Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Sovietų Sąjungos traukinio kelionė per Rytų Europą

2012 10 30

Amerikiečių žurnalistė ir knygų autorė Anne Applebaum nevengia aštrių istorinių temų. Ji rašo apie tai, kaip Kremlius sukūrė savo hegemoniją Rytų Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Garsi žurnalistė tiria tuometines institucijas, žmogžudystes, teroro kampanijas ir taktinius manevrus, leidusius Maskvai sukurti savo ilgaamžę kontrolės sistemą. Interviu „Radio Free Europe / Radio Liberty“ A. Applebaum sakė: „Mane itin domina Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos istorija. Iš vienos pusės, šios valstybės labai skirtingos, kaip ir jų išgyvenimai per karą. Įdomiausia tai, kad nors ir yra dideli kultūriniai ir lingvistiniai skirtumai, dabartinės politinės istorijos tam tikra prasme buvo labai panašios. Iš sovietų įtakos Rytų Europoje istorijos galima nemažai pasimokyti“.

„Mano manymu, Stalinas Rytų Europoje siekė daugiau negu tik įgyvendinti savo ideologiją. Jis turėjo ir geopolitinę bei merkantilinę darbotvarkę. Tai Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos fabrikų bei gamyklų griovimas, kai buvo atimamos jų materialinės vertybės – netgi traukinių bėgiai, arkliai, galvijai“, – savo įžvalgomis dalijosi amerikiečių žurnalistė.

Savo knygose A. Applebaum nepamiršta žmogiškojo faktoriaus, ypač rašydama apie Sovietų Sąjungos pradėtą etninį valymą Rytų Europoje. Jis turėjo sukurti vienodas valstybes. Pirmosios šio proceso aukos – vokiečiai, iškeldinti iš teritorijų, kuriose gyveno jų protėviai. Juos tose vietose pakeisdavo lenkai arba čekai ir slovakai.

„Etninio valymo procesas buvo kiek kitoks, nei dabar prisimename. Milijonus žmonių susodindavo į traukinius ir išsiųsdavo iš šalies. Noriu pabrėžti du dalykus: būtent tų šalių komunistų partijos vykdė šį procesą ir tai tuomet buvo labai populiaru. Vokiečių deportacija laikyta dideliu komunistų partijų pasiekimu, nors veiksmai dažnai buvo žiaurūs ir neteisingi žmonių atžvilgiu. Procesas sulygino vokiečius, padėjusius žydams, ir nacius“, – kalbėjo žurnalistė.

Nors ir vykdė represijas, Sovietų Sąjunga Rytų Europoje susirado ir sąjungininkų. Šie mielai bendradarbiavo ir dalyvavo smurto proveržiuose. Pasak A. Applebaum, tokie žmonės buvo ir oportunistai, ir galėjo turėti atitinkamus politinius įsitikinimus. Juk įsitikinimai tavęs nepadaro nei moraliu, nei geru žmogumi. Naciai irgi turėjo įsitikinimus, manė, kad jų sistema teisinga. Daug žmonių tikėjo, kad jų mąstymo būdas teisingas, o teoriškai tai įrodė Karlas Marksas. Iš kitos pusės, jie žinojo, kokių partijos linijų negalima peržengti.

Pagal 2012 m. spalio 22 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras