Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Estijos istorikas: Šalis turi teritorinių pretenzijų Rusijai

2012 11 28

Padėtis, kurią nustatė 2005 m. su Rusija pasirašyta Sienos sutartis, kertasi mažiausiai su septiniais Estijos konstitucijos punktais. Taip lapkričio 1 d. leidiniui Õhtuleht pareiškė istorijos mokslų kandidatas, Tartu  taikos sutarties (1920 m.) puoselėjimo draugijos valdybos narys Heino Lyiveke.  

Tai, kad Estija ratifikavo 2005 m. pasirašytą Sienos sutartį su Rusija, aiškiai kertasi su 123 str. 1 d. Konstitucijos nuostata: Estijos Respublika nesudaro tarptautinių sutarčių, kurie prieštarauja Konstitucijai, priminė H. Lyjveke, be to, Konstitucija nurodo, kad Estijos teritorija vientisa ir nedaloma.

„Estijos Respublikos ir Rusijos Federacijos siena turėtų buti nubrėžta tik atsižvelgus į Tartu taikos sutartį, ir jos nepripažintų negaliojančia ne vienas tarptautinis teisės aktas“, - įsitikinęs Estijos istorikas.

1920 m. vasario 2 d. Tartu taikos sutartimi Tarybų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę (abi valstybės nebuvo pripažintos tarptautiniu mastu), Estijai perdavė dali Petrogrado ir Pskovo gubernijos. Po Antrojo pasaulio karo nurodytos žemės grižo į Rusijos jurisdikciją. Kai Estija išstojo iš Tarybų sąjungos, prasidėjo derybos dėl jos sienos su Rusijos Federacija, ir 2005 m. buvo pasirašyta Sienos sutartis, atsižvelgus į pokario realijas. Kai birželio 20-ąją Estijos parlamentas prakalbo apie Tartu taikos sutartį, Rusija paskelbė, kad anuliuoja prieš mėnesį suderėtą sutartį, jos prezidentas V.Putinas atšaukė savo parašą po dokumentu. Galima spėti, kad Maskva pabūgo, jog Talinas pareikš teritorines pretenzijas Rusijai.

2012 m. spalio 31 d. Maskvoje vyko Estijos ir Rusijos konsultacijos dėl sienų. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sakė, kad konsultacijos buvo konstruktyvios: „Abi šalys nori pasiekti rezultatą, t.y. sudaryti sienos sutartį.“

Pagal 2012-11-01 naujienų agentūros „IA Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras