Galutiniai Gruzijos parlamento rinkimų rezultatai dar nebuvo paskelbti, kai prezidentas Michailas Saakašvilis pripažino, kad jo partija prarado balsų daugumą; Bidzina Ivanišvilis pradėjo kalbėti apie vyriausybės formavimą ir pasiūlė M. Saakašviliui pasitraukti iš prezidento posto, kad būtų išvengta dvivaldystės. Analitikai visame pasaulyje spėlioja, ką šis pokytis reiškia, pasitaiko ir banalių, ir apokaliptinėmis nuotaikomis persmelktų pozicijų.

Vis dėlto dažnai pamirštamas labai svarbus dalykas – M. Saakašvilis vis dar Gruzijos prezidentas. Taigi, reikėtų apsvarstyti, kodėl M. Saakašvilis ir jo partija pralaimėjo, B. Ivanišvilis ir jo „Gruzijos svajonė“ laimėjo, ir, svarbiausia, ar tai žingsnis į Gruzijos demokratijos plėtrą bei pasikeitusį toną kalbant tiek su Maskva, tiek su Vakarų valstybėmis.

Dabartinio prezidento partijos pralaimėjimo priežasčių toli ieškoti nereikia. Pirma, Gruzijos ekonomika, nepaisant M. Saakašvilio reformų, pasirodė prasčiau, nei buvo prognozuota, dėl to atsirado daug pralaimėtojų ir mažai laimėtojų. Pirmiesiems tikrai nebuvo priežasčių balsuoti už jo partiją.

Antra, gruzinai tiesiog pavargo nuo M. Saakašvilio. Jų manymu, jis valdžioje jau per ilgai. Trečia, jis siejamas su demokratiniais pokyčiais, kurių esą išsižadėjo dėl savo teritorinių ambicijų.

Bidzinos Ivanišvilio pergalė atspindi ne tik M. Saakašvilio trūkumus. Ji – kruopščiai apsvarstytos ir efektyvios rinkimų kampanijos produktas. Be to, nemažai gruzinų nusprendė, kad B. Ivanišvilis nebus korumpuotas, kadangi yra turtingas. Visgi jam atėjus į valdžią keisis politikos tonas ir stilius, bet ne turinys.

Be to, B. Ivanišvilio laimėjimas turi didelę reikšmę Vakarų šalims, kurios remia Gruziją. Jo atėjimas būtų galios santykių pasikeitimas Gruzijoje ir reprezentuotų ne tik demokratijos triumfą, bet ir principus, už kuriuos per Rožių revoliuciją pasisakė ir pats M. Saakašvilis.

Santykiuose su Vakarais B. Ivanišvilio vyriausybė taps nuspėjamesnė, savotiška bendravimo ir bendradarbiavimo temperatūra pasidarys žemesnė, bet tai nereiškia atitolimo. Panašiai ir su Maskva – bus pakeista santykių tonacija. Juk Vladimiras Putinas B. Ivanišviliui nejaučia neapykantos. Dar ir dėl to tikėtinas santykių progresas, netgi Abchazijos ir Pietų Osetijos klausimais.

Tačiau iš esmės Rusijos ir Gruzijos santykiai nepasikeis. Ekspertai teigia, kad Rusijos politikai neturėtų puoselėti nepagrįstų iliuzijų: joks Gruzijos lyderis, jeigu jis nėra politikos kamikadzė, nepripažins Abchazijos ir Pietų Osetijos atsiskyrimo, nenutrauks ryšių su Vakarais ir negrįš į Maskvos įtakos orbitą. Taip „Gruzijos svajonė“ gali virsti Rusijos košmaru.

Pagal 2012 m. spalio 4 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.