Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kas slepiama už filmo „Prarastoji diena“? (11)

Komentarai:

mongol, 2012 10 01 15:38
straipsnis tikra nesamone, i viena sumetami (susiejami) skirtingi ivykiai, remiantis tiesiog filmu, ir daromos keistos isvados. Nesuprantu kaip apskritai galima taip rasyti

Žygeivis - A (papildymas), 2012 09 26 20:52
A, 2012 09 23 12:06
Žygeivi, nesvaičiok kaip pirmaklasis pasižaidęs C&C žaidimų. Įsmukti į karines bazes, kad sunaikintum visą dislokuotą aviaciją ar strateginį tunelį pernelyg sudėtinga. Net JAV prieš pradėdama karus nesugebėjo tokio mąsto strateginių objektų naikinti. Tad ką jau kalbėti apie paprastą valstybėlę?
-------------------------------------

Pasidomėk kaip yra planuojamos, organizuojamos ir atliekamos būtent tokios operacijos (ypač gerai apsaugotos ir įtvirtintos aviacijos karinės bazės užpuolimas ir kovinių lėktuvų bei malūnsparnių angaruose sunaikinimas):

ИЭА. На англо-американской базе Шораб убито и ранено более 81 захватчика

http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2012/09/25/93293.shtml

Время публикации: 25 сентября 2012 г., 14:33

По сообщению «Голоса Джихада» от 24 сентября, 14 сентября примерно в 10 часов вечера 15 мужественных моджахедов Исламского Эмирата провели успешную операцию против второй по величине вражеской базы Шораб (Camp Bastion/Leatherneck) на юге Афганистана, в результате которой было убито 47 и ранено более 34 захватчиков.

В дополнение к тяжелым потерям в живой силе противника, было также уничтожено более 11 вражеских истребителей Harrier и вертолетов, а также несколько топлевохранилищ и авиационных ангаров.

Сайт Al-Emara получил эксклюзивные видеосъемки о воле ищущих Шахаду моджахедов на пушту и по-английски, а также кадры подготовительной фазы операции.

Видео с полными деталями этой операции будет выпущно позже, если на то будет воля Аллаха.

Отдел мониторинга
Кавказ-Центр


Žygeivis, 2012 09 23 22:30
Kadangi esu idėjinis nacionalistas ir pripažįstu besąlyginę visų tautų teisę į savo nepriklausomą valstybę savo istorinėse-etninėse žemėse, pateiksiu ir politinį požiūrį į Gruzijos, Abchazijos ir vadinamosios Pietų Osetijos problemų sprendimą.

--------------

Visos valstybės turi savo geopolitinius interesus ir juos vienaip ar kitaip įgyvendina...

Deja, Tautų amžina teisė į savo nepriklausomų valstybių sukūrimą savo istorinėse-etninėse žemėse, yra tik teorinė, o praktikoje tenka panaudoti pačius įvairiausius metodus ir įsigyti realių tvirtų sąjungininkų, kurie padėtų tą nepriklausomybę iškovoti.

Abchazams šiuo požiūriu nepasisekė - šiuo metu dėl geopolitinių aplinkybių jų natūraliu sąjungininku tapo Rusijos imperija, kuri savo laiku išnaikino ir daugybę abchazų, ir jų artimiausių giminaičių, o jų žemes užgrobė ir prijungė prie imperijos (pvz., tas pats Soči ir jo apylinkės).

Kalbant apie taip vadinamą Pietų Osetiją, tai čia apskritai nėra jokios istorinės osetinų žemės - čia dabar gyvenantys keliolika tūkstančių osetinų yra palikuonys kolonistų, kuriuos į šias vietas iš Šiaurės Kaukazo perkėlė carinės Rusijos valdžia tam, kad sukurtų savo karinį anklavą kovai su maištingais gruzinais.

Vis tik, jei Gruzija atsisakytų savo imperinių ambicijų, tai jai visų pirma vertėtų pripažinti Abchazijos nepriklausomybę, kartu derybose kaip esminės ir būtinos sąlygos pareikalaujant visų Rusijos karinių pajėgų pašalinimo iš šios valstybės.

Nes tik tada Gruzijai būtų "atrištos rankos" ir atsirastų realus šansas susigrąžinti savo tikrąsias istorines-etnines gruzinų šiaurines žemes - vadinamąją "Pietų Osetiją".

Nes kol Gruzija yra apsupta praktiškai iš trijų pusių (Armėnijoje juk taip pat yra Rusijos karinės bazės), tai bet kokie Gruzijos bandymai atvira jėga susigrąžinti savo šiaurines žemes yra pasmerkti nesėkmei.

Vienintelis kitas variantas - laukti galutinio Rusijos imperijos subyrėjimo, kuris dėl pasaulinių geopolitinių ir vidinių pačios Rusijos imperijos problemų irgi yra gana realus scenarijus jau per ateinančius kelis metus.

Tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad atvirai, naudojant reguliarios Gruzinų armijos dalinius (o ne nuo Gruzijos "nepriklausomus" diversantus ar partizanus), pulti Šiaurės Osetiją, kurioje stovi karinės rusų "taikdarių" įgulos, buvo visiška kvailystė.


Žygeivis - A, 2012 09 23 22:04
Nesvaičioju. :)

Buvau ten ne kartą, esu išvaikščiojęs tuos kalnus ir šiaurinėje, ir pietinėje pusėse, todėl situaciją žinau neblogai.

O sunaikinti Roko tunelį ir Rusijos karinius lėktuvus karinėje bazėje Armėnijoje Gruzijos spec. daliniai tikrai galėjo - turėjo ir gerai parengtų žmonių, ir atitinkamą įrangą.

Tačiau Gruzijos valdžia bijojo išprovokuoti Rusiją, kadangi buvo įsitikinusi, kad Rusija į konfliktą nesikiš (nežinau iš kur tas jų toks klaikus naivumas - matyt, Gruzijos valdžioje yra rimtų Rusijos įtakos agentų arba gavo "pakištą" informaciją iš savo, o gal ir kokių nors užsienio valstybių, žvalgybos ar diplomatinių tarnybų?).

Vienu žodžiu, akivaizdu, kad Saakašvilį "pakišo", tuo jį įtikinę, nes pradėti atvirą karą tokiomis sąlygomis buvo absoliutus idiotizmas.

Ir apskritai, daug efektyviau ir propagandiškai žymiai "gražiau" būtų buvę panaudoti "v tiomnuju" kokias nors Šiaurės Kaukaze veikiančias sukilėlių grupuotes (pvz., ingušų, kurių senąją sostinę - vadinamąjį Vladikaukazą - Stalinas "padovanojo" osetinams).

Jos be ilgų dvejonių būtų atlikusios reikiamas "paruošiamąsias diversijas", jei tik joms būtų pateikti reikiami ginklai ir sprogmenys (kaip tai daroma neaiškinsiu, bet garantuoju, jog tose vietose tai padaryti tikrai nėra labai sudėtinga), o po to žiemą Šiaurės Osetija pati būtų pasiprašiusi, kad ją sugrąžintų Gruzijai (neabejoju, jog būtų suradę tinkamų žmonių, kurie būtų parengę ir pateikę atitinkamą "prašymą").

Vytenis, 2012 09 23 12:21
Visiškai pritariu Žygeiviui. Visa tai, ką parašė Žygeivis, gruzinams reikėjo įrašyti į kaltinamąjį aktą - būtina teisti Saakašvilį už valstybės išdavystę. Būten jis valstybę "pakišo po tanku". Būtent jo kvailų veiksmų dėka rusai išprievartavo Gruzijos suverenitetą.

A, 2012 09 23 12:06
Žygeivi, nesvaičiok kaip pirmaklasis pasižaidęs C&C žaidimų. Įsmukti į karines bazes, kad sunaikintum visą dislokuotą aviaciją ar strateginį tunelį pernelyg sudėtinga. Net JAV prieš pradėdama karus nesugebėjo tokio mąsto strateginių objektų naikinti. Tad ką jau kalbėti apie paprastą valstybėlę?

Žiemą gruzinai lygiai taip pat būtu apriboti jei negalėtu laisvai judėti kalnuose. Žinant kad Gruzija neturėjo jokio pranašumo ore ar juo labiau apsigynimo nuo tokios kontrolės paėmimo, patys būtu tapę itin gerais taikiniais. Tad gal dėl to būtu karas užsitęsiąs ilgiau ir vietoje Rusijos karių įžengimo, būtu tik sulaukę strateginių bombonešių smūgių visoje šalyje.

Žygeivis, 2012 09 22 23:52
Kariniu požiūriu gruzinų puolimas buvo labai blogai parengtas ir per ankstyvas - juk akivaizdu, kad būtinai reikėjo palaukti, kol ateis žiema ir Rusijos armija nebegalės laisvai kilnotis per Kaukazo perėjas.

O gruzinų gana nedidelės, bet neblogai parengtos, spec. pajėgos būtų galėjusios žymiai efektyviau veikti būtent žiemą.

Tačiau pati rimčiausia gruzinų klaida buvo Roko tunelio nesunaikinimas pačioje karinių veiksmų pradžioje.

Kiekvienas buvęs ten, tai puikiai žino - Rusija be šio tunelio tiesiog nebūtų galėjusi masiškai permesti savo tankus ir kitas pajėgas į Gruziją.

Taip pat gruzinų diversantams buvo būtina sunaikinti pagrindines elektros linijas, einančias iš Rusijos imperijos per Kaukazo kalnus į Gruziją.

O visai menkos diversinės grupės būtų pakakę sunaikinti žemėje stovinčius Rusijos karinius lėktuvus dislokuotus Armėnijoje esančioje Rusijos karinėje bazėje.

Tačiau visą tai buvo būtina padaryti jau pačią pirmą karo dieną (o dar geriau išvakarėse), blogiausiu atveju - antrą.

P.S. Naiviai tikėtis, kad imperija neįsikiš į šį konfliktą buvo ypatingai kvaila.

Vytenis, 2012 09 22 16:59
Po karo paaiškėjo, kad gruzinų generalitetas nesitikėjo tiesioginio Rusijos karinių pajėgų įsikišimo į Gruzijos-Pietų Osetijos konfliktą. Gruzinai tikėjo, kad įveikę sukarintas separatistų grupuotes galės įtvirtinti savo valdžią Pietų Osetijoje. O dabar paaiįkėjo, kad rusai karinius veiksmus prieš Gruziją planavo dar 2006 m. Ką veikė gruzinų žvalgyba?

nerka, 2012 09 22 09:51
geras filmas dekui autoriui uz nuoroda

tomas, 2012 09 22 03:34
"Vertinant ilgametę V. Putino politinę karjerą galima pastebėti, kad šis buvęs SSRS ir Rusijos saugumo tarnybų darbuotojas vengia savarankiškai priimti esminius sprendimus." Tuo metu jis buvo ne prezidentas o premjeras. Toki sprendima priima prezidentas, musu atveju prezidente o ne kubilius... Stopped reading as soon as a bull..sh appeared... sorry..

Micius, 2012 09 21 16:41
Reikia suprasti viena, trumpiai ir aiškiai Amerika parodžiusi jėgą Kosovo atžvilgiu, kuri skaudžiai kirto visam slavų pasauliui posąmoniniame lygyje. Rusija aiškiai parodė, jog nesusitaikis su visišku pažeminimu ir savo hegemonija laikis šaiurės kaukaze. Gruzija žinoma nuo ginklų ir kariškos aprangos buvusi labiau panaši į amerikiečių karius nei į gruzinų. Gruzija tebuvo užkulisinių žaidimų įrankis, kuris buvo ruošiamasšiam "puoplimo" planui, o tarptautinės bendruomenės pasmerkimas Rusijos atžvilgiu , tėra eilinis akių dūmas, nes už durų vėl rikiuojamos įrankinės figūros, o daugybės civilių likimas niekam neįdomūs, kaip buvo neįdomu Šv.Liudviko laivo keleiviai ištremti iš vokietijos nacių rėžimo laikotarpiu, visa ta bendruomenės verkė kaip engiami žydai, tačiau niekas nenorėjo jų priimti, tai ir plaukiojo kol galų gale Olandija priėmė sukastais dantimis. Mums visad pateikiamaas melas, kuris daugiamilijoninimas tiekamas kaip sveikuolių maistas "mcdonalds", tačiau melu įtikėję masės nepadaro jo tiesa, o "mcdonalds" nuo skanaus ir pigaus išorinio grožio netampa sveikuolių maistu. Kiek skaitau tai gerbiamiesiems politologams trūksta gilesnių įžvalgų, apsiribojate tik viename regione, o visi įvykius reikia žiūrėti iš istorinio globalizacinio proceso kontekste ir skaityti bus įdomiau ir įžvalgos ir pažiūros bus aiškesnės.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras