Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Atominis regiono šurmulys ir jame tykančios grėsmės (10)

Komentarai:

Algirdas Aivarui, 2012 10 23 15:43
Referendumas tokiu klausimu buvo neišvengiamas . Jį surengus prieš du metus būt buvus garantuota pergalė. Man rodos čia kaip Šnoro bankrote iškart reikėjo samdyt galingą vakarų inžiniringo kompaniją galinčią parengt ir suvaldyt tokius procesus. Nes mūsiškiai savo veiksmais uždarant Ignalinos AE taip sukompromitavo pačią AE idėją,kad opozicijai nieko ir daug agitupoti nereikėjo. POlitinės valios nepakanka,reikia dar išmanymo. Nežinau iš kur išdygo Sekmokas bet jam tikrai tinka rusų patarlė patarlė-Iz griazi v kniazi(iš purvo į kunigaikščius). Dabar ateina kitas kniazius. O mes duodam dar vieną ginklą. Vakar KLaipėdosnafta paskelbė suskystintų dujų pirkimą ir davė savaitę paraiškoms pateikt. Aiškiai korupcinis viešasis pirkimas u-ž molijardus. Kad nepaisant rinkimų rezultatų išsaugot savo lesyklėlę.:http://www.oil.lt/index.php?id=403&tx_ttnews%5Btt_news%5D=659&tx_ttnews%5BbackPid%5D=477&cHash=2c7151aee1

ome, 2012 10 23 13:46
2. Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.

SS Mann, 2012 10 23 12:10
>>>>> Vytenis, 2012 10 22 22:15

Referendumas buvo patariamasis, todėl vyriausybė neprivalo atsisakyti AE statybos.

Vytenis, 2012 10 22 22:15
Įdomiausias Visagino AE istorijos momentas yra mūsų Vyriausybės vadovo interviu po referendumo dėl AE statymo. Dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš elektrinę, o Kubilius į tai regavo maždaug taip: "Tauta durna. Elektrinė vis tiek bus statoma". Tai jei valdžioj nieks negerbia Tautos valios, tai kam mums tokia valdžia, kam mums tokia "demokratija"?

Žygeivis, 2012 10 21 19:23
Faktas - Lietuvių tautos istorinėse-etninėse žemėse šiuo metu jau statomos dvi atominės elektrinės.

Ir neabejoju, jog ateis laikas, kada Lietuvių tauta susigrąžins šias žemes kartu su visom AE (jei, žinoma, mūsų žemių grobikai jas ten pastatys). :)

O trečia AE yra visiškai gera ir galinti puikiai dirbti dar 20 metų (jei ne daugiau), tačiau mūsų atominė elektrinė stovi ir energijos negamina, kasdien nešdama milijonus litų nuostolių vien jos išlaikymui - ir tik todėl, kad mūsų "euroderybininkas-federalistas" Auštrevičius būtų "įlindęs į užpakalį" bet kam ir su bet kokiomis sąlygomis sutikęs, kad tik Lietuvą suvalgytų Jievrosojuzas.

Tačiau elektros energijos perdavimo linijų iki šiol nėra nei su Vakarų Europa, nei su Skandinavija - netgi ir sąlygos dėl jų įrengimo dar nesuderintos. Kodėl?

Ir kodėl ne Vakarų Europa ar Skandinavijos šalys, o būtent Rusijos imperija jau įtraukė "naujos" Visagino AE būsimus pajėgumus į savo energetinius projektus.

Visi šie "geopolitiniai energetiniai užkulisiai" kruopščiai slepiami, o žmonėms toliau "kabina makaronus" apie "energetinę nepriklausomybę".

Jei mums tikrai trūksta elektros energijos, tai toliau pratęskime jau seniai veikiančios ir puikiai modernizuotos mūsų AE darbą, o ne užsiiminėkime "pinigų plovimu".

Ar dar maža "amžiaus aferos", "prasuktos" su "Mažeikių nafta" ir to realia ekonomine-finansine pasekme - brangiausiu Baltijos šalyse benzinu ir dizelinu?

Kam dar kyla kokių klausimų, kam iš tikro tarnauja Lietuvą valdantys oligarchų klanai ir jų išlaikomų "parlamentinių partijų" vadai bei vadukai?

aivaras, 2012 10 20 22:34
Sutinku su Rimvydo nuomone. O Algirdui: išdėjai į šuns dienas konsevatorius, bet nepaaiškinai, kaip turėjo elgtis valdantieji, norint, kad žmonės balsuotų UŽ. Man atrodo, kad runkelis, kuris balsuoja už darbo partiją, tvarką ir teisingumą bei drąsos kelius, dėl atominės jokiais būdais nebalsuos teigiamai.

ome, 2012 10 20 22:08
Hipoteze, Europa virsta Fasistine imperija.

Rimvydas, 2012 10 19 14:17
Tadai tadai, žmonės pasakė ir "taip" darbo partijai, kurios narių moralė švelniai tariant yra šūdina... Tai ką dabar daryti džiaugtis? Priimti tai kaip dovaną?
Nepradėsiu tau aiškinti kiek kenksmingesni yra alternatyvūs elektros gaminimo būdai (nesunku išsiaiškinti norint), ar to, kad su pasimėgavimu pirksime elektrą iš kitų atominių elektrinių, arba to, kad kažkam sukursime darbo vietas ir sukrausime pelną vietoje to, kad stimuliuotumėme savo ekonomiką. Ir kai kalbame apie tai kiek čia žaliosios energetikos, kiek tų atsinajinančių šaltinių kitur gal truputį pažiūrėkime į faktus. Taigi ES vidurkis suvartojamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių - 12,5 proc.(LT - 19,7 proc., Vokietija - 11 proc.) ir jį dar žvėriškai išaugina ypač geri Šiaurės šalių rodikliai (nepamirškime šių šalių palankios geografijos). Iš kur manote kita energija??? Patikėkite iš kitų oi kiek nešvaresnių šaltinių. Tai baikit čia pezėti apie nesaugumą, sutinku, kad projekto rentabilumas nėra aiškus ir tai labai svarbu, bet apie tai ir reikia kalbėti, o ne apie neesmę rimtais veidais ir jau čia kiek tiesos, kokie visi žinovai...

Algirdas U, 2012 10 19 10:29
Bėda ne tai,kad vyksta karas.Jis visada vyko.Rusija visas posovietines šalis laiko savo interesų zona. O zonoj kaip zonoj, laisvės tiek ir pagarbos kiek sugebi išsikovoti. Bėda, kad mes, TS-LKD kaip stručiai kišom galvas smėlin naiviai tikėdami,kad tauta supras,jog darom reikalingą Lietuvai dalyką.Ir susizgribom tik po to kai opozicijqai netikėtai mums pavyko Seime prastumti patariamojo referendumo idėją. Tada jau metėm piniginius resursus beprasmei reklamai-niekas nebetikėjo,-artėjo rinkimai, ką bebūtų siūlius valdžia aišku, kad nugalėti turėjo protestinis balsavimas. Ir nugalėjo. Viltis, kad žmonės neateis balsuot nepasiteisino. Sunki pamoka. Valdančiųjų viešieji ryšiai VAE Projekte buvo žemiau plintuso, informacija pateikiama kaip mokslinėse konferencijose, o nuolatinis gąsdinimas rusais, kurį ypač pamėgus ministrė R.Juknevičienė davė priešingą efektą. Gal jau laikas suaugti ir suprasti, kad politikoje padarytus darbus aiškinti ne mažiau svarbu nei juos daryti? Kad viešieji ryšiai tai kasdieninis darbas, kad reikia politologų, analitikų ir žurnalistų bendrų pastangų. Kitaip sekaniuos rinkimuos bus dar sunkiau. Kiek galim lipti ant to pačio grėblio ar sėdėti apkasuos atsimušinėjant nuo opozicijos ir "rusų"atakų?. Sovietmečiu buvo toks prancūzų filmas "Mušk pirmas, Fredi" Tik ar atsiras toks "Fredis"- Gebelsas tarp dešiniųjų?Kol kas nesimato...

tadas, 2012 10 19 10:29
Visi kurie kalba apie branduolinę energetiką, giria jos privalumus yra tarsi dinozaurai kurie kažkodėl dar ne visi išmirė. Atsibuskite gerbiamieji politikai, jūs visiškai nesuprantate šiuolaikinio žmonių požiūrio. Esmė visai ne kilovatvalandės kaina arba ,,energetinė nepriklausomybė". Šiandienos žmogus iš esmės nenori nesaugios, žmogui kenksmingos branduolinės energetikos. Mes norime, kad save protingu laikantis žmogus nekurtu branduolines atliekas kurios jam mirtinai pavojingos dar šimtus metų. Keiskite savo požiūrį gerbiamieji politikai, neužsikonservuokite , juk praėjo daugiau nei puse amžiaus nuo pirmųjų branduolinių jėgainių. Ir kokį palikimą iš tokios energetikos turime: amžiams užterštus didžiulius plotus po elektrinių avarijų, tonas kenksmingiausių radioaktyvių atliekų kurias kišame į nesaugias saugyklas tikėdamiesi, kad mūsų amželiui gal kaip nors atlaikys, o ateities kartos tegul sau žinosi.
Taigi baikite tuos kvailus ekonominio naudingumo skaičiavimus ir bent jau atsižvelkite į tai ką sako žmonės aiškiai parodę savo valią balsavimu. Ir ne spekuliuokite kaip Seimo pirmininkė apie žmonių supratingumo žemą lygį. Mes puikiausiai viską suprantame ir sakome NE branduolinei energetikai kaipo tokiai.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (371)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras