Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kinijos ekonomikos perspektyvos ir imperialistinis kapitalizmas (4)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 07 18

Šių metų liepos 9 d. „Interfax“ tinklapyje pasirodė dėmesio vertas straipsnis apie Kinijos ekonomiką (http://www.interfax.ru/business/txt.asp?id=254634). Jo pradžioje prisimenama Nobelio premijos laureato N. Rubinio „idealios audros“ hipotezė, kad didžioji ekonominė depresija apims pasaulį, kai krizėje atsidurs Amerika, Europa ir Kinija. Pažymėtina, kad JAV ir ES jau seniai bando įveikti recesiją, o štai Kinija visą laiką atrodė kaip nenugalimas bastionas. Tačiau aiškėja, kad ir Pekinui ateina sunkūs laikai.

Kaip rašoma minėtame straipsnyje, šiandien Kinija susiduria su rimtais ekonominiais iššūkiais, į kuriuos nebus lengva atsakyti. Juos lemia keli dalykai. Pirmiausia didžiulis provincijų įsiskolinimas centrui. Patys kinai įvertina jį 1,7 trilijono (!) dolerių (15 proc. BVP). Šį skaičių savo ataskaitoje vyriausybei pateikė pagrindinis Kinijos auditorius Liu Jiayi. Tačiau oficialiąja statistika sunku pasitikėti. Kaip straipsnyje „Vadybininkai teigia, kad Kinijos duomenys maskuoja recesijos gylį“ (http://www.nytimes.com/2012/06/23/business/global/chinese-data-said-to-be-manipulated-understating-its-slowdown.html?_r=2&pagewanted=all) parašė „The New York Times“: „Kol Kinijos ekonomika springčioja, aukšto rango Kinijos korporacijų vadybininkai ir žinomi Vakarų ekonomistai teigia, kad yra požymių, jog municipalitetų ir provincijų pareigūnai klastoja ekonominę statistiką, norėdami užmaskuoti tikrąjį problemų dydį. (...) Tarnautojai ir ekonomistai mano, kad netiksli statistika iškreipia ekonominius rodiklius maždaug 1–2 procentais. To gali užtekti, kad labai blogos ekonominės žinios atrodytų kaip tiesiog blogos.“ Grįžtant prie regionų skolų, galima prisiminti, kad Kinijos universiteto Honkonge profesorius L. Langas, skaitydamas paskaitą siauram partinių funkcionierių ratui, pareiškė, kad jos gali siekti net 6 trilijonus dolerių.

Tačiau tai ne vienintelė ekonominė kinų bėda. Yra keli netiesioginiai požymiai, kad problemos sunkėja. Pirma, Kinijos valstybės bankas toliau mažina palūkanų normą, kas reiškia, jog ekonomikai reikia paskatinimo. Antra, atrodo, kad sudėtingoje padėtyje yra sunkiosios pramonės įrangos sektorius, jo atstovai jau parduoda savo prekes vis palankesnėmis sąlygomis, o paklausa staklėms ir kitai technikai vis tiek mažėja (sklinda gandai, kad viena šio sektoriaus kompanijų buvo priversta atleisti net 30 proc. darbininkų). Trečia, sumažėjo plieno, kurio Kinijoje gaminama daug, kainos (pardavimai). Ketvirta, dėl to, kad krito elektros energijos paklausa, uostuose kaupiasi akmens anglių atsargos. Todėl Kinijos plieno ir anglių tiekėjai ima diversifikuoti savo verslą. Penkta, kinai sunkiai realizuoja medvilnės atsargas. Pagaliau, kaip savotišką šalies gerovės mažėjimo rodiklį galima vertinti kazino, esančio Makao, pelną: Kinijoje azartiniai žaidimai yra uždrausti, todėl turtingi kinai važiuoja žaisti ten, o pastaruoju metu Makao kazino pelnas pastebimai sumažėjo.

Dėl 2008 m. krizės Kinijai jau buvo kilusi recesijos grėsmė, bet tada jai pavyko išsigelbėti (kaip pasakytų konspirologai – Vakarai nesugebėjo palaužti drakono). Tuomet sėkmės receptu tapo sukauptų atsargų investavimas į vidaus rinką (paklausą). Tačiau antrą kartą toks problemos sprendimo būdas gali nepadėti. Kaip straipsnyje „Kodėl Kinija negali prisitaikyti?“ (http://www.project-syndicate.org/commentary/why-china-can-t-adjust) rašo Klermonto McKenna koledžo profesorius M. Pei‘us, daugelio ekspertų siūlomą opciją komplikuoja „nekokybiški šalies ekonominiai ir politiniai institutai“. „Kalbant konkrečiai, priklausomybė nuo eksporto egzistuoja taip pat ir todėl, kad užsiimti verslu Kinijoje palyginti sunku. Oficiali korupcija, neapsaugotos nuosavybės teisės, varžantys reguliaciniai apribojimai, silpna atsiskaitymų disciplina, bloga logistika ir distribucija, paplitęs prekių klastojimas ir kitos intelektinės nuosavybės vagysčių formos – visos šios kliūtys didina transakcijų sąnaudas ir komplikuoja verslininkų galimybes klestėti vidaus rinkoje“, – konstatuoja M. Pei’us. Tai patvirtina ir Pasaulio banko atlikti verslo sąlygų skirtingose valstybėse tyrimai. Jie rodo, kad Kinijoje sunku pradėti verslą, mokėti mokesčius, gauti leidimą statyboms ir panašiai.

Taigi, norėdamas pakeisti ekonomikos struktūrą ir dar kartą sėkmingai susitvarkyti su krizės reiškiniais, Pekinas turi ne tik pripildyti piliečių kišenes pigių pinigų, bet ir sumažinti šalyje ekonomines ir politines verslo sąnaudas.

Tokie būtų įvairių leidinių ir ekspertų pamąstymai apie Kinijos ekonomines perspektyvas. Kaip galima juos vertinti?

Pirma, Kinijai ilgiau už kitus sekėsi laikytis ant bangos išsaugant ekonominį augimą, tačiau kai aplinkui viskas blogai, kinai anksčiau ar vėliau irgi turėjo susidurti su problemomis. Todėl nuomonė, kad Kinijos ekonominė padėtis jau nebėra stabiliai optimistinė, atrodo pagrįsta. Antra, dažnai kalbama, kad pasaulinis verslas su malonumu eina į Kinijos rinką. Didele dalimi taip yra dėl pigios darbo jėgos, bet tai nereiškia, kad vietos ir užsienio verslininkams nereikia spręsti korupcijos ir kitokių problemų, kurios yra neatsiejama kiniško gyvenimo būdo dalis. Kitaip tariant, ekonominė ir politinė verslo Kinijoje aplinka tikrai nėra ideali. Trečia, Kinija akivaizdžiai vis dar stipriai priklausoma nuo eksporto (panašiai kaip Rusija nuo resursų pardavimo), todėl yra pažeidžiama: kai mažėja eksportas, tenka naudoti geresniais laikais sukauptas atsargas, o jos nebūna beribės. Tuo pat metu paskatinti vidaus paklausą (tuo labiau dar kartą) nėra lengva, o provincijų įsiskolinimo skaičiai šokiruoja (iš esmės tai yra netolygios skirtingų Kinijos regionų raidos rezultatas). Pagaliau reikia turėti omenyje, kad šiuo metu neramu Artimuosiuose Rytuose, o Vakarų karas su Iranu gali komplikuoti Kinijos apsirūpinimą nafta.

Kita vertus, šiandien situacija yra tokia, kad kinų ekonominė padėtis iš labai geros gali virsti tiesiog gera (net jeigu šalies BVP augimas sumažės iki 5 procentų, tai vis dar bus daug). Kitaip tariant, trumpuoju ar net vidutiniu laikotarpiu Kinijos ekonominis krachas yra mažai tikėtinas. Negalima sakyti, kad ji yra nepaskandinama, bet jeigu šiuo metu vis dar daug investuoja užsienyje, vadinasi, kol kas pinigų netrūksta. Tačiau kodėl gi nepanaudojus šių lėšų tam, kad BVP, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis šalyje nebūtų toks prastas.

Čia išryškėja didžiausia problema – kiekybės ir kokybės santykis. Jos esmė yra tokia: norint sušvelninti pasaulinės krizės poveikį (priklausomybę nuo eksporto), tenka skatinti vidaus paklausą. Taip gyventojai turtėja eikvojant sukauptus valstybinius resursus. Tačiau kai žmogus praturtėja, jis prie to pripranta ir paskui jam nepaaiškinsi, kad pinigai biudžete baigėsi – reikia arba palaikyti pasiektą lygį (sukuria didelę ekonominę naštą), arba raminti nepatenkintus represijų būdu (sukuria socialinę įtampą). Kitaip tariant, viena vertus, Kinijai reikia daryti vidaus investicijas, o kita vertus – jai naudinga, kad šalyje yra daug pigios (neturtingos) darbo jėgos, kuriai nereikia žinoti, jog ryžiai yra tik garnyras. Išeitis iš šios dilemos – žinių ekonomika (kokybinis augimas), leidžianti uždirbti didelį pelną aukštam visų (kiek daug jų bebūtų) piliečių gyvenimo lygiui užtikrinti. Kinija stengiasi ją kurti (tos pačios užsienio investicijos yra vienas iš mechanizmų jai kurti), bet tai ilgalaikis procesas, ir Pekinas geriausiu atveju yra tik kelio pradžioje. O nauja pasaulio ekonominės krizės banga jau čia pat.

Taigi, jeigu Kinija nespės pereiti prie didelės pridėtinės vertės kūrimo kokybinio augimo iki tol, kol jos gyventojų poreikiai pasieks valstybei palaikymo prasme probleminį lygį (ką greitina vidinės paklausos skatinimas), joje arba įvyks didžiulis socialinis sprogimas (revoliucija), arba teks eiti keliu, kurį V. Leninas nurodė kapitalizmui: kai pritrūksta pinigų, kapitalizmas virsta imperialistiniu, tą įrodo vakarietiško kolonializmo ir iš dalies šiuolaikinės Amerikos pavyzdys. Kadangi niekas nenori žlugti iš vidaus, greičiausiai bus pasirinktas antrasis variantas, kuris reiškia karą (tragediją artimiausiems kaimynams – pirmiausia Pietryčių Azijai ir Rusijai). Štai tokia galima perspektyva, ir tik belieka tikėtis, kad milijardas kinų kaip nors susitvarkys savo namuose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras