|
Meną verta politizuoti?
2012 10 16

Maskvos teismas nutraukė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę vienai iš trijų Rusijos pankroko grupės Pussy Riot narių. Jų pasirodymas buvo įvardytas kaip chuliganizmas dėl religinės neapykantos. Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojanti daina atlikta Maskvos katedroje.
Netrukus po išlaisvinimo Pussy Riot narė Jekaterina Samucevič davė interviu Radio Free Europe / Radio Liberty. Kalbėdama apie reakciją į savo areštą ir teismo procesą, ji sakė: Deja, mane laikant kardomojo kalinimo vietoje pasiekdavo gana ribotas informacijos srautas, todėl visapusiško vaizdo susidaryti negalėjau. Bet ten buvo televizorius, todėl matėme šalies vadovų ir žmonių reakcijas. Tai sunku komentuoti, nes viskas tikrai atrodė netinkamai. Prisimenu vieną keistą poziciją, kuri apėmė konspiracijos teoriją apie valstybę prieš bažnyčią. Aš daliju reakcijas į dvi kategorijas: ideologinę paramą ir tuos, kurie mus remia dėl humaniškų priežasčių. Taip yra, žmonės sako: Mes nepritariame tam, ką padarėte, bet remiame jus, nes jūs jaunos moterys. Mus palaikė ir neva dėl grožio ar kad turime vaikų, tačiau, nuoširdžiai kalbant, nemėgstu būtent tokio pobūdžio reakcijos. Žinoma, malonu, kai žmonės tave asmeniškai palaiko, bet ne dėl tokių priežasčių kaip tavo išvaizda, kad tu turi vaikų ar kad jiems gaila tavo tėvų. Mums tai nepatinka.
Esame suaugusios ir turime savo politines pažiūras, dėl kurių mus teisia. Tai nepriklauso nuo tėvų amžiaus ar turimų vaikų skaičiaus. Rusijoje nebuvo labai daug ideologinės paramos, net iš menininkų. Mes jos tikėjomės daugiau. Nežinau, kaip tai paaiškinti, gal viskas dėl priklausomybės nuo valstybės institucijų. Esame politikos aktorės ir laisvę mums kainavęs veiksmas šiuolaikinio meno kūrinys ir politinio gesto forma. Tikime, kad menas turi sietis su politika, iškelti valstybės problemas, socialinius klausimus. Tuo ir užsiimame, kalbėjo J. Samucevič.
Paklausta, kaip tapo politinių spektaklių menininke, Pussy Riot narė pasakoja, kad tai buvo nuoseklus procesas. Tu mąstai apie visuomenę, apie tai, kas vyksta aplink tave. Skaitai knygas. Gauni išsilavinimą ir pradedi suprasti, kad kažkas negerai, kad valdžios politika keista. Matai, jog televizija žmones pavertė į zombius, o pasaulio naujienos pateikiamos melagingai, neturi ryšio su realybe. Ir jeigu tu visa tai matai, įsitikini, kad kažkas negerai, ir pradedi dar daugiau mąstyti. Žinoma, tai trunka gana ilgą laiką ir aš nusprendžiau pakeisti savo gyvenimą mečiau darbą ir atsigręžiau į šiuolaikinį meną. Jam artimas kritinis mąstymas. Į viską reikia žiūrėti kritiškai. Tai man patiko.
Pagal 2012 m. spalio 12 d. Radio Free Europe / Radio Liberty informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |