Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Praėjus ketveriems metams nuo Rusijos ir Gruzijos karo (6)

Komentarai:

Vytenis, 2012 09 15 22:05
Jei mažos ir silpnos valstybės interesai susikerta su stipresnės valstybės interesais, tai silpnesnė valstybė turi pati susikurti kuo palankesnes sąlygas gynybai, o ne stoti į atvirą mūšį su stipresniu priešininku. Noriu pasakyti, kad Gruzijai iš pradžių reikėjo įstoti į NATO, o tik paskui imtis kokių nors karinių veiksmų dėl prarastų teritorijų susigrąžinimo. 2008 m. rugpjūtį gruzinai į karinius veiksmus įsivėlė BE JOKIŲ GYNYBOS GARANTIJŲ IŠ VAKARŲ. Ar tai nesavižudybė? Versti reikia prezidentą, jei jis savo veiksmus grindžia emocijomis, o ne šaltu protu. Dar vienas pavyzdys: Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lenkijos prezidentas drąsiai kalbėjo apie galimą lenkų karinių pajėgų invaziją į Vokietiją, o 1939 m. rugsėjį jis spruko į Rumuniją.

to Vytenis, 2012 09 15 20:51
Kažkoks keliaklūpsčiautojo ir baudžianinko požiūris pas jus pone. Pagal tave Rusijai liepus atiduoti Tbilisį (ar sakykim Vilnių) reiktų be kalbų pulti tai padaryti, tam kad liktų Batumis (ar sakykim Kėdainiai)?
Ir tas pavyzdys su Smetona čia skamba visiškai liūdnai. Smetona buvo autoritarinis vadovas, kuriam rūpėjo tik jo valdžia. Jėgą demonstravo prieš opoziciją, o iškilus grėsmei nacionaliniu lygiu, kiekvieną kart nerdavo į krūmus. Netgi tas Smetonos pabėgimas upeliu iš Lietuvos tapo simboliškas jo vadovavimo Lietuvai atspindys.

Vytenis, 2012 09 15 20:40
Well, žvelgiant iš realpolitik perspektyvos, mažos ir silpnos valstybės bandymas jėgos metodais (kariniais veiksmais) išspręsti problemas, susijusias su teritoriniu vientisumu, yra mažų mažiausiai neprotingas. NORITE PASAKYTI, KAD SAAKAŠVILIS 2008 M. NESIEKĖ JĖGA SUSIGRĄŽINTI PTETŲ OSETIJOS IR ABCHAZIJOS? Jis stiprino Gruzijos karines pajėgas ne dėl to, kad būtų apsiginta nuo galimos rusų intervencijos, o dėl to, kad kariuomenę laikė teritorinio vientisumo garantu (t.y. ruošėsi jėga susigrąžinti prarastas teritorijas). Tokia politika buvo klaidinga, nes gruzinų kariuomenė niekada neįveiktų rusų atvirame mūšyje. Saakašviliui dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos reikėjo kovoti tik diplomatiniame fronte. O jis į Pietų Osetiją nukreipė artilerijos ugnį + įsakė savo karinėms pajėgoms užimti Pietų Osetijos sostinę. Po tokių manevrų viskas įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti pagal realpolitik dėsnius: stipresnės valstybės kariuomenė išvijo silpnesnės valstybės kariuomenę iš ginčijamų teritorijų.
---------
Pabandykime dabar palyginti kai kuriuos istorinius įvykius. 1939 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras Ribentropas mums pateikė ultimatumą: arba mes nešdinamės iš Klaipėdos krašto, arba vermachtas pradeda karinius veiksmus [kalba ėjo net apie Kauno užėmimą]. Smetona įsakė evakuotis iš Klaipėdos krašto. Jis nesipriešino. Žvelgiant iš reapolitik perspektyvos jis pasielgė visiškai teisingai: atidavė dalį teritorijos galingai valstybei vardan likusios teritorijos suvereniteto. Saakašvilis tokioj situacijoj būtų įsakęs priešintis. Ir ką mes turėtume? Vokiečių invaziją, Kauno kapituliaciją ir vokiečių skirtą gauliaiterį. Tai savižudiškas, neprotingas elgesys.

Dėdė, 2012 09 15 03:57
Nežinau kuo reikia būt, kad tikėt tomis rusiškomis nesąmonėmis. Jau daug metų, kai Rusija savo veiksmais įrodinėja esanti didžiausia grėsme ir galvos skausmu visam pasauliui.

Vyteniui, 2012 09 15 03:22
Dedule, pasiskaitykite ne vien tik Wikipedia ar "Russia today". Nereiks komentuoti nesamoniu: kas pirmas ir kur ivede kariuomene.

Vytenis, 2012 09 14 21:39
"Prieš ketverius metus, 2008 m. rugpjūčio 8-ąją, kai visas pasaulis stebėjo Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Gruziją. Tiesa, kelios valandos prieš tai Gruzija, norėdama prisijungti de facto atskilusią savo teritoriją, artilerijos salvėmis atakavo Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį".
----------
Negaliu patikėti, kad geopolitika.lt virto bjaurios propagandos skleidimo ruporu. Mielas doktorante, marš greičiau skaityti info iš Vakarų žiniasklaidos priemonių:

"During the night of 7 to 8 August 2008, Georgia launched a large-scale military offensive against South Ossetia, in an attempt to reclaim the territory. Georgia claimed that it was responding to attacks on its peacekeepers and villages in South Ossetia, and that Russia was moving non-peacekeeping units into the country. The Georgian attack caused casualties among Russian peacekeepers, who resisted the assault along with Ossetian militia. Georgia successfully captured most of Tskhinvali within hours. Russia reacted by deploying units of the Russian 58th Army and Russian Airborne Troops in South Ossetia, and launching airstrikes against Georgian forces in South Ossetia and military and logistical targets in Georgia proper".

Kodėl nutylite tai, kad rusų armija įžengė į Pietų Osetiją jau po to, kai beveik visą Cchinvalį ėmė kontroliuoti gruzinų sausumos pajėgos? Tokiu būdu Saakašvilis savo Tėvynę "pakišo po tanku", t.y. suteikė puikų pretekstą Maskvai įsikišti į konfliktą. Saakašvilis išdavė savo Tėvynę tokiu elgesiu. Rusai jo dėka išprievartavo Gruzijos suverenitetą.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras