Maskvos teismas nutraukė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę vienai iš trijų Rusijos pankroko grupės „Pussy Riot“ narių. Jų pasirodymas buvo įvardytas kaip chuliganizmas dėl religinės neapykantos. Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojanti daina atlikta Maskvos katedroje.

Netrukus po išlaisvinimo „Pussy Riot“ narė Jekaterina Samucevič davė interviu „Radio Free Europe / Radio Liberty“. Kalbėdama apie reakciją į savo areštą ir teismo procesą, ji sakė: „Deja, mane laikant kardomojo kalinimo vietoje pasiekdavo gana ribotas informacijos srautas, todėl visapusiško vaizdo susidaryti negalėjau. Bet ten buvo televizorius, todėl matėme šalies vadovų ir žmonių reakcijas. Tai sunku komentuoti, nes viskas tikrai atrodė netinkamai. Prisimenu vieną keistą poziciją, kuri apėmė konspiracijos teoriją apie valstybę prieš bažnyčią. Aš daliju reakcijas į dvi kategorijas: ideologinę paramą ir tuos, kurie mus remia dėl humaniškų priežasčių. Taip yra, žmonės sako: „Mes nepritariame tam, ką padarėte, bet remiame jus, nes jūs – jaunos moterys“. Mus palaikė ir neva dėl grožio ar kad turime vaikų, tačiau, nuoširdžiai kalbant, nemėgstu būtent tokio pobūdžio reakcijos. Žinoma, malonu, kai žmonės tave asmeniškai palaiko, bet ne dėl tokių priežasčių kaip tavo išvaizda, kad tu turi vaikų ar kad jiems gaila tavo tėvų. Mums tai nepatinka“.

„Esame suaugusios ir turime savo politines pažiūras, dėl kurių mus teisia. Tai nepriklauso nuo tėvų amžiaus ar turimų vaikų skaičiaus. Rusijoje nebuvo labai daug ideologinės paramos, net iš menininkų. Mes jos tikėjomės daugiau. Nežinau, kaip tai paaiškinti, gal viskas dėl priklausomybės nuo valstybės institucijų. Esame politikos aktorės ir laisvę mums kainavęs veiksmas – šiuolaikinio meno kūrinys ir politinio gesto forma. Tikime, kad menas turi sietis su politika, iškelti valstybės problemas, socialinius klausimus. Tuo ir užsiimame“, – kalbėjo J. Samucevič.

Paklausta, kaip tapo politinių spektaklių menininke, „Pussy Riot“ narė pasakoja, kad tai buvo nuoseklus procesas. „Tu mąstai apie visuomenę, apie tai, kas vyksta aplink tave. Skaitai knygas. Gauni išsilavinimą ir pradedi suprasti, kad kažkas negerai, kad valdžios politika keista. Matai, jog televizija žmones pavertė į zombius, o pasaulio naujienos pateikiamos melagingai, neturi ryšio su realybe. Ir jeigu tu visa tai matai, įsitikini, kad kažkas negerai, ir pradedi dar daugiau mąstyti. Žinoma, tai trunka gana ilgą laiką ir aš nusprendžiau pakeisti savo gyvenimą – mečiau darbą ir atsigręžiau į šiuolaikinį meną. Jam artimas kritinis mąstymas. Į viską reikia žiūrėti kritiškai. Tai man patiko“.

Pagal 2012 m. spalio 12 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.