Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos opozicija rengia savo rinkimus (3)

Viktoras Denisenko
2012 10 17

Rusijoje spalio 20 ir 21 d. vyks rinkimai. Tiesa, apie juos greičiausiai mažai kas girdėjo ne tik užsienyje, bet ir pačioje Rusijoje. Be to, šių rinkimų rezultatai kol kas nežada jokių permainų nei politiniame, nei visuomeniniame šalies gyvenime. Tačiau žmonės, organizuojantys šiuos rinkimus, tiki, kad tai gali būti naujas kovos prieš esamą Rusijos valdžią etapas. Taigi čia kalbama apie privačią politinę iniciatyvą – rinkimus į nesisteminės Rusijos opozicijos Koordinacinę tarybą. Nors galbūt ši žinia kol kas ir neturi didelio politinio svorio, pati Koordinacinės opozicijos tarybos (KOT) idėja ir organizuojamų rinkimų struktūra yra vertos detalesnio aptarimo.

Koordinacinės opozicijos tarybos idėja yra dar vienas bandymas suvienyti labai skirtingas ir nevienareikšmes Rusijos nesisteminės opozicijos (politinių jėgų, kurios nepatenka į oficialų politinį lauką) jėgas. Yra manančių, kad ši misija tiesiog neįmanoma, nes nesisteminės opozicijos jėgų spektras yra pernelyg plataus masto – nuo kairiųjų (ir ultrakairiųjų) iki dešiniųjų.

Nurodoma, kad KOT sukūrimo idėja gimė protesto mitingų „Už sąžiningus rinkimus“ organizaciniame komitete. Galima priminti, kad protesto nuotaikų banga Rusijoje kilo praėjusių metų pabaigoje po rinkimų į parlamentą. Mitingai, kurie dabar vyksta reguliariai (bet ne taip intensyviai kaip pirmajame etape), parodė, kad kritiškai nusiteikusių esamos valdžios atžvilgiu žmonių procentas išaugo (tačiau, ko gero, tai dar nėra kritinė masė, kuri galėtų realiai išgąsdinti dabartinę Rusijos valdžią). Protesto nuotaikų laipsnį palaikė ir Rusijos prezidento rinkimai šių metų pavasarį, kurie, kaip ir buvo galima nuspėti, sugrąžino į Kremlių Vladimirą Putiną. Šių įvykių fone buvo nuspręsta, kad Rusijos nesisteminei opozicijai reikalingas organas, kuris koordinuotų skirtingų protesto jėgų veiklą. Tai yra svarbiausias numatomas KOT uždavinys.

Koordinacinę opozicijos tarybą turėtų sudaryti 45 deputatai. Kaip nurodoma, 30 jų bus išrinkti iš bendro sąrašo. Dar 15 deputatų (po 5) bus išrinkta pagal „ideologines kvotas“, kurias šiuo atveju lemia opozicinių jėgų nevienalytiškumas. Iš esmės Rusijos nesisteminės opozicijos margumyne galima išskirti tris pagrindines kryptis – socialistinę, liberaliąją ir nacionalistinę. Pagal šias kryptis yra suskirstytos ir „ideologinės kvotos“ (http://slon.ru/russia/koordinatsionnyy_sovet_oppozitsii_faq-829542.xhtml).

Įdomus yra ir numanomas rinkimų procesas. Jį organizuoja ir prižiūri specialiai tam reikalui sukurtas Centrinis rinkimų komitetas (http://www.cvk2012.org/). Kandidatai į tarybą dalyvauja priešrinkiminiuose debatuose, kuriuos transliuoja internetinis televizijos kanalas „Doždj“ („Lietus“). Debatų vaizdo įrašus taip pat galima peržiūrėti Centrinio rinkimų komiteto tinklalapyje.

Keletą žodžių verta pasakyti ir apie tai, kaip vyks numatomas rinkimų procesas. Nurodoma, kad pirmiausia potencialus rinkėjas turi užsiregistruoti rinkėjų sąraše. Padaryti tai jis gali arba vienoje iš regioninių Centrinio rinkimų komiteto atstovybių, arba internetu. Registruodamasis atstovybėje rinkėjas turi nurodyti savo vardą ir pavardę, gimimo datą ir mobiliojo telefono numerį. Rinkėjai, kurie registruojasi internetu, prašomi taip pat patvirtinti savo tapatybę. Kaip nurodoma, tai galima padaryti keliais būdais. Rinkėjas turi arba įmokėti simbolinę įmoką naudodamasis savo internetinės bankininkystės sistema ar rusiška internetine mokėjimo sistema „Yandex Dengi“, arba nusifotografuoti su pasu rankose ir atsiųsti savo nuotrauką Centriniam rinkimų komitetui. Rinkimų organizatoriai nurodo, kad nekaupia asmeninių rinkėjų duomenų, o iš karto suteikia kiekvienam rinkėjui unikalų identifikacijos kodą, kuriuo pasinaudodamas rinkėjas ir galės balsuoti. KOT rinkimuose užsiregistravę rinkėjai galės balsuoti ir internetu, ir elektroniniuose rinkimų punktuose, kurie bus kompiuterizuoti (http://www.cvk2012.org/cvk/chasto_zadavaemye_voprosy/).

Centrinio rinkimų komiteto tinklalapyje nurodoma, kad į 45 vietas Koordinacinėje opozicijos taryboje pretenduoja 211 opozicijos veikėjų. Atrodo, šie rinkimai gali būti kur kas įdomesni negu oficialūs Dūmos ar prezidento rinkimai, nes jų rezultatai nėra lengvai nuspėjami.

Aprašytas atvejis yra įdomus dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia, tokio pobūdžio rinkimai rodo, kad virtualios (internetinės) erdvės galimybės kuriant alternatyvų viešą ir politinį diskursą yra gana plačios. Tai tolimesnis žingsnis po tapusio jau įprastu tinklaraščių ir socialinių tinklų naudojimo alternatyvios informacijos skleidimui ir politizuotoms batalijoms. Nors teigiamas interneto poveikis demokratijos būklei nėra įrodytas (Melburno universiteto mokslininkas Jacobas Groshekas, tyrinėjęs demokratinį interneto poveikį skirtingose šalyse, nustatė, kad internetas bent jau kol kas neturi esminio poveikio demokratijos stiprėjimui pasaulyje, o „demokratinis interneto efektas“ buvo pastebimas tik tose šalyse, kurios ir taip yra demokratiškos), vis dėlto internetas, kaip nekontroliuojamas komunikacijos kanalas, suteikia naujų galimybių tiems, kurie yra nustumti nuo oficialių komunikacijos kanalų ir už oficialaus viešo ar politinio diskurso ribų.

Improvizuotas rengiamų rinkimų į KOT pobūdis taip pat leidžia jų organizatoriams laisviau ir drąsiau eksperimentuoti su technologinėmis galimybėmis. Teoriškai elektroninio balsavimo sistema, kurią ruošiamasi naudoti rinkimams į Koordinacinę opozicijos tarybą, gali tapti pagrindu elektroninio balsavimo platformai ateityje (jeigu nesisteminei opozicijai kada nors pagaliau pavyks įveikti dabartinę Rusijos valdžią ir įnešti į aktyvų politinį gyvenimą ne tik ideologinius, bet ir techninius sprendimus).

Kita vertus, interneto erdvė yra ir savotiškas apribojimas. Rusijoje esminis alternatyvus politinis diskursas formuojasi internete (tą rodo ir KOT rinkimai), tačiau tai reiškia, kad kol kas dėl techninių priežasčių jis nėra visuotinai prieinamas. Statistiniais duomenimis, šiandien internetu naudojasi apie 58 proc. Rusijos gyventojų, tačiau tik 38 proc. lankosi internete kiekvieną dieną (http://www.bizhit.ru/index/users_count/0-151). Be to, suprantama, kad ne visi interneto vartotojai Rusijoje naudoja virtualią erdvę kaip politinės informacijos šaltinį. Iš tikrųjų pagal kitus tyrimus (2011 metų duomenys) tik apie 44 proc. Rusijos interneto vartotojų naudoja internetą tam, kad galėtų „ieškoti naudingos informacijos“, „stebėti paskutines naujienas“ ir „suprasti, kas vyksta šalyje ir užsienyje“. Kiti 66 proc. interneto vartotojų vertina virtualią erdvę kaip pramogų šaltinį (http://www.levada.ru/press/2011040602.html).

Grįžtant prie KOT temos reikėtų paminėti, kad tai nebe pirmas nesisteminės opozicijos bandymas suvienyti savo jėgas, tačiau tai nėra lengvas uždavinys vien dėl ideologinio ir idėjinio šių jėgų nevienalytiškumo. Nesisteminės opozicijos kritikai nurodo, kad vienintelis sąlyčio taškas tarp skirtingų politinių judėjimų, formuojančių nesisteminės opozicijos visumą, yra idėja, kurią galima būtų apibūdinti kaip „Rusija be Putino“ (arba „Šalin Putiną“). Sunku pasakyti, ar šios idėjos potencialas yra pakankamas nesisteminės opozicijos judėjimams suvienyti. Vidiniai ideologiniai nesutarimai gali būti stipresnis veiksnys, kuris gali paveikti formuojamos Koordinacinės opozicijos tarybos darbą, arba, kitaip sakant, KOT veiksnumą, ką jau kalbėti apie tai, kad ir pačiai formuojamai tarybai koordinuoti labai skirtingų politiškai ir ideologiškai angažuotų jėgų veiksmus – milžiniškas iššūkis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras