitą;



5) rengia ir teikia PARLAMENTUI svarstyti įstatymų projektus;



6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius



su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;



7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.



SUDERINUS SU ES-FD RESPUBLIKOS PREZIDENTU

KURIS

SUDERINA SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



95 straipsnis

ES-FD Respublikos Vyriausybė

valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose

visų Vyriausybės narių balsų dauguma

priimdama nutarimus.

Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti

valstybės kontrolierius.

Vyriausybės nutarimus pasirašo

Ministras Pirmininkas

ir tos srities ministras.



96 straipsnis

ES-FD Respublikos Vyriausybė solidariai atsako

PARLAMENTUI už bendrą Vyriausybės veiklą.

72- Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims,

AtsakingiPARLAMENTUI

ES-FD, Respublikos Prezidentui

ir tiesiogiai pavaldūs

Ministrui Pirmininkui.



97 straipsnis

Ministras Pirmininkas atstovauja

ES-FD Respublikos Vyriausybei

ir vadovauja jos veiklai.



Kol nėra Ministro Pirmininko

ar jis negali eiti savo pareigų,

ES-FD Respublikos Prezidentas

ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui

ES-FD Ministro Pirmininko teikimu



Paveda

ES –FD VALSTYBIU MINISTRU-PIRMININKUI TARYBOS PIRMINIKUI,

pavaduoti Ministrą Pirmininką.







98 straipsnis

Ministras vadovauja ministerijai,

sprendžia ministerijos kompetencijai

priklausančius klausimus,

taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.



Ministrą laikinai gali pavaduot

i tik Ministro Pirmininko

paskirtas kitas Vyriausybės narys.

PASKIRTAS IS ES-FDR VALSTYBIU MINISTRU PIRMININKU TARYBOS



SUDERINUS SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



99 straipsnis

Ministras Pirmininkas ir ministrai

negali užimti jokių kitų renkamų

ar skiriamų pareigų

, dirbti verslo,

komercijos ar kitokiose

privačiose įstaigose ar įmonėse,







taip pat gauti kitokį atlyginimą,

išskyrus jam nustatytą pagal pareigas

Vyriausybėje AILYGINIMA

bei užmokestį už kūrybinę veiklą.



100 straipsnis

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būt

i patraukti baudžiamojon atsakomybėn

, suimti,

negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė

be išankstinioPARLAMENTO sutikimo,

o tarp PARLAMENTO sesijų

- be išankstinio

ES-FD Respublikos Prezidento sutikimo.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)















101 straipsnis

PARLAMENTO reikalavimu

Vyriausybė arba atskiri ministrai

turi atsiskaityti PARLAMENTE už savo veiklą.

Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų,

Vyriausybė turi iš naujo

gauti PARLAMENTO įgaliojimus.



Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Vyriausybė privalo atsistatydinti

taip pat šiais atvejais:



SUDERINUS SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



1) kai PARLAMENTAS du kartus iš eilės

nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;



2) kai PARLAMENTAS visų PARLAMENTO narių balsų dauguma

slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą

Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;



3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;



4) po PARLAMENTO rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.







5. Ministras privalo atsistatydinti,

kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu

pareiškia daugiau kaip pusė

visų PARLAMENTO narių.

Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą

Priima ES-FD Respublikos Prezidentas.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)

IR ISKLAUSES ES-FDR VALSTYBIU MINISTRU PIRMINIMKU TARYBOS NUOMONES





VIII SKIRSNIS

KONSTITUCINIS TEISMAS



102 straipsnis

Konstitucinis Teismas sprendžia,

ar įstatymai ir kiti PARLAMENTO aktai

neprieštarauja ES-FDR Konstitucijai,

o ES-FD Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai

- neprieštarauja ES-FDR Konstitucijai

arba įstatymams.





Konstitucinio Teismo status

ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką

nustato ES-FD Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)

ES-FDR VALSTYBIU KONSTITUCINIU TEISMU TARYBA



103 straipsnis

Konstitucinį Teismą sudaro 27 teisėjai,

SKAICIUS GALI KEISTIS KAS 5 METUS PRIEMUS I ES-FDR NAUJAS VALSTYBES

skiriami devyneriems metams

ir tik vienai kadencijai.



ES-FD Konstitucinis Teismas

kas treji metai

atnaujinamas vienu trečdaliu.

KEICIAMI 9 ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO TEISEJAI

VISUS kandidatus į ES-FD Konstitucinio Teismo teisėjus

skiria PARLAMENTAS iš kandidatų,

kuriuos pateikia

ES-FD Respublikos Prezidentas,





SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)

IR ES-FDR VALSTYBIU KONSTITUCINIU TEISMU TARYBA

KURI TEIKA KANDIDATUS I ES-FDR KONSTITUCINI TEISMA



ES-FDR Konstitucinio Teismo pirmininką

iš šio teismo teisėjų

RENKA PATYS ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO TEISEJAI

3 METU KADENCIJAI SU TEISE BUTI ISRINKTAM DAUGELI KARTU

PO TO ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKA

skiria PARLAMENTAS

ES-FD Respublikos Prezidento teikimu.



SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA

(PRIVALOMAS VEIKSMAS)

IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA

( PATARIAMASIS VEIKSMAS)



Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami

nepriekaištingos reputacijos

ES-FD Respublikos piliečiai,







Turintys KAIP MINIMUMA MAGISTRO aukštąjį teisinį išsilavinimą

ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

TURI TURETI STAZA 10 METU PRAKTINIO DARBO TEISMUOSE

KITI ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO TEISEJAI

ir ne mažesnį kaip 10 metų

teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo

pagal teisininko specialybę stažą.



104 straipsnis

ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjai,

eidami savo pareigas,

yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos,

asmens ar organizacijos

ir vadovaujasi tik

ES-FD Respublikos Konstitucija.



Prieš pradėdami eiti savo pareigas,

ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjai

PARLAMENTE

prisiekia būti ištikimi

ES-FD Respublikai ir Konstitucijai.











ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjams

taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai,

nustatyti teismų teisėjams.



ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjai

turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę

kaip ir PARLAMENTO nariai.



105 straipsnis

ES-FDR Konstitucinis

Mantas, 2012 06 21 10:20
"Taigi, Europa turi nuspręsti: arba ji federalizuojasi ir tampa vienetu su aiškia geopolitine tapatybe, arba ne. Jei ne, metas skirtis ir kiekvienam eiti savo keliu."

Labai griežtai Economisto pasakyta. Juk visada yra tarpinis kelias. Greičiausiai eisim tuo tarpiniu keliu, o tunelio gale susidarys ES kaip tam tikro tipo federacinis junginys

Vidas, 2012 06 20 22:16
ačiū gerb.Vadimui už tegul ir dažnas, bet uždegančias įžvalgas

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras