Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar Europos Sąjunga verta Nobelio taikos premijos? (6)

Rūta Kazlauskaitė
2012 12 13

2012 metų spalio 12 dieną Norvegijos Nobelio taikos premijos komitetas paskelbė, kad šiųmetinė Nobelio taikos premija gruodžio 10-ąją bus įteikta Europos Sąjungai, nes jau ilgiau nei šešis dešimtmečius ši daugelį Europos šalių vienijanti bendrija puoselėja ir stiprina taiką, susitaikymą, demokratiją bei žmogaus teises.

Anot komiteto vadovo, daugelį Senojo žemyno valstybių baisiai išsekinęs Antrasis pasaulinis karas parodė, kad reikia sukurti naują Europą. Per maždaug septyniasdešimt metų Prancūzija ir Vokietija tarpusavyje kariavo net tris kartus, tačiau šiandien karas tarp šių valstybių yra neįsivaizduojamas. Tai yra puikus pavyzdys, kaip geram tikslui sutelktos pastangos ir abipusio pasitikėjimo sukūrimas istorinius priešus paverčia neišskiriamais partneriais.

Angela Merkel džiaugiasi įvertinimu

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, sužinojusi, kad Europos Sąjunga įvertinta Nobelio taikos premija, pavadino tai „nuostabiu sprendimu“ ir teigė, jog tai yra paskata dar labiau stengtis šios Sąjungos integravimo ir klestėjimo labui (žr.: http://www.kyivpost.com/content/world/merkel-says-nobel-prize-a-personal-spur-to-action-on-europe-314301.html).

„Šešis dešimtmečius trunkanti taika Europoje yra ilgas laikas mums, gyvenantiems Europos Sąjungoje, tačiau istoriniu aspektu tai tik akimirksnis. Mes turime dirbti nenuilstamai ir toliau siekti taikos, demokratijos ir laisvės, – trumpame pranešime dėstė Vokietijos kanclerė. – Aš dažnai sakau, kad euras – tai daugiau nei valiuta ir todėl neturėtume pamiršti ateinančias savaites ir mėnesius dirbti tam, kad sustiprintume jį. Euras yra daugiau nei valiuta dar ir dėl to, jog jis yra priemonė taikos ir vertybių unijai realizuoti.“

Europos Sąjungai skirta Nobelio taikos premija nudžiugino ir Vokietijos užsienio reikalų ministrą Guido Westerwelle. Šį apdovanojimą jis pavadino „didžiu sprendimu, kuriuo aš didžiuojuosi ir kuris man suteikė daug laimės“. Anot politiko, Europos integracija yra sėkmingiausias istorijoje taikos projektas, o Nobelio taikos premija turėtų dar labiau sustiprinti Europos pastangas taikiam pasaulio vystymuisi.

Britų euroskeptikai smerkia Nobelio premijos komiteto sprendimą

Britų euroskeptikai pasmerkė Nobelio taikos premijos komiteto sprendimą premija apdovanoti Europos Sąjungą. Jie mano, kad tai pakenks Nobelio taikos premijos reputacijai. Anot Europos Parlamento nario Nigelo Farage, Ispanijai ir Graikijai ši sąjunga neša smurtą ir maištą. „Ispanija yra prie būtinos finansinės pagalbos slenksčio, o aukšto rango kariškiai perspėja, jog armijai gali tekti įsikišti į kylančius neramumus Katalonijoje. Ką jau kalbėti apie Graikiją, kurioje badauja žmonės, tėvai palieka savo mažamečius vaikus ir nepraeina nė savaitės be protestų sostinėse prieš „troiką“ (t. y. tris organizacijas: Europos Komisiją, Tarptautinį valiutos fondą ir Europos centrinį banką, kurios reguliuoja ir nulemia Graikijos finansinę ateitį –aut. past.) ir ekonominį kalėjimą, kurį jie įvedė“, – kalbėjo N. Farage.

Europos parlamentaras smerkė Nobelio taikos premijos komiteto priimtą sprendimą premiją skirti Europos Sąjungai. Prieš keletą metų, kai ES patyrė savo sėkmingo gyvavimo apogėjų, būtų buvę išties tikslinga apdovanoti sąjungą, nešusią taiką ir vienybę. Tačiau šiandien matyti, jog Europos Sąjungoje egzistuoja ekonomiškai silpnesnių šalių priespauda, teisnių aktų ignoravimas, demokratijos nykimas, riaušės. Pasak N. Farage, Nobelio taikos premija prarado savo teigiamą reputaciją, kai ja 2009-aisiais buvo apdovanotas neseniai JAV prezidentu tapęs Barackas Obama. Todėl Nobelio premija, politiko nuomone, tėra „artimų draugų žaislas“.

Graikus žiniapribloškė

Žinia, kad Nobelio premija buvo paskirta Europos Sąjungai, apstulbino Graikiją, jau net dvejus su puse metų varginamą protestų, streikų ir riaušių dėl griežtų taupymo priemonių įvedimo, kad būtų apkarpytas šalies biudžetas.

Nenumaldomą graikų pyktį rodo ir „nelabai draugiškos“ Vokietijos kanclerės A. Merkel sutiktuvės, kurios įvyko vos po kelių dienų, kai graikai sužinojo apie premiją. Politikės vizitas Atėnuose buvo lydimas daugiatūkstantinių protesto mitingų ir net 7000 policininkų, užtikrinusių kanclerės saugumą. Ją bandyta apmėtyti akmenimis, buvo mosikuojama nacių vėliava ir išreikštas pasipiktinimas nuogalių protestu. Graikai jos nekenčia dėl drakoniškų kreditavimo procentų, kurie naudingi Vokietijos bankams, nuolatinio reikalavimo taupyti, išlaidų apkarpymo, subalansuoto biudžeto, nemokamo visuomeninio transporto, kas, graikų nuomone, juos privedė prie bankroto, o Vokietija iš to susikrovė turtus.

Vienos didžiausių Graikijos politinių partijų „Siryza“ atstovas Panos Skourletis teigė nesuprantąs, koks tikrasis tikslas slypi už šio šokiruojančio sprendimo Nobelio taikos premiją skirti Europos Sąjungai. „Daugelyje Europos dalių, o ypač Graikijoje, mes patiriame tai, kas vadinama „karine padėtimi“, nors ir oficialiai nepaskelbta. Nieko taikaus aš čia nematau.“

Norvegai vis tiek sako „ne“

Nors Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas Europos Sąjungą pasveikino gavus Nobelio taikos premiją, tačiau pabrėžė, kad jo šalis vis dėlto nežadanti stoti į Bendriją. „Ši taikos premija nekeičia vyraujančių santykių tarp Norvegijos ir Europos Sąjungos. Bendrystės nėra šalies darbotvarkėje“, – teigė premjeras.

Norvegai jau du kartus, 1972 ir 1994 metais vykusiuose referendumuose, atmetė narystę šioje šiandien prieštaringai vertinamoje Bendrijoje. Net du trečdaliai norvegų pasisako prieš stojimą į Europos Sąjungą.

Reziumė

Taigi matyti, jog vienareikšmės nuomonės, ar Europos Sąjunga verta garbingiausios pasaulyje taikos premijos, nėra. Ar Nobelio taikos premijos komitetas nesugadino šios premijos reputacijos? Ar Bendrija iš tiesų yra taikos (bent jau socialinės) Europoje skleidėja? Šie ir daugelis kitų klausimų bus dar ilgai diskutuojami. O šiandien įdomiau kovotojos už žmogaus teises Liudmilos Aleksejevos pasvarstymas: „Man smalsu, kaip bus padaryta Europos Sąjungos, kaip Nobelio premijos laureatės, nuotrauka ir kaip ši premija jai bus įteikta...“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras