Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Dovydo pergalė prieš Galijotą (2)

Olga Alehno
2012 10 11

„Lietuva – tai viena iš provokatorių, dėl kurių Europos Komisija pradėjo antimonopolinį tyrimą prieš „Gazpromą“, – praeitą savaitę plyšojo dujų monopolininko valdybos vicepirmininkas Aleksandras Medvedevas. Nedidelės, kovoti įgudusios Baltijos šalies tokie kaltinimai nestebina. Lietuvos kontržvalgyba, žiniasklaida ir netgi privatūs asmenys jau daugelį metų neduoda ramybės „Kremliaus dujinei rankai“.

Europos Komisijos tyrimas Vilniui yra skandalų kupinų santykių su Maskva dujų tiekimo klausimais tąsa. Mažesnioji Rusijos kaimynė niekuomet nepraleisdavo progos pagadinti nuotaikos „Gazpromui“ ir jo žmonėms. Ji ir toliau nepasiduoda, nors šiuo metu už dujas moka didžiausią kainą Europos Sąjungoje: už 1000 kubinių metrų rugpjūčio mėnesį Lietuva turėjo pakloti daugiau kaip 560 dolerių.

Kremliaus įtakos agentūrа

Iki šiol labiausiai pagarsėjęs tyrimas dėl koncerno „Gazprom“ veiklos Lietuvoje buvo nukreiptas į Rusijos gamtinių dujų tiekimo tarpininkę – 2001 m. įsteigtą „Dujotekanos“ bendrovę. Tarp „Dujotekanos“ steigėjų ir akcininkų – „Gazprom“, buvęs KGB pulkininkas Piotras Vojeika ir buvęs SSKP Klaipėdos rajono komiteto pirmasis sekretorius Rimandas Stonys. Ši firma vos per kelis mėnesius užėmė Lietuvos rinkoje lyderės poziciją. 2001 m. gruodį pasirašiusi su „Gazprom“ dujų tiekimo sutartį, „Dujotekana“ 2002 m. pabaigoje jau kontroliavo daugiau kaip 40 proc. šios žaliavos tiekimo Lietuvai rinkos. Tačiau didžiausią nuostabą sukėlė precedento neturintis Rusijos giganto ir iki tol mažai žinomos „Dujotekanos“ pasirašytos dujų tiekimo sutarties laikotarpis. Tada abi firmos įsipareigojo tarpusavyje bendradarbiauti 11 metų.

„Dujotekanos“ akcininkų biografijos ir jos nepaprastos sėkmės paslaptis galiausiai patraukė Lietuvos specialiųjų tarnybų dėmesį. Audrą sukėlė 2006 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų, vadovaujamų pulkininko Vytauto Pociūno, parengtas raportas. Kontržvalgyba aptiko šios oficialiai nepriklausomos firmos sąsają su Kremliaus vadovybe. Atlikę tyrimą pareigūnai nustatė, kad „Dujotekanos“ krikštatėvis buvo pats Vladimiras Putinas. Lietuvos ir Rusijos verslininkų prašomas Kremliaus valdovas asmeniškai leido suteikti būsimai bendrovei Rusijos monopolininko dujų limitų. Be to, VSD darbuotojams nekilo abejonių, jog „Dujotekana“ yra Rusijos įtakos agentūros priedanga. „Milžinišką „Gazpromo“ žaliavos pardavimo Lietuvai pelną „Dujotekana“ panaudoja dosniai remdama Lietuvos organizacijas, politikus ir žiniasklaidą“, – prieš šešerius metus perspėjo pareigūnai. Deja, tyrimas baigėsi priešingai, nei tikėtasi. Tą mūšį aiškiai laimėjo Kremliaus lobistai Lietuvoje. Kai raportas buvo pateiktas tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui, dauguma V. Pociūno bendradarbių buvo... atleisti iš tarnybos VSD, o pats pulkininkas pažemintas pareigose, išsiunčiant diplomatiniam darbui į nereikšmingą Lietuvos konsulatą Gardine. 2006 m. rugpjūčio 23 d. pareigūno kūnas buvo rastas šalia Bresto viešbučio „Inturist“. Prieš pat paslaptingą mirtį nepalaužiamasis V. Pociūnas savo iniciatyva tyrė mįslingą Vakarų finansinės pagalbos Baltarusijos opozicijai dingimą.

Pavojingi ryšiai

Buvęs karo juristas Aleksandras Mininas 1997 m. Kazlų Rūdoje įsteigė „Kronikos“ leidyklą, kuri leido regioninę spaudą lietuvių kalba. 2002 m. vasarą „Kronika“ jau turėjo didelį vietinių laikraščių tinklą 18 Lietuvos regionų ir modernią spaustuvę. „Tolesnei verslo plėtrai reikėjo rasti naujų, rimtų partnerių, – pasakoja A. Mininas. – Ketinau parduoti akcijų paketą tik vietinių verslininkų grupei. Nesvarbu, kokiai partijai jie bepriklausytų.“

Birželį susidomėjimą įsigyti besiplečiančios leidyklos akcijų pareiškė tuometinis medienos koncerno „Vakarų medienos grupė“ (VMG) filialas – „Girių bizono“ (GB) įmonė. Po derybų buvo surašytas protokolas, kuriame A. Mininas pareiškė sutinkas parduoti „Girių bizonui“ akcijų. Tačiau „Kronikos“ savininkas paskutiniu momentu akcijas parduoti atsisakė. Dėl to buvo kaltas GB-VMG savininkų – jau minėto „Gazpromo“ tarpininko R. Stonio ir buvusio Klaipėdos rajono (to paties, kuriame R. Stonys vadovavo Komunistų partijai) kolchozo pirmininko Sigito Paulausko – elgesys. „Pasitraukiau iš sandorio, kadangi į mane kreipėsi savivaldybės vadovas Valdas Kazlas ir visa grupė verslininkų“, – aiškina savo sprendimą A. Mininas. „Jie apkaltino VMG nesąžiningumu. „Gazpromui“ artimi žmonės ketino trukdyti kitiems verslininkams dalyvauti „Kronikos“ akcijų pirkimo konkurse. VMG ketino panaudoti mūsų leidžiamus laikraščius savo kandidatui 2002 m. rudenį vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose propaguoti“, – pasakoja verslininkas. Atsisakęs bendrauti su „Gazpromo“ žmonėmis, jis patyrė rimtų pasekmių. „Liepą man buvo pasakyta, kad „Girių bizono“ savininkai yra labai įtakingi ir gali lengvai sunaikinti mano verslą, jeigu aš neparduosiu jiems akcijų. Man buvo patarta nesitikėti policijos ir teismų pagalbos, kadangi „Gazprom“ turįs daug galimybių paveikti Lietuvos valdžią. Bet, nors buvau šantažuojamas, savo sprendimo nepakeičiau“, – pasakoja apie tuometinius įvykius A. Mininas. Kova baigėsi lygiosiomis. A. Mininui atsisakius parduoti akcijas, 2002–2006 metais buvo įvykdyta serija prieš „Kroniką“ nukreiptų nusikaltimų, Lietuvos prokuratūra iškėlė iš viso penkias baudžiamąsias bylas. „Policija nustatė, kad puolant mano firmą dalyvavo „Girių bizono“ darbuotojai“, – teigia A. Mininas. 2006 m. rugsėjį verslininkas, vargais negalais pardavęs dalį savo verslo, galiausiai emigravo į Londoną. „Aš ir dabar manau, kad teisingai pasielgiau atsisakydamas sandorio su GB. Su Stoniu susijusiems žmonėms ne tik nepavyko prastumti savo kandidato į merus, jie apskritai nelaimėjo vietinėje taryboje nė vienos vietos“, – pabrėžia buvęs „Kronikos“ savininkas. A. Mininas iki šiol siekia apginti savo teises.

Nebaudžiamumo pabaiga

Pirmąją pergalę prieš „Gazpromą“ tarptautinėje arenoje Lietuva iškovojo šių metų liepos pabaigoje, kai Stokholmo arbitražo teismas nustatė, kad Vilnius turi teisę reikalauti Rusijos monopolisto laikytis taisyklių, nustatytų ES trečiajame energetikos pakete. Praktiškai tai reiškia, kad bendrovė „Lietuvos dujos“, kurioje „Gazpromui“ priklauso 37 proc. akcijų, privalės perleisti jos lėšomis nutiestus dujų perdavimo vamzdynus nepriklausomai firmai. Naujausias tarptautinių kovų etapas – tai šių metų rugsėjo 5 d. pradėtas tyrimas dėl „Gazpromo“ monopolistinio elgesio Rytų ir Vidurio Europos šalyse. „Tikiuosi, kad „Gazpromui“ užteks sveiko proto suprasti, kad čia jau ginčas ne su Lietuva, ne su premjeru Kubiliumi ir ministru Sekmoku. Tai ginčas su visa Europos Sąjunga“, – komentavo ES tyrimą Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Net Rusijos ekonomistai mano, kad šį kartą ginčą gali laimėti lietuviai. Pasak jų, jeigu „Gazpromo“ kaltė bus įrodyta, tai susilpnins jo monopolį užsienio rinkose. Tokiu atveju didžiausia dujų monopolininko problema bus ne baudos, o tai, jog gali tekti persiderėti sutartis ir sudaryti jas naujais pagrindais. Lietuvos inicijuotame tarptautiniame tyrime prieš „Gazpromą“ ketina dalyvauti ir Lenkijos savaitraštis „Gazeta Polska“. Atliekant žurnalistinį tyrimą „Gazeta Polska“ redakcijai pavyko gauti oficialaus Rusijos URM dokumento originalą, liudijantį, kad Rusijos valdžia yra informuota apie „Gazpromo“ Lietuvoje vykdomus nusikaltimus žiniasklaidos laisvei. Tas dokumentas taip pat rodo, kad Kremlius sąmoningai nieko nedaro tokiai padėčiai pakeisti. Šį dokumentą „Gazeta Polska“ redakcija ketina artimiausiu metu pateikti patikrinti specialiai ES komisijai, pradėjusiai naujausią tyrimą dėl „Gazpromo“ veiklos Europoje.

„Gazeta Polska“, 2012 m. rugsėjo 19 d., Nr. 38. Vertė Leonardas Vilkas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras