Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Gazpromui“ laikas sunerimti? (II) (1)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 09 26

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie būtinybę „Gazpromui“ ieškoti alternatyvų prekybai su Europa, jis tą ir daro. Pastarojo meto įvykiai tik patvirtina tokio elgesio pagrįstumą.

Čia neverta dar kartą rašyti apie trečiąjį energetinį paketą ir tai, kaip jis erzina „Gazpromą“ (Kremlių). Tačiau tuo viskas nesibaigė. Praėjusių metų rugsėjį Europos Komisija (EK) surengė kratas „Gazpromo“ ir jo pagrindinių Europos klientų patalpose (daugiausia Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir net Vokietijoje). Patikros buvo atliktos įmonėse, kurios arba buvo įtariamos nekonkurencine praktika, arba galėjo turėti informacijos apie įtariamą piktnaudžiavimą.

Neseniai EK oficialiai pradėjo tyrimą, ar „Gazpromas“ nesinaudojo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdamas antimonopolines Europos Sąjungos taisykles. Įtariama, kad Rusijos dujų milžinas galėjo skaidyti dujų rinką, trukdydamas laisvam dujų tiekimui per ES šalių teritoriją, trukdyti diversifikuoti dujų tiekimą ir, susiedamas gamtinių dujų kainas su naftos kainomis, nustatyti neteisingas dujų kainas klientams.

Reaguodamas į tokį EK sprendimą, žinomas britų laikraštis „The Financial Times“ straipsnyje „Briuselis pradėjo tyrimą dėl „Gazpromo“ parašė: „Kaip teigia žinantys asmenys, mažytė Lietuva, kuri visiškai priklauso nuo rusiškų dujų, buvo ypač aktyvi, ragindama Briuselį veiksmui.“ Tiesa, EK atstovas spaudai Antoine‘as Colombanis pažymėjo, kad Komisijos sprendimą pradėti tyrimą lėmė ne tik Lietuvos pastangos, bet ir jos pačios monitoringas bei informacija, gauta iš rinkos žaidėjų. Taip pat jis pabrėžė, kad tai paprastas komercinis veiksmas ir kad „mes esame suinteresuoti ilgalaikiais kontraktais tarp „Gazpromo“ ir kompanijų, kurioms jis tiekia dujas“.

Vis dėlto aukščiausius Lietuvos valdininkus Europos Komisijos pradėtas tyrimas labai pradžiugino. Premjeras Andrius Kubilius pasakė, kad EK veiksmai gali pakeisti „Gazpromo“ elgesį Europos dujų rinkose ir sustiprins Lietuvos pozicijas derybose su juo dėl dujų kainų. „Tai reikšmingas sprendimas. Tai yra labai svarbus įvykis, kuris tikrai gali pakankamai stipriai, mano manymu, pakeisti situaciją Europos dujų rinkose ir paties „Gazpromo“ elgesį, visų pirma mūsų regione, visoje centrinėje Europoje“, – sakė A. Kubilius. Savo ruožtu Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas išreiškė viltį, kad EK tyrimas padės sukurti skaidrią rinką. „Neteisingos dujų kainos, ekonominis ir politinis spaudimas, konkurencijos žlugdymas – visa tai mes patyrėme tik dėl to, kad vieni pirmųjų pradėjome realiai įgyvendinti ES energetinės politikos principus. Už tai buvome nubausti didžiausiomis kainomis Europoje. Todėl EK pradėtas tyrimas leidžia manyti, kad Lietuvos pastangos padės visai Europai sukurti skaidrią ir efektyvią energetikos rinką“, – išplatintame pranešime spaudai pareiškė A. Sekmokas.

Rusijos reakcija į EK sprendimą buvo griežta. „Gazpromas“ nurodė, kad jis pats kenčia nuo konkurencijos ribojimo Europos rinkoje, nes jam neleidžiama pirkti dujotiekių ES teritorijoje. Be to, koncernas priminė, kad jis yra už „ES jurisdikcijos ribų“ įsteigta strateginė kompanija. Šis momentas yra svarbus dėl to, kad neseniai Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį nacionalinės strateginės kompanijos privalo derinti savo veiksmus užsienyje su vyriausybe, o ši gins jų (Rusijos) interesus. Kalbėdamas apibendrinamojoje Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos suvažiavimo Vladivostoke spaudos konferencijoje, V. Putinas buvo ypač kritiškas.

Jis nesutiko su teiginiu, kad tarp Rusijos ir ES prasidėjo „prekybinis karas“, tačiau pareiškė, kad apgailestauja dėl to, kas vyksta. „Tai vyksta dėl kelių priežasčių, ir pirmiausia dėl sunkios ekonominės situacijos euro zonoje. Juk, kaip aš įsivaizduoju, kalbama pirmiausia apie Rytų Europos šalis. O kur problema? O problema ta, kad visos šios šalys tam tikru laiku buvo priimtos į Europos Sąjungą, ir Europos Sąjunga prisiėmė įsipareigojimą subsidijuoti jų ekonomikas. Dabar turbūt kažkas Europos Komisijoje nusprendė, kad mes turime perimti dalį šio subsidijavimo naštos. Kitaip tariant, vieninga Europa nori išsaugoti politinę įtaką ir kad mes dar už tai truputį sumokėtume. Tai nekonstruktyvus elgesys. Tokia yra pirma Marlezono baleto dalis. Antra dalis yra susijusi su technologinėmis priežastimis. Sovietų Sąjungos ir Rytų bloko laikais Sovietų Sąjunga tiekė energetinius išteklius į šias šalis ne pagal rinkos kainas – to negalima buvo pavadinti rinkos santykiais. O vėliau, mūsų laikais, mes perėjome prie rinkos santykių su šiomis valstybėmis ir rinkos formuojamos kainos. Manau, kad mes turime remtis šios dienos realijomis. Šiuolaikinė Rusija neprisiims jokių papildomų įsipareigojimų, susijusių su šių šalių ekonomikos reguliavimu ne rinkos pagrindu. Tai antra. Pagaliau, trečia. Mes jau seniai sukūrėme kainos formavimo principus, kurie veikia dešimtmečius ir yra užfiksuoti ilgalaikiuose kontraktuose, ir niekas niekada jų neginčijo. Suprantama, kad krizės sąlygomis ir norint perkelti dalį finansinės naštos ant kitų tokia pagunda atsiranda, bet aš pakartosiu dar kartą: mes manome, kad toks elgesys nekonstruktyvus. Labai tikiuosi, kad mums dalykiško ir – norėčiau pabrėžti – geranoriško dialogo metu pavyks išeiti iš šios situacijos be nuostolių abiem pusėms“, – sakė V. Putinas.

Apskritai dabar jau ne tiek svarbu, kodėl prasidėjo tyrimas, o tai, kuo jis gali pasibaigti. Variantai yra keli. Pirmas: tyrimas gali baigtis be jokių rezultatų. Tuo patikėti sunku. Jeigu jis buvo inicijuotas, vadinasi, kažkas labai įtakingas Europoje (tam tikros šalys ir/ar energetinės kompanijos) nusprendė jį pradėti (Lietuvos pastangos šiuo atveju galėjo tapti tiesiog geru papildomu pretekstu). Atitinkamai tas kažkas tikisi kažkokio materialiai naudingo rezultato. Kitaip tariant, tyrimas tapo pagrindu deryboms tarp Europos ir Rusijos („Gazpromo“). Per jas europiečiai gali naudoti baudos (14 mlrd. dolerių) instrumentą, o Maskva neabejotinai turės savų argumentų. Labiausiai tikėtina, kad galų gale, kaip kalbėjo V. Putinas, bus pasiektas koks nors kompromisas.

„Siekiant artimiausiu metu integruoti daugiau Europos Sąjungos rinkų, reikia turėti vienodą kainos rinkodarą visose rinkose. Mano manymu, tai yra būtinybė. Europos Sąjungos šalyse dujų kaina negali iki 30 proc. būti mažesnė nei kitose šalyse“, – rugsėjo 14 d. regioninėje konferencijoje Vilniuje pažymėjo ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris. Tačiau taip pat jis pasakė: „Rusijos partneriai supranta mūsų taisykles, tačiau jų visų nepriima.“

Reikia tikėtis, kad galutinis susitarimas tarp ES ir „Gazpromo“ (Rusijos) bus naudingas ir Lietuvai, bet lygiai taip pat tikėtina, kad ji liks su tuo, ką turi dabar, o naudos gaus kiti (svarbesni ir įtakingesni) Europos atstovai bei Maskva. Palauksime ir pamatysime.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (28)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras