Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kas nutiko žadėtam pokyčiui?

2012 09 06

Ajovoje 2008 metų sausio naktį iškovojęs pergalę Barakas Obama (Barack Obama) savo kalboje daug dėmesio skyrė Amerikos susiskaldymui. Dabartinis šalies vadovas sakė, kad šioje valstijoje susitelkė visi – demokratai, respublikonai ir nepriklausantys partijoms. Jie susibūrė, kad siektų naujos vienybės ir vilties politikos. „Atėjo metas peržengti kartėlį, smulkmeniškumą ir pyktį, kurio tiek daug Vašingtone. Reikia atsisakyti skaldančios politinės strategijos ir nukreipti žvilgsnį ir jėgas į bendrų dalykų kūrimą. Siekiame kurti pokyčių koaliciją, vietoj baimės mes renkamės viltį. Vietoj susiskaldymo – vienybę. Mes pranešame pasauliui, kad į Ameriką ateina pokyčiai“.

Šiandien šie B. Obamos žodžiai skamba keistai, netgi naiviai. Poliarizacija šiuo metu giliausia, kokia tik buvo moderniaisiais laikais. Vietoj bendradarbiavimo – konfrontacija. Vietoj pilietiškumo – primityvumas ir grubumas. Politinė sistema tarsi užšaldyta ir labiau negu bet kada anksčiau neinanti į kompromisus. Artėjant rinkimams, jų kampanija tampa „viskas arba nieko“ kova dėl valstybės krypties ateityje.

Perrinkti B. Obamą gali kliudyti ekonominė šalies situacija. Be to, nemažai rinkėjų yra nusivylę dėl savo investicijų, kurioms ryžosi tikėdami prezidento pažadais. Kyla klausimas, kas taip nutolino B. Obamą nuo minėtų uždegančių pažadų, kai jis kalbėjo apie naujos politikos erą. Baltųjų rūmų atstovai dabar bando gelbėti padėtį: „Prezidentas nežadėjo, kad su būsima politika visi sutiks. Jis pabrėžė, kad politikai per dažnai vengia spręsti dideles problemas“.

Dabartinio Jungtinių Valstijų prezidento pastangos kryptingai siekti pokyčių abejotinos tiek kuriant bendradarbiavimo klimatą, tiek paverčiant idėjas realiais darbais. Ekonominė krizė iškėlė savo sąlygas. Jis praleido galimybę pakeisti status quo. Būdas įveikti susiskaldymą taip pat nerastas, nors kai kurie ekspertai tikina, kad B. Obama iš tiesų norėjo pakeisti politinį klimatą. Visgi jis negalėjo eiti per toli. Prezidentas ir taip buvo spaudžiamas dėl didelių paskatų. Jis žinojo, kad kai kam gali pasirodyti silpnas. Bet B. Obama taip pat nepamiršo, kad krizė gali baigtis antrąja Didžiąja depresija.

Vieni žavėjosi B. Obamos charizma, jo asmenybės galia, kiti jį siejo su atvirumu, skaidrumu ir atsakomybe paprastiems piliečiams. Tačiau tenka pripažinti, kad arba jo lyderystės stilius netinka šiems laikams, arba antros kadencijos sieksiantis prezidentas tiesiog nesugebėjo jos išplėtoti.

Pagal 2012 m. rugsėjo 2 d. „The Washington Post“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras