Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kibernetinis (ne)saugumas: Baltijos šalių situacija (1)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2012 07 23

Informacinės – atviros, išsilavinusios ir besimokančios – visuomenės idėja tapo vienu iš nepajudinamų tiek didelės dalies atskirų pasaulio valstybių, tiek įvairių tarptautinių organizacijų siekių. Ne išimtis ir Europos Sąjunga bei jai priklausanti Lietuva. Geresnes ar blogesnes nacionalines informacinės visuomenės plėtros programas turi visos ES šalys, o Sąjungos mastu tai pirmiausia reglamentuojama Lisabonos strategijoje, „e.Europa“ veiksmų plane.

Lietuvoje „Nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją“ ir jos pagrindu parengtą „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą“ Vyriausybė patvirtino dar 2001 metais, o 2005-aisiais atsirado ir bendras šalies informacinės visuomenės plėtros strateginio planavimo dokumentas – „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija“. Šiuose dokumentuose aiškiai sakoma, kad viena iš kertinių priemonių išsikeltam tikslui pasiekti – informacinės technologijos ir vis didėjantis žmonių naudojimasis jomis. Nors tai neabejotinai sveikintina ir reikalinga, negalima pamiršti ir kitos medalio pusės: daug kasdienio gyvenimo dalykų perkeliant į virtualiąją erdvę, vis aktualesnis tampa jos saugumas (kibernetinis saugumas), nes didėja galima žala jo neužtikrinus.

Praėjusių metų birželio 29 dieną Vyriausybė priėmė pirmąją nacionalinę elektroninės informacijos saugos, arba kitaip kibernetinio saugumo, plėtros 2011–2019 m. programą. Nuspręsta, kad jos įgyvendinimą koordinuos Vidaus reikalų ministerija, o įgyvendins Ministro pirmininko tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Finansų, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos. Šiuo aspektu atsilikome nuo estų, analogišką strategiją priėmusių dar 2008-aisiais, t. y. kitais metais po plačiai nuskambėjusio incidento, kai Estija patyrė kibernetinę ataką, nukreiptą prieš jos valstybines institucijas, informacinius portalus, verslo struktūrų interneto tarnybines stotis, taip pat pagrindinių politinių partijų, kai kurių bankų ir internetinių paslaugų bendrovių tinklalapius... O Latvijoje kibernetinio saugumo srities bent teisinis reglamentavimas išvystytas palyginti menkiausiai. Šioje šalyje tai reglamentuoja tik 2011 metais įsigaliojęs Informacinių technologijų apsaugos įstatymas, dėmesio skiriama tais pačiais metais priimtoje „Latvijos nacionalinio saugumo koncepcijoje“, tačiau šiai problematikai specialiai skirtos atskiros programos nėra.

Žiūrint apskritai, kibernetinio saugumo srityje iš Baltijos šalių Estija yra pažengusi toliausiai. Kaip žinia, joje įkurtas NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras. Tai svarbus žingsnis, rodantis, kad keičiasi požiūris į kibernetinį saugumą, o šalių kibernetinė gynyba, dar neseniai laikyta atskirų valstybių vidaus reikalu ir jų vienų problema, jau peržengė nacionalines sienas: pademonstruotas valstybių suvokimas, jog norint apsisaugoti nuo vis didėjančio kibernetinio nusikalstamumo ar politiškai motyvuotų kibernetinių išpuolių būtina bendradarbiauti ir keistis informacija.

Operatyvus dalijimasis informacija tarp valstybių ir institucijų valstybių viduje padėtų kovoti su kibernetiniais incidentais ar bent jau suvokti tikrąjį jų mastą (dalis jų taip ir lieka nepastebėti), tačiau tai nėra lengva padaryti: reikia suvienodinti saugos įrankius, kurti centrus, gebančius telkti, apdoroti įvairių institucijų informaciją ir palaikančius glaudžius ryšius su kitų šalių analogiškomis institucijomis ir pan. Tokie centrai tikrai neliktų be darbo: šiuo metu nusikalstamumas kibernetinėje erdvėje pagal finansinius srautus yra didesnis už narkotikų verslą, be to, pasaulinės tendencijos rodo, kad kibernetinių atakų dažnumas, jų sudėtingumas bei daroma žala nuolat didėja. Tai puikiai įrodo kompiuterių „kirminas“ „Conficker“, nukreiptas prieš „Microsoft Windows“, pastebėtas 2008-aisiais; operacija „Aurora“ (atakos prieš „Google“ ir kitas korporacijas 2009-aisiais iš Kinijos); 2010 metais aptiktas „Stuxnet“ „kirminas“, atakavęs urano sodrinimo įrenginius, vykdančius Irano branduolinę programą, bei kiti kibernetinių atakų atvejai.

Kaip kibernetinio saugumo kontekste atrodo Lietuva? Deja, nespindime. Nors „Elektroninės informacijos saugos plėtros 2011–2019 m. programa“ priimta, jai įgyvendinti trūksta pinigų. Planai prasilenkė su realybe, nes dėl ekonominio sunkmečio teko 4 proc. sumažinti finansavimą didumai ministerijų. Taip susiklosčius situacijai, nebebuvo galima pradėti spręsti aktualiausios Lietuvai kibernetinio saugumo problemos, t. y. nustatyti, kokia yra tikroji padėtis šalyje, nuo to atsispyrus jau būtų galima vystyti šią nacionaliniam saugumui reikšmingą sritį. Kol neatliktas visuotinis valdžios institucijų informacinių sistemų patikrinimas, yra tik hipotetiška analizuoti grėsmes ir kalbėti apie galimybes.

Taigi kibernetinio saugumo situacija šalyje tebėra miglota ne tik plačiajai visuomenei, bet ir su tuo dirbantiems profesionalams. Artimiausia data, apie kurią užsimenama, kada būtų galima atlikti patikrinimą – 2013-ieji. Vis dėlto ji kelia abejonių, juolab kad vis garsiau kalbama apie antrąją krizės bangą, galinčią nukelti tokius planus ne vieniems metams.

Tikrosios padėties nežinojimas nėra vienintelė Lietuvos bėda, yra ir kitų minusų: nėra elektroninės informacijos saugos valdymo koordinavimo sistemos, trūksta viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, taip pat nesukurtas tinkamas šios palyginti naujai atsiradusios srities reglamentavimas ir kt. Galima nebent pasiguosti, kad virtualioji grėsmė Lietuvoje vertinama rimtai ir ateityje ruošiamasi skirti jai daugiau tiek dėmesio, tiek išlaidų. Lietuvos kibernetinio saugumo programoje (toje pačioje, kuriai įgyvendinti trūksta pinigų) numatyta, kad 2015 metais lėšų dalis investicijų informacinių sistemų saugai užtikrinti turėtų siekti bent dešimtadalį, o 2019 metais – jau 15 procentų bendrų lėšų, skirtų informacinių sistemų plėtrai ir palaikymui.

Lėšų didinimo tendencija sutampa su incidentų augimo tendencija. Remiantis CERT-LT (nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio) paskelbtais duomenimis, 2011 metais ištirta beveik dukart daugiau pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje nei 2010 metais (21,8 tūkst.). Kibernetinio saugumo aktualumas didėja ir dėl Lietuvoje pradedamų įgyvendinti strateginių projektų, nulemsiančių valstybės gyvenimą ne vienam dešimtmečiui. Ne paslaptis, kad Lietuvos pastangos užsitikrinti nepriklausomybę energetikos sektoriuje nėra džiuginančios Rusijai. Mūsų sėkmė tolygi jos prarandamiems pinigams ir mažėjančiai įtakai, o valstybei, reginčiai „Pabaltijį“ savo galiniu kiemu, šitoks elgesys nėra priimtinas.

Ar Rusija ryžtųsi kibernetiniams išpuoliams prieš Lietuvą? Atsiminus tą faktą, kad 2008 metais per kibernetines atakas Lietuvoje „nenustatytos kilmės“ interneto įsilaužėliai „papuošė“ kelias dešimtis lietuviškų tinklalapių ne kokiais nors kitokiais simboliais, o Sovietų Sąjungos kūjais ir pjautuvais, atsakymas peršasi pats. Taip pat verta pridurti, kad 2007 metų atakos Estijoje sutapo su ten kilusiomis rusakalbių riaušėmis. Galima pažiūrėti ir iš kitos pusės: Rusijos suburtos kibernetinės pajėgos yra vienos gausiausių ir galingiausių pasaulyje (manoma, jog jas sudaro daugiau nei 7,3 tūkst. asmenų), o šių pajėgų metinis biudžetas siekia 127 mln. JAV dolerių (http://www.deftools.com/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=5&cntnt01detailtemplate=deftools-new&cntnt01lang=lt_LT&cntnt01returnid=75&hl=lt)... Ar būtų ne naivu tikėti, kad su tokiais ištekliais ruošiamasi užsiimti vien šalies kibernetine gynyba?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras