Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Protų nutekėjimas: kitų valstybių laimė ar savo šalies mirtis? (1)

Eglė Urbonaitė
2012 07 02

Vienas didžiausių iššūkių po Europos Sąjungos (ES) politinės sistemos stabilizavimo išlieka užtikrinti jos valstybių narių ekonominį saugumą. Šis kriterijus svarbus ir regioniniu (regionas šiame straipsnyje suvokiamas kaip panašaus lygmens valstybių ar vietovių vienetas), ir tarptautiniu lygmenimis. Deja, susiduriama su rimta problema – su migracija ne tik regiono viduje, bet ir už jo ribų. Tad kyla natūralus klausimas, ar Europoje ir toliau gyvens europiečiai, ar tapsime kitų šalių atstovų apgyventu regionu. Juolab kad pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų migravimą, o į ES iš mažiau išsivysčiusių regionų pigios darbo jėgos atvažiuoja daugiau nei aukštos kvalifikacijos darbininkų.

Migracinis persikraustymas

Kas neturtingų ar mažiau turtingų šalių žmones labiausiai skatina migruoti (šiame straipsnyje kalbama apie pridėtinę vertę kuriančius asmenis)? Galima išskirti kelis kriterijus. Pirmiausia – darbo rinkos poliarizacija kiekvienoje ES šalyje. Nuo to priklauso, ar apsimoka keisti darbo vietą į kitą šalį ir už tai gauti didesnį atlyginimą. Juk prieš keisdami gyvenamąją vietą žmonės yra linkę pasidomėti finansiniais aspektais. Antras svarbus kriterijus – kokia darbo pasiūla yra konkrečioje valstybėje narėje. Aišku, svarbu ne tik pasiūla, bet ir paklausa. Darbdaviams yra naudingiau didesni konkursai į jų turimas ar kuriamas darbo vietas. Kuo daugiau kvalifikuotų žmonių nori gauti atitinkamą gerai mokamą darbą, tuo jų kvalifikacijos lygis aukštesnis. Trečias ne mažiau reikšmingas dalykas – darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo institucinė struktūra. Šis kriterijus svarbus dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai lemia darbo našumą (o tai ypač svarbu dirbantiems ir mokesčius mokantiems asmenims – žinoti, kaip naudojami jų sumokėti pinigai). Taip pat nuo institucinio stabilumo priklauso nedirbančių/ieškančių/keičiančių darbą asmenų požiūris į darbo institucijas. Ne visada darbo rinką reguliuojančios institucijos turi tiek finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad suteiktų visą įmanomą informaciją ir paslaugas.

Žvelgiant iš ES perspektyvos, būtina pažymėti, kad šalys, norinčios tapti naujomis ES narėmis, privalo atitikti tam tikrus migracijos reikalavimus, vienas pagrindinių jų tikslų – remti mažiau išsivysčiusius regionus (pavyzdžiui, nuo 2000 m. nustatyta, kad ES valstybė priklauso prie mažiau išsivysčiusių, jei jos BVP sudaro iki 75 proc. pagal bendrą ES BVP rodiklį. Kitas klausimas, ar tai, kad ES atitinka visus tris kriterijus, užtikrina vietinės darbo jėgos išsaugojimą Europoje.

Migracijos politika ES

Migrantų skaičius šaliai, norinčiai turėti tvirtas ekonomines pozicijas, – labai svarbus veiksnys (šiame straipsnyje nekalbama apie migrantų saugumo dalykus, tai atskira tema.). Žiūrint tik iš struktūrinės pusės, ES šiuo metu bando spręsti nelegalių migrantų pirmiausia iš Azijos šalių problemą. Bet čia susiduriama su kiekvienos ES valstybės interesais, ne tik su bendros horizontaliosios politikos įgyvendinimo privalomumu kiekvienai narei. Pavyzdžiui, Europos Komisija praėjusių metų gegužės mėnesį patvirtino planą, kad į ES šalis patenkančiais tėvų ar atsakingų asmenų nelydimais ne ES valstybių vaikais privalo rūpintis visos ES valstybės. O Jungtinė Karalystė ir kitos ES šalys svarstė apie nelegalių vaikų priėmimo centrus Kabule (Afganistanas), kur turėtų būti repatrijuojami šie vaikai, nors jų saugumo užtikrinimas abejotinas. Taigi susiduriama su horizontaliosios politikos įgyvendinimo problema: kiekviena valstybė narė ieško kelių, kaip išvengti bendrai ES mastu patvirtintos politikos reikalavimų.

ES šiuo metu ieško būdų, kaip stabdyti protų nutekėjimą. 2009 m. priimta Europos Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, kuria skatinama ES mėlynosios kortelės sistema (t. y. aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas ir išlaikymas ES valstybėse). Kita vertus, kyla klausimas dėl protų nutekėjimo už Europos ribų (pavyzdžiui, migracija į Ameriką: Kalifornijoje bendrovė „Apple“ įkūrė Kupertino (Cupertino) miestą, kur dirba geriausi specialistai iš viso pasaulio). Didelis tokių „protingų“ miestų kūrimosi potencialas slypi ir Tolimuosiuose Rytuose. O štai Europos šalyse apie miestų, kur didelę dalį gyventojų sudaro tam tikros srities specialistai, kūrimąsi kol kas nėra kalbama. Nors atitinkamos institucijos renka statistiką apie migruojančius žmones ir viešina ją pasirinktų regionų mastu, tikrasis išvykstančių asmenų skaičius joje tiksliai nenusakomas (pavyzdžiui, dalis migrantų nesiregistruoja savo šalies darbo rinką reguliuojančiose institucijose).

Šiuo metu, siekiant gausinti protingų žmonių ir išvengti protų nutekėjimo, stengiamasi sukurti „protingą“ Europos politiką. Sukurtas ES imigracijos portalas (http://ec.europa.eu/immigration/), kur pateikiama visa norima informacija darbuotojams. Deja, kaip jau minėjome, bendros ES politikos įgyvendinimas kiekvienoje šalyje narėje skiriasi. Todėl kyla klausimas, kaip protingos darbo jėgos vertinimas atliekamas Lietuvoje.

Lietuvos situacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo Lietuvos tapimo ES nare migracijos mastai padidėjo. 2005 m. fiksuota 15 571 išvykęs iš šalies žmogus, 2006 m. išvykusiųjų skaičius nukrito iki 12 602. Nuo 2007 m. išvykusiųjų gausėjo, išskyrus 2011 metus. 2007 m. fiksuota 13 853, 2008 m. – 17 015, 2009 m. – 21 970, 2010 m. – 83 157, 2011 m. – 53 863 išvykę iš Lietuvos asmenys. Remiantis pateiktais duomenimis, daugiausia išvykusiųjų buvo 2010 m.: išvyko kas 25-tas gyventojas (t. y. 4 proc.). O imigracijos į Lietuvą praktiškai nebuvo. 2010 m., kai fiksuotas didžiausias išvykusių asmenų skaičius, į Lietuvą atvyko 5213 asmenų, taigi atvykusieji sudarytų tik 0,16 procento. Kyla klausimas, kokie veiksniai sąlygoja tokį didelį šalies gyventojų norą ieškoti geresnių pragyvenimo sąlygų. Aišku, kaip buvo minėta, pirmiausia tai lemia finansai. Kitas aspektas – psichologinis. Neigiamas požiūris į darbuotoją skatina ieškoti būdų, kaip keisti susidariusią situaciją. Kitas klausimas – kvalifikuotų ar nekvalifikuotų darbų išvažiuojama dirbti. Atsižvelgus į anksčiau pasakytus dalykus, Lietuvoje apie „protingų“ miestų kūrimąsi toli gražu nėra kalbama. Lietuva, kaip ir ES valstybės ir ES nepriklausančios šalys, vis dar ieško sprendimų, kaip sumažinti protų nutekėjimą.

Imigracijos procesas Lietuvoje vertinamas neigiamai. Tarptautinė migracijos organizacija 2010 m. pabaigoje rengė tyrimą „Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus“ (www.iom.lt), buvo vertinama atvykusių į Lietuvą imigrantų padėtis. Diduma lietuvių į juos žiūri neigiamai (58 proc.). O svarbiausia, kad šio kriterijaus nelemia tai, kokio darbo, kvalifikuoto ar nekvalifikuoto, ieško imigrantas Lietuvoje. Imigranto vertinimui svarbu tiek gyventojų išsilavinimas, tiek amžius, tiek požiūris. Nors pirmieji du straipsnio pradžioje minėti kriterijai Lietuvoje tinkami ir turėtų būti naudingi imigrantams, jie vis dėlto išlieka neigiami. Svarbiausia, kad didžiuosiuose šalies miestuose, kur požiūris į imigrantus turėtų būti teigiamas, yra žiūrima neigiamai. Aišku, čia reikėtų atsižvelgti į du svarius veiksnius: darbo rinkos įstaigas ir viešųjų ryšių specialistus.

Žvelgdami iš savo valstybės pozicijų, matome, kad institucinė darbo rinkos sąranga labai svarbu. Juolab kad atvykstančių į Lietuvą asmenų skaičius yra labai mažas, palyginti su išvykstančių žmonių skaičiumi. Tik kaip visada iškyla klausimas: ar vieningos kvalifikuotų žmonių pritraukimo politikos neturėjimas nereikš protingų žmonių trūkumo tam tikrose srityse ateityje, ypač pradėjus kilti iš krizės duobės?

Straipsnio pradžioje buvo minėti trys pagrindiniai aspektai: darbo rinkos poliarizacija, institucinė darbo rinkos sąranga ir darbų pasiūla. Šie kriterijai svarbūs dėl keleto priežasčių. Pirmiausia jie rodo nedarbo lygį kiekvienoje ES šalyje arba tarp pasirinktų valstybių. Antra, nedarbo problemą sprendžia kvalifikuota darbo jėga (šiuo metu vykstanti sparti technologijų plėtra lemia kvalifikuotos darbo jėgos paklausą). Kita vertus, tai turi gana didelę įtaką regionams. Aišku, svarbu, kad kvalifikuota darbo jėga pirmiausia migruoja į „protingus“ miestus, kur paprastai susirenka išmanantieji vieną sritį. O jų netenkantis regionas praranda kvalifikuotą darbo jėgą. Trečias svarbus kriterijus – regioninis adekvatumas. Paprastai kaimyninių regionų ar miestų problemos būna panašaus pobūdžio. Bet tai ne visada pasitvirtina, pavyzdžiui, Lietuvos imigrantų toleravimo atvejis. Regioninis ir tarptautinis solidarumas – vienas svarbiausių bendradarbiavimo darbo rinkoje elementų, bet Europai šiuo metu reikėtų pradėti rūpintis europietiškų protų išsaugojimu ES. Antraip kyla pavojus tapti ne visai europietiška pasaulio dalimi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras