Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Kodėl ES jubiliejaus šampanas nesaldus? (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 03 23

Kovo 25-ąją Europos Sąjunga (buvusi Europos ekonominė bendrija – EEB) švęs 50-metį. Sekmadienį visų bendrijos valstybių vadovai susirinks Berlyne į jubiliejines iškilmes, bet, kaip rašo „The Wall Street Journal“, jose putos ne vien šampanas, o ir diskusijos: Europos lyderiai priims deklaraciją dėl bendrijos ateities, kuri, kaip pažymi daugelis apžvalgininkų, nėra be jokio debesėlio…

Tvirtas formalusis pagrindas

ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija bei 1957 m. Romoje įsteigtomis Europos atominės energetikos ir Europos ekonomine bendrijomis. 1967 m. liepos 1 d. visoms joms įkūrus  bendras institucijas, imti vartoti terminai „Europos Bendrijos“ arba „Europos Bendrija“.

Europos Sąjunga oficialiai imta vadinti nuo 1993 metų. 1992 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) iki tol vartotas terminas „Europos Bendrijos“ buvo pakeistas terminu „Europos Sąjunga“. Pagal Mastrichto sutartį Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija - Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Svarbiausios Europos Sąjungos sutartys, reglamentuojančios jos  veiklą, yra šios: Romos sutartis, Suvestinis Europos aktas, Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis, Amsterdamo sutartis. Šios sutartys tapo pagrindinėmis Europos Sąjungos kūrimosi, persitvarkymo gairėmis, jos laikomos svarbiausiu teisiniu pamatu, kuriuo remdamosi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendradarbiauja.

Romos sutartis - 1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija.

Suvestinis Europos aktas - 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge pasirašyta (įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.) sutartis, padariusi pakeitimų Europos Bendrijų steigimo sutartyse.

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis - 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašyta (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) sutartis, kuria iš buvusios EEB įsteigta Europos Sąjunga.

Amsterdamo sutartis - 1997 m. spalio 2 d. Amsterdame pasirašyta sutartis, padariusi tam tikras Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisas.

Konstitucinė sutartis buvo parengta Konvento dėl Europos ateities (2002 m. rugpjūtis-2003 m. birželis), o 2004 m. birželio mėn. Europos Sąjungos Vadovų Taryba ją priėmė. Kad sutartis įsigaliotų, kiekviena ES valstybė narė turės ją ratifikuoti. Kai kuriose ES šalyse dėl Konstitucinės sutarties numatoma rengti referendumus (Lietuvoje referendumo rengti neketinama). Numatoma, kad sutartis įsigalios 2009 metais. 

Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija. Bulgarijos ir Rumunijos narystės pradžia - 2007 m. sausio 1 d.

Šaltiniai: http://www.integracija.lt/  ir http://europa.eu/abc/

ES galia, grįsta problemomis

Šiuo metu, kaip rašo „Newsweek“, suvienytoji Europa – tai istorinės reikšmės ir pasaulinio masto didžiulė imperija, greičiau – konfederacija. Pagal ekonominę galią Sąjungos dar niekas nepavijo ir neketina pavyti. Jos vienijami  europiečiai galėjo pasiekti beperecedenčio pragyvenimo lygio ir saugumo. Pradžioje, 1957 m.,  kai Bendriją sudarė tik 6 šalys, galima buvo galvoti tik apie tam tikrą ekonominę-politinę koaliciją, kuri dar turėjo įrodyti savo pajėgumą pokario Europoje. Dabar ES sudaro 27 valstybės su beveik 500 milijonų gyventojų – nuo Arano salų Airijoje iki Juodosios jūros. Europietiškosios vertybės plinta po visą pasaulį, ir jos daugeliu atvejų patrauklesnės negu amerikietiškosios. Kitaip sakant, ES auga į viršų, o ne smunka, kaip stengiasi įrodinėti skeptikai ir kai kurie politologai už Atlanto.

Štai kodėl, duodamas interviu italų laikraščiui „La Repubblica“, Europos Komisijos vadovas Chosė Manuelis Barosas sakė oponentams: „Apie kokią krizę jūs kalbate? 1957 metais mūsų buvo 6, o šiandien – 27... “

Bet jis pripažino, kad problemų esama. Pirmoji: ekonominiai ES rodikliai pastaraisiais metais smuktelėjo žemiau pasaulinio lygio. Antroji: neišspręsti teisiniai klausimai - Prancūzijos ir Nyderlandų referendumais tebeblokuojama Naujoji sutartis – ES Konstitucija. Trečioji: psichologinis europiečių pasyvumas, kilęs tuomet, kai nebuvo priimta minėtoji Konstitucija ir daugelyje šalių imta abejoti narystės ES tikslingumu ir gaunama iš to nauda. Ypač didelę „traumą“dėl to patyrė 12 naujųjų ES narių.

Ir ne tik dėl pagrindinio ES įstatymo. Pavyzdžiui, rašo „The Wall Street Journal“, kai Italiją priėmė į euro zoną, jos užsienio skola sudarė 120 proc. BVP, tai yra buvo dukart didesnė, negu numato Bendrijos reikalavimai. Kai dabar Briuselis naujoms šalims, ketinančioms įsivesti eurą, taiko labai griežtus infliacijos dydžio standartus, kyla didelis triukšmas ir nepasitenkinimas...

Daugelis mato ir kitų ES problemų. Pavyzdžiui, mažėja demografinis priaugis. Iki 2050 metų ES šalyse dirbančiųjų ir pensininkų santykis bus 2:1 vietoj dabartinio 5:1. Vadinasi, daro išvadą organizacijos „Open Society Initiative“ analitikas Markas Leonardas, Europos ekonomika pradės apmirti iš vidaus, nes didžiulis pensininkų sluoksnis sėdės ant sprando tiems, kurie dar galės dirbti.

Todėl nenuostabu, kad Europos šalių bloką yra apėmęs nerimas, kurį atspindi nauja apklausa, pademonstravusi pavojingą bendrijos situaciją ateityje. Ją laikraščio „The Financial Times“ užsakymu vasario 28-kovo 12 d. atliko kompanija „FT/Harris“ penkiose didžiausiose ES šalyse ir JAV.

Jos duomenimis, 44 proc. gyventojų mano, kad po šalies prisijungimo prie ES jų gyvenimas pablogėjo. Vos 25 proc. Europos respondentų mano, kad gyvenimas jų šalyse po prisijungimo pagerėjo.

Nors nusiskundimų daug ir laikoma, kad blokas per daug biurokratiškas, tik mažuma apklaustųjų mano, kad jų šaliai būtų geriau iš Sąjungos pasitraukti. 22 proc. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos gyventojų yra už išstojimą iš bloko, o 40 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad pasitraukimas nebūtų geras sprendimas. 35 proc. apklaustųjų teigė, kad ES Konstitucija turėtų teigiamą įtaką jų šalims, tačiau 27 proc. dalyvių jai nepritarė. Labiausiai prieš Konstituciją buvo nusistatę Didžiosios Britanijos respondentai (48 proc.).

***

ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel interviu laikraščiui „La Repubblica“ taip apibūdino ES ateitį po 50 metų: „Mes turėsim priimti Kinijos, Indijos, Lotynų Amerikos iššūkį, todėl europiečiai turi veikti efektyviai ir drauge. Dabar mes deramės su Turkija. Tai atviras procesas. Bet kokiu atveju po 50 metų Turkijos ir Sąjungos santykiai bus glaudūs kaip niekada. Manau, tuomet Europa pozityviai veiks islamo šalis, kad būtų išvengta religinių konfliktų. Visi turi suprasti, kad savo vertybes mes turime ginti kartu, ir terorizmą mes įveiksime. Bet dėl to mums reikia daug daug dirbti... “

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras