Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Muitų sąjunga pradeda ir laimi? (2)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 10 10

Muitų sąjunga (MS) jau yra gana plačiai žinomas geoekonominis (geopolitinis) valstybių junginys posovietinėje erdvėje. Paprastai jis suvokiamas kaip Rusijos projektas, kurio tikslas – pagrindinių buvusių SSRS respublikų reintegracija su Maskva priešakyje. Šiame kontekste didžiausią dėmesį analitikai dažniausiai skiria Ukrainai, kuri vis dar svarsto prisijungimo prie Muitų sąjungos galimybę, negalėdama pasirinkti tarp Rusijos ir Europos. Tačiau pastaruoju metu MS tema įgavo naują netikėtą atspalvį, apie kurį palyginti mažai kalbama viešojoje erdvėje.

Duodamas interviu televizijos kanalui „Russia Today“ prieš Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) suvažiavimą Vladivostoke, Rusijos prezidentas V. Putinas (kartu su Kazachstano vadovu N. Nazarbajevu, vienu iš pagrindinių MS entuziastų) pasakė: „Mes kartu su Baltarusija ir Kazachstanu sukūrėme posovietinėje erdvėje Muitų sąjungą ir Vieningąją ekonominę erdvę ir mums labai svarbus yra dialogas, kad mūsų partneriai suprastų, kad mes galėtume jiems paaiškinti, galėtume parodyti tokio susivienijimo posovietinėje erdvėje, kuris padėtų mums bendradarbiauti, pranašumus. Juolab kad šie susivienijimai, apie kuriuos aš pasakiau, sukurti PPO principų pagrindu.“

Atrodo, partneriai susidomėjo, ir tai ne vien buvusios SSRS respublikos (Kirgizija ir Tadžikistanas), kaip galima būtų pagalvoti. Pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Muitų sąjunga kaip organizacija jau oficialiai siekia tokios valstybės kaip Naujoji Zelandija ir Vietnamas.

Žinomas RTR televizijos (vienas iš pagrindinių – federalinių – Rusijos kanalų) žurnalistas S. Briliovas specialiai nuvyko į šias šalis ir kalbėjosi su jų lyderiais (interviu galima pažiūrėti čia: <http://www.vesti.ru/only_video.html?vid=443882>,<http://rutv.ru/brand/show/episode/152519>).

Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Johnas Key‘us per pokalbį pasakė: „Mūsų santykiai yra ne tokie gilūs, kokie jie galėtų būti. Bet mes turime didelį potencialą. Jūs turite didelę valstybę ir didelę ekonomiką. Laikui bėgant, bendradarbiavimo su Rusija perspektyvos tampa vis patrauklesnės. Ypač didelės perspektyvos atsiveria dabar, kai mes ruošiame pasirašymui laisvosios prekybos sutartį. Tai ir mums galimybė įeiti į jūsų rinką, ir Rusijos kompanijoms galimybė išnaudoti Naująją Zelandiją, juk per mus jos gali gauti kitokį išėjimą į Azijos rinką per laisvosios prekybos mechanizmą, kurį mes turime, pavyzdžiui, su Kinija. Aš tikiuosi, kad kalbama ne apie jeigu, o apie kada

Kaip pabrėžė Naujosios Zelandijos ekonomistas Johnas Rose‘as: „Naujoji Zelandija tikisi gauti visus pirmenybės pranašumus ir sustiprinti savo pagrindinės produkcijos [pirmiausia maisto – V. V.] eksporto pozicijas Muitų sąjungos šalyse.“ Ekspertas taip pat pridūrė, kad jo šalis nori geresnės rusiškos naftos kainos, už tai Rusija gaus pigesnius kokybiškus maisto produktus: avieną, vaisius, vyną, alų, sviestą „Anchor“.

Savo ruožtu Vietnamo prezidentas Truong Tan Sangas S. Briliovui pareiškė: „Vietnamo ir Rusijos Federacijos vadovai jau susitarė, kad greitai Vietnamas ir Muitų sąjunga pasirašys laisvosios prekybos sutartį. Mūsų ekonomikos papildo viena kitą, o ne konkuruoja. Vietnamas turi pranašumą lengvosios pramonės srityje ir agrariniame sektoriuje, o jūs – sunkiojoje ir aukštųjų technologijų pramonėje. Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu mūsų šalių vadovai praneš apie derybų dėl laisvosios prekybos sutarties pradžią ir kad mes greitai ją pasirašysime. Be to, reikia turėti omenyje, kad Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas pateks ne tik į Vietnamo, bet ir į visą ASEAN (Association of South-East Asian Nations) rinką. Tai 600 mln. žmonių ir daugiau nei 2 trln. dolerių BVP. Ypač mus domina Rusijos Federacijos Tolimieji Rytai. Aš manau, kad vėliau jūs galėtumėte pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su visa ASEAN. Manau, kad artimiausia Muitų sąjungos santykių su Vietnamu ir ASEAN ateitis yra labai šviesi.“

Pagaliau, Muitų sąjunga planuoja pasirašyti laisvosios prekybos sutartį ir su Europos laisvosios prekybos asociacijos EFTA (European Free Trade Association) valstybėmis – Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija.

Kaip visa tai vertinti? Žiūrint ekonomiškai, laisvosios prekybos sutartys su šiomis šalimis turėtų tapti MS nariams rimtu iššūkiu – ypač Baltarusijai ir Kazachstanui. Kaip žinia, globalizacija ir laisvoji prekyba yra naudingesnė turtingesniems ir labiau pasiruošusiems konkurencijai. Jeigu būtų kitaip, ta pati Naujoji Zelandija daug atsargiau vertintų bendradarbiavimo su MS perspektyvas.

O Kazachstanas ir Baltarusija negali pasigirti konkurencinga diferencijuota ekonomika. Jau stojimas į Muitų sąjunga tapo šioms valstybėms didele problema – stimulu kuo greičiau modernizuotis. Konkurencijos paaštrėjimas (pavyzdžiui, maisto gamybos srityje) šiuo atveju dar labiau komplikuoja jų padėtį: dėl gyventojų kiekio ir didėjančios rinkos paklausos (vartojimo) didžiulė Rusija dar sugebės „praryti“ ekonominius „naujokus“, o štai Minskui ir Astanai bus sunkiau. Žinoma, galima kalbėti apie pažangesnių partnerių technologijų perdavimą ir bendro verslo plėtrą (ką daro Kinija, pritraukdama investicijas), bet tam reikia turėti pinigų ir palankią verslo aplinką, kuri Muitų sąjungoje yra ribotai efektyvi.

Neabejotinas aptariamo bendradarbiavimo pliusas, kaip rašo Mauro De Bonis iš italų leidinio „Limes“ (straipsnį galima rasti čia: <http://inosmi.ru/australia/20120203/184774733.html>), yra tas, kad „Vakarų šalies [Naujosios Zelandijos – V. V.] narystė Muitų sąjungoje suteiks šiai buvusių sovietinių respublikų organizacijai spindesio ir garantuos jai tarptautinį statusą“. Tačiau tai labiau Rusijos su jos neoimperinėmis ambicijomis statusas ir spindesys. Jai naudingas suartėjimas ir su EFTA šalimis – potencialia konkurente kovoje dėl Arkties Norvegija ir daug finansinių paslapčių saugančia Šveicarija. Kitiems MS nariams Maskvos iniciatyvos gali turėti nevienareikšmių pasekmių (todėl šiuo atveju labiau teisi nei neteisi yra Ukraina, kol kas stebinti Muitų sąjungos raidą iš šalies).

Apibendrinant galima pasakyti, kad Naujosios Zelandijos, Vietnamo ir EFTA atsiradimas Muitų sąjungos horizonte yra labai įdomus ir vertas dėmesio momentas (jau vien dėl to, kad apie tai daug nešnekama). MS kaip organizacijai ir Rusijai kaip pagrindinei jos narei tai yra puikus įvaizdžio ir tarptautinio statuso stiprinimo instrumentas, o Minskui ir Astanai – galimas rimtas ekonominis iššūkis. Kita vertus, nugali tas, kas nebijo konkurencijos.

Muitų sąjunga pradeda ir laimi?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras