Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos kasdienybė – įžūlus melas (56)

Konstantinas Rečkovas
2012 11 19

Rusijos politinėje padangėje – nieko naujo. Šį mėnesį vykusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje ir vėl apkaltinti žmogaus teisių suvaržymais ir autoritarizmo įsigalėjimu Rusijos valdantieji tradiciškai puolė ieškoti tariamų priešų šalies viduje ir neva priešiškų jėgų išorėje.

Šį kartą jų žvilgsnis nukrypo ir į Lietuvą – skandalingasis Vladimiras Žirinovskis, „kišeninės opozicijos“ atstovas Rusijos parlamente, apkaltino mūsų šalį „perversmo Rusijoje rengimu“.

Propagandinė mašina prieš sveiką protą

Neseniai Rusijos televizijos kanalas NTV (kadaise buvęs nepriklausomas kanalas, užgrobtas Rusijos valdžios) parodė propagandinio filmo „Protesto anatomija“ antrąją dalį. Geriausiomis J. Goebbelso propagandos tradicijomis paremtas filmas apkaltino Rusijos opozicijos lyderius ir aktyvistus „Tėvynės išdavyste“, „bendradarbiavimu su užsienio specialiosiomis tarnybomis“ ir „pasiruošimu perversmui“.

Iš karto po šio filmo išėjimo į eterį spaudoje pasirodė V. Žirinovskio pareiškimas, kuriame erzinančios Kremlių kaimyninės šalys buvo apkaltintos aktyviu talkinimu Rusijos opozicijai neva siekiant nuversti dabartinį Rusiją valdantį Vladimiro Putino režimą: „Jie [Rusijos opozicija – K. R.] turi puikius santykius su Gruzija, Lietuva, Latvija ir kitomis užsienio valstybėmis. Tarp jų yra Rumunija, Lenkija, Didžioji Britanija, JAV. Ten jie yra mokomi.“

Toliau V. Žirinovskis prabilo apie konkrečius veiksmus, kuriais, jo nuomone, užsienio valstybės remia opozicijos aktyvistus: „Tai vyksta Gruzijoje ir Baltijos šalyse, arčiau Rusijos sienų. Lietuvoje yra paruošimo stovyklos, Estijoje vyksta seminarai. Aš juos [Rusijos opozicionierius – K. R.] mačiau NATO seminaruose.“

Jis minėjo ir konkrečias pavardes, kurios nuskamba ir filme: esą anksčiau užsieniečiai neva labiau rėmė liberalius politikus – Borisą Nemcovą ir Vladimirą Ryžkovą, o dabar didesnė parama yra skiriama radikaliajai opozicijai bei protesto akcijų „Milijonų maršas“ ciklo organizatoriams – nepriklausomam tautinių pažiūrų opozicijos veikėjui Aleksejui Navalnyj, radikalios organizacijos „Raudonojo jaunimo avangardas“ vadovui Sergejui Udalcovui ir vienam iš jungtinės opozicijos judėjimo „Solidarumas“ lyderių Gariui Kasparovui.

Nereikėtų sumenkinti šių pareiškimų dėl jų autoriaus asmenybės – V. Žirinovskis seniai atlieka oficialaus Kremliaus lakmuso popierėlio vaidmenį, taip yra išbandomi įvairūs skandalingi pareiškimai apie Rusijos ir kitų valstybių santykius, kurių negali sau leisti Rusijos valdžios atstovai – pradedant nuo „Pabaltijo fašizmo“ ir baigiant „Krymo sugrąžinimu“ bei buvusio JAV prezidento George‘o Busho įžeidimais.

Persekiojimai tęsiasi

Propagandinio filmo skleidimas suteikė Kremliui daugumos Rusijos (ypač provincijos) gyventojų akyse „moralinę teisę“ pradėti naują raganų medžioklę prieš „suįžūlėjusią“ opoziciją. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas bei Generalinė prokuratūra pradėjo „filme išdėstytų faktų tikrinimą“. Spalio 17 d. tardytojai atliko kratą S. Udalcovo bute ir po daugiau kaip šešias valandas trukusio tardymo jį paleido, liepę pasirašyti raštišką pasižadėjimą neišvykti iš šalies.

S. Udalcovo bendražygis – kairiosios organizacijos aktyvistas Konstantinas Lebedevas buvo suimtas dviem mėnesiams ir yra kaltinamas bandymais organizuoti masines riaušes. Tokie pat kaltinimai yra pateikti ir Valstybės Dūmos deputato Iljos Ponomariovo padėjėjui Leonidui Razvozžajevui, kuris buvo pasislėpęs nuo Kremliaus vykdomo „teisingumo“, tačiau, Rusijos oficialiosios žiniasklaidos duomenimis, neva savanoriškai atvyko pas tardytojus ir davė parodymus prieš S. Udalcovą ir K. Lebedevą. Tačiau Rusijos opozicijos judėjimo „Solidarumas“ biuro pirmininkas Ilja Jašinas teigia, kad L. Razvozžajevas buvo suimtas (kaip yra įtariama, Ukrainoje) ir atgabentas į Maskvą, kur jį privertė duoti minėtus parodymus.

Pats S. Udalcovas šiuos kaltinimus bei NTV filmą vadina „kliedesiais“. Savo tinklaraštyje jis rašo: „Daryti kažkokių miglotų vaizdo fragmentų, kuriuose pavaizduotas žmogus, „panašus į Udalcovą“, pagrindu išvadas apie pasiruošimus teroristiniams aktams, maištui Kaliningrade ar vos ne pasaulinei revoliucijai – tai, atleiskite, vaikų darželis. Nors kitaip ir negalėjo būti.“

Melagingi nugalėtojai

Spalio 14 d. 77-iuose iš 83 Rusijos Federacijos subjektų įvyko savivaldos rinkimai, kuriuos laimėjo valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, o likusios vietos atiteko „kišeninės opozicijos“ – komunistų, liberalų demokratų ir kitų partijų atstovams. Nors nepriklausomi stebėtojai iš rinkėjų teisių gynėjų asociacijos „Golos“ („Balsas“) praneša apie tūkstančius suklastotų biuletenių, grasinimus stebėtojams, draudimą fotografuoti ir filmuoti balsų skaičiavimo procesą bei kitus pažeidimus, V. Putinas rinkimų rezultatus jau spėjo pavadinti „rinkėjų siekiu palaikyti dabartinę valdžią ir Rusijos valstybingumo plėtrą“.

Po rinkimų paaiškėjo, kad vienybės nėra ir pačioje „Vieningojoje Rusijoje“. Po rinkimų šios partijos atstovai Sverdlovsko srities Taryboje (Įstatymų leidybos susirinkime), išrinkti vienmandatėse apygardose, pareiškė, kad formuos atskirą frakciją, pavadinę „Vieningosios Rusijos“ frakciją „nesugebančia dirbti“.

Reikia paminėti, kad pagal visai neseniai atliktas sociologinių tyrimų analitinio Levados centro apklausas 27 proc. rusų mano, kad abejų Rusijos parlamento rūmų deputatai yra visiškai priklausomi, o 45 proc. – kad gerokai priklausomi nuo Prezidento administracijos. 64 proc. apklaustųjų netiki teismų nepriklausomybe nuo centrinės ar regioninės valdžios struktūrų.

Nepaisant to, Kremliaus vadovybė, kontroliuojanti beveik visas žiniasklaidos priemones šalyje, ir toliau gali sėkmingai formuoti viešąją nuomonę šalyje pasitelkdama įvairias „sąmokslo teorijas“, kino filmus ir panašią nefiltruotą propagandą, kurioje gausu dezinformacijos ir apie Baltijos valstybes. Verta paminėti, kad nors prieš Rusijos kairiuosius radikalus naudojami bjaurūs persekiojimo metodai, jie, svajojantys apie Sovietų Sąjungos atgaivinimą, tikrai nėra potencialūs Baltijos valstybių sąjungininkai. Belieka tikėtis, kad sveikosios Rusijos opozicijos jėgos ras būdų atsiriboti nuo politinio bendradarbiavimo su tais, kurie, pakeitę V. Putiną, būtų pasirengę susidoroti su kitaminčiais tikrai ne švelnesniais būdais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 56)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras