Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Įvaizdis yra viskas? (3)

Viktoras Denisenko
2012 09 19

Vienoje senoje reklamoje teigiama, kad „įvaizdis yra viskas“. Šią frazę tenka prisiminti ir stebint Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą įmantriose ryšių su visuomene akcijose. Naujausiu tokiu neprotokoliniu Rusijos prezidento pasirodymu tapo jo skrydis deltaplanu, rodant sezoninės migracijos kelią jauniklėms sibirinėms gervėms. V. Putinui teko užsivilkti baltą kostiumą, kad gervės pripažintų jį savo pulko vadu. Oficialiai tai buvo mokslinio projekto „Vilties skrydis“, skirto gervių populiacijos išsaugojimui, dalis, tačiau tai tapo ir dar viena garsiai nuskambėjusia V. Putino savireklamos akcija.

V. Putino meilė gamtai ir technikai

Vargu ar ką nors nustebino dabartinio Rusijos prezidento skrydis su gervėmis. Dalyvavimas panašaus pobūdžio akcijose jau tapo įprasta V. Putino įvaizdžio dalimi. Galima priminti garsiausias tokio pobūdžio viešųjų ryšių akcijas, kuriose dalyvavo dabartinis Rusijos prezidentas:

- 2008 metais V. Putinas uždėjo GPS antkaklį tigrei, taip pademonstruodamas savo dėmesį Amūro tigrų išsaugojimo projektui. Prieš tai V. Putinas pats laikinai užmigdė gyvūną, iššovęs į jį specialų švirkštą su migdomaisiais. Yra duomenų, kad visa tai iš tikrųjų buvo gerai suplanuota viešųjų ryšių akcija, o tigrė specialiai atvežta iš cirko ar zoologijos sodo. Taip tvirtina savo tyrimą atlikę keli entuziastai tinklaraštininkai (tyrimo duomenys čia: http://bigcats-ru.livejournal.com/116816.html).

- 2009 metais V. Putinas ilsėjosi Tuvos respublikoje. Jo „poilsio“ nuotraukos apskriejo ne tik Rusijos, bet ir pasaulio žiniasklaidą. V. Putinas jodinėjo, plaukiojo upėje, medžiojo ir tiesiog pozavo fotografams apsinuoginęs iki juosmens demonstruodamas puikią fizinę formą (V. Putino poilsio nuotraukos: http://bigpicture.ru/?p=6927).

- 2010 metais, skatindamas baltųjų meškų populiacijos išsaugojimą, V. Putinas uždėjo GPS antkaklį ir baltajai meškai (http://eco.ria.ru/nature/20100429/227937361.html).

- 2010 metais V. Putinas maitino briedžiukus rezervate „Losinyj ostrov“ („Briedžių sala“). Čia pat kartu su moksleiviais jis sodino medžius (http://eco.ria.ru/ecovideo/20100605/242845307.html).

- 2012 metų vasarą V. Putinas dalyvavo dar vienoje prastai užslėptoje viešųjų ryšių akcijoje. Tamanės įlankoje paniręs po vandeniu su akvalangu jis rado kelias senovines amforas. Interneto vartotojams nekilo abejonių, jog amforos buvo specialiai padėtos numatytoje vietoje įlankos dugne, kad V. Putinas galėtų jas „aptikti“. Apie tai bylojo pastebėjimas, kad Rusijos prezidentas iškėlė iš vandens visiškai švarius, gerai išsilaikiusius radinius (http://www.utro.ru/articles/2011/08/12/991941.shtml).

Dabartinis Rusijos prezidentas, be meilės gamtai, turi ir kitą aistrą, kuri irgi dažnai naudojama viešųjų ryšių akcijoms. Tai meilė įvairiai technikai:

- 2000 metais, dar tik laikinai eidamas Rusijos vadovo pareigas, V. Putinas pasižymėjo skrydžiu prie naikintuvo šturvalo. Beje, tai buvo vienas labiausiai įsiminusių jo prezidentinės kampanijos epizodų. Palyginti jaunas, veržlus ir ryžtingas V. Putinas buvo geras kontrastas su silpnu ir pasiligojusiu Borisu Jelcinu, kuris faktiškai paliko jam postą.

- 2010 metais V. Putinas dalyvavo „miško gaisrų gesinimo operacijoje“ Riazanės srityje. Čia jis vėl sėdo prie lėktuvo šturvalo (http://tvzvezda.ru/news/russia/content/vladimir_putin_prinyal_uchastie_1008.html).

- 2011 metais V. Putinas atvažiavo į baikerių festivalį Novorosijsko mieste. Į festivalį jis atvyko motociklu, kurį pats vairavo (http://lifenews.ru/news/68154).

- Turbūt pati ryškiausia tokio pobūdžio akcija įvyko 2010 metų vasaros pabaigoje: V. Putinas, vairuodamas automobilį „Lada Kalina“, 11 dienų keliavo po Tolimuosius Rytus ir Sibirą. Numanoma, kad tokia akcija turėjo keletą tikslų. Pirmiausia V. Putinas ir vėl buvo „arčiau liaudies“. Antra, prezidentas pasirinko savo kelionei „Lada“ – rusiškos gamybos mašiną, kuri nėra itin populiari pačioje Rusijoje (o ypač Tolimuosiuose Rytuose, kur dauguma gyventoju mieliau renkasi senas užsienietiškas mašinas, atvarytas iš Japonijos). Tačiau šioje V. Putino kelionėje neapsieita ir be kuriozų. Rusijos prezidento automobilį lydėjo didelis kortežas, be to, iš paskos buvo vežamos dvi tokios pat mašinos tam atvejui, jeigu V. Putino vairuojama „Lada“ neatlaikytų kelionės (http://www.newsru.com/russia/03sep2010/diversant.html).

Čia pateikti ne visi V. Putino dalyvavimo savireklamos ir viešųjų ryšių akcijose pavyzdžiai, tačiau jie leidžia kalbėti apie bendrą tendenciją. Svarbus tampa Rusijos prezidento asmeninio dalyvavimo veiksnys. Tai galima susieti ir su reklaminiu šūkiu, kuris lydėjo V. Putino išrinkimą į prezidento postą trečiajai kadencijai šiais metais: „Kas, jeigu ne Putinas?“

Tarp kvailumo ir genialumo

Tačiau kiekviena nauja tokio pobūdžio viešųjų ryšių akcija kelia Rusijoje vis daugiau klausimų. Iš jų esminiai yra šie: „Kam V. Putinui viso to reikia?“ ir „Ar jis nesupranta, kad tampa pajuokos objektu?“ Štai ir po istorijos su gervių skrydžiu ekspertai ir žurnalistai bandė atsakyti į šiuos du klausimus.

Kaip teigia kadaise Kremliui artimas politologas Glebas Pavlovskis, V. Putino aplinkoje tiesiog neliko žmogaus, kuris galėtų patarti prezidentui susilaikyti nuo dalyvavimo tokiose akcijose. T. y. prezidentas nesitaria su savo komanda ir niekas nedrįsta nurodyti jam, kad ne visos viešųjų ryšių ir savireklamos akcijų idėjos yra vienodai sėkmingos. „V. Putinas liko vienas su savo norais ir fantazijomis. Jeigu jis nori ką nors padaryti, niekas jam negali pasakyti, kad „to daryti nereikia“, – mano G. Pavlovskis. (http://newtimes.ru/articles/detail/56884).

Yra ir kitas požiūrio taškas. Apžvalgininkas Vladimiras Mamontovas teigia, kad V. Putinas ryžosi skrydžiui su gervėmis tiesiog dėl to, kad to norėjo (apie tai kalba ir G. Pavlovskis). V. Mamontovo manymu, taip Rusijos prezidentas pasiuntė signalą, kad yra veiksnus ir pajėgus. Prasidėjus trečiajai V. Putino kadencijai (ir artėjant prezidento šešiasdešimties metų jubiliejui šių metų spalio mėnesį) pasigirdo kalbų, kad pagal buvimo valdžioje laiką jis vejasi Sovietų Sąjungos vadovą Leonidą Brežnevą. Kartu su šiomis kalbomis buvo svarstoma, kad V. Putino galas irgi gali būti toks pat (šalies vadovas, praradęs jėgas ir adekvatumą, tapęs savo posto įkaitu be galimybės pasitraukti iš valdžios savo noru). V. Mamontovo manymu, skrydis su gervėmis yra atsakas visiems skeptikams, norintiems matyti V. Putiną naujojo Brežnevo vaidmenyje.

V. Mamontovas pabrėžia ir tai, kad dar visai neseniai visas rusakalbis internetas buvo sujaudintas „Pussy Riot“ merginų likimo. Tai buvo svarbiausia naujiena ir labiausiai aptariama tema. Tačiau V. Putino skrydis su gervėmis bent laikinai atitraukė auditorijos dėmesį nuo skandalingųjų merginų. Dabar visi aptarinėja, kam V. Putinui reikėjo to skrydžio. V. Mamontovas mano, kad tai buvo genialus šalies vadovo žingsnis, pakeitęs visuotinio intereso kryptį. Be to, gervė rusų kultūroje turi simbolinę reikšmę, šis simbolis vartojamas svarbiuose kultūros tekstuose, todėl ir V. Putino skrydis nėra tik paprasta ryšių su visuomene akcija, jis turi ir potekstę (http://vz.ru/columns/2012/9/6/596845.html).

Tačiau kol ekspertai sprendžia, kokią gi žinią savo skrydžiu norėjo pranešti V. Putinas, aiškėja ir tam tikri skrydžio užkulisiai. Pranešta, kad per pasirengimą skrydžiui žuvo ar susižalojo kelios jauniklės gervės. Apie tai savo tinklaraštyje parašė Marija Gončarova – viena draustinio, iš kur buvo paimtos gervės, darbuotojų (http://nr2.ru/ekb/402556.html). Akcentuojama, kad retais paukščiais buvo rizikuojama vien dėl V. Putino užgaidos pasirodyti.

Užsižaidęs lyderis

Kaip pastebi apžvalgininkas Antonas Orechas, atrodo, kad V. Putinas vaikystėje turėjo daug svajonių ir tapo prezidentu vien tam, kad galėtų dabar tas svajones įgyvendinti (http://www.echo.msk.ru/blog/oreh/927112-echo/). Tačiau kyla klausimas: kur yra šių savireklamos žaidimų ribos? Rusijos visuomenė pagrįstai bijo, kad ribų iš tikrųjų nėra. V. Putinas demonstruoja, kad yra drąsus, gali susitvarkyti ir su laukiniu žvėrimi, ir su sudėtinga skraidančia ar važiuojančia technika, tačiau valdant tokią didelę šalį kaip Rusija vien šių sugebėjimų nepakanka. Vienas žmogus a priori negali suvaldyti visos šios teritorijos – tam reikalinga komanda ir sklandžiai veikiantys valstybiniai mechanizmai. O kol kas daugiau ar mažiau sklandžiai veikia tik ryšių su visuomene triukai, ir tai ne visada (interneto amžiuje „žygdarbių“ dirbtinumas yra gana greitai demaskuojamas).

Aktyvus V. Putino grįžimas prie parodomųjų ryšių su visuomene akcijų gali byloti ir apie jo pasimetimą. Nors jį vis dar palaiko nemaža Rusijos gyventojų dalis, V. Putino reitingas, palyginti su pirmosiomis dviem kadencijomis, sumažėjo. Nuo 2002 metų jis prarado net ketvirtadalį savo šalininkų (http://www.newsru.com/russia/11sep2012/putinhero.html). Be to, Rusijoje pastebimai didėja pilietinis aktyvumas ir stiprėja protesto nuotaikos. Kol kas vargu ar visa tai galėtų reikšti realią grėsmę V. Putino valdžiai, tačiau gali būti, kad Rusijos prezidentas jaučia, jog situacija jau nėra jo visiškai kontroliuojama. Šia baime galima paaiškinti ir stiprėjančias represinės sistemos tendencijas (užtenka paminėti tą patį neseniai paskelbtą griežtą nuosprendį „Pussy Riot“ merginoms). Tačiau V. Putinas bando taisyti situacija ne tik botagu (protestų malšinimui pasitelkdamas jėgos struktūras), bet ir riestainiu. Tam naudojamos senos, atrodytų, – laiko patikrintos, aktyvios savireklamos strategijos, tačiau akivaizdu, kad jos jau nebėra tokios efektyvios, kaip buvo kadaise. Žmonės šiandien labiau iš viso to juokiasi, nei žavisi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras