Kaip rinkimai Gruzijoje nulems valstybės ateities scenarijų?
2012 10 09

Galutiniai Gruzijos parlamento rinkimų rezultatai dar nebuvo paskelbti, kai prezidentas Michailas Saakašvilis pripažino, kad jo partija prarado balsų daugumą; Bidzina Ivanišvilis pradėjo kalbėti apie vyriausybės formavimą ir pasiūlė M. Saakašviliui pasitraukti iš prezidento posto, kad būtų išvengta dvivaldystės. Analitikai visame pasaulyje spėlioja, ką šis pokytis reiškia, pasitaiko ir banalių, ir apokaliptinėmis nuotaikomis persmelktų pozicijų.
Vis dėlto dažnai pamirštamas labai svarbus dalykas M. Saakašvilis vis dar Gruzijos prezidentas. Taigi, reikėtų apsvarstyti, kodėl M. Saakašvilis ir jo partija pralaimėjo, B. Ivanišvilis ir jo Gruzijos svajonė laimėjo, ir, svarbiausia, ar tai žingsnis į Gruzijos demokratijos plėtrą bei pasikeitusį toną kalbant tiek su Maskva, tiek su Vakarų valstybėmis.
Dabartinio prezidento partijos pralaimėjimo priežasčių toli ieškoti nereikia. Pirma, Gruzijos ekonomika, nepaisant M. Saakašvilio reformų, pasirodė prasčiau, nei buvo prognozuota, dėl to atsirado daug pralaimėtojų ir mažai laimėtojų. Pirmiesiems tikrai nebuvo priežasčių balsuoti už jo partiją.
Antra, gruzinai tiesiog pavargo nuo M. Saakašvilio. Jų manymu, jis valdžioje jau per ilgai. Trečia, jis siejamas su demokratiniais pokyčiais, kurių esą išsižadėjo dėl savo teritorinių ambicijų.
Bidzinos Ivanišvilio pergalė atspindi ne tik M. Saakašvilio trūkumus. Ji kruopščiai apsvarstytos ir efektyvios rinkimų kampanijos produktas. Be to, nemažai gruzinų nusprendė, kad B. Ivanišvilis nebus korumpuotas, kadangi yra turtingas. Visgi jam atėjus į valdžią keisis politikos tonas ir stilius, bet ne turinys.
Be to, B. Ivanišvilio laimėjimas turi didelę reikšmę Vakarų šalims, kurios remia Gruziją. Jo atėjimas būtų galios santykių pasikeitimas Gruzijoje ir reprezentuotų ne tik demokratijos triumfą, bet ir principus, už kuriuos per Rožių revoliuciją pasisakė ir pats M. Saakašvilis.
Santykiuose su Vakarais B. Ivanišvilio vyriausybė taps nuspėjamesnė, savotiška bendravimo ir bendradarbiavimo temperatūra pasidarys žemesnė, bet tai nereiškia atitolimo. Panašiai ir su Maskva bus pakeista santykių tonacija. Juk Vladimiras Putinas B. Ivanišviliui nejaučia neapykantos. Dar ir dėl to tikėtinas santykių progresas, netgi Abchazijos ir Pietų Osetijos klausimais.
Tačiau iš esmės Rusijos ir Gruzijos santykiai nepasikeis. Ekspertai teigia, kad Rusijos politikai neturėtų puoselėti nepagrįstų iliuzijų: joks Gruzijos lyderis, jeigu jis nėra politikos kamikadzė, nepripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos atsiskyrimo, nenutrauks ryšių su Vakarais ir negrįš į Maskvos įtakos orbitą. Taip Gruzijos svajonė gali virsti Rusijos košmaru.
Pagal 2012 m. spalio 4 d. Eurasia Daily Monitor informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |