Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Drumstas Centrinės Azijos vanduo (17)

Igor Ivanov, politologas (Kazachstanas)
2012 12 17

Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo naujos nepriklausomos Centrinės Azijos (CA) valstybės susidūrė su gana sudėtinga vandens išteklių naudojimo problema, nes po SSRS žlugimo sugriuvo ir vandens skirstymo sistema. Prasidėjo tarptautiniai ginčai dėl pasienio upių naudojimo. Šis klausimas itin aktualus, nes nuo vandens išteklių naudojimo efektyvumo labai priklauso tiek CA šalių žemės ūkio raida, tiek regioninis politinis stabilumas: nacionalinėms ekonomikoms vystyti reikia vis daugiau vandens, ir tai didina konfliktinį regiono potencialą, nes vandens išteklių trūkumas labiausiai riboja ekonominę CA valstybių raidą.

Analizuojama problematika yra tiesiogiai susijusi su būtinybe diegti inovacijas: tiek pasienio upių vandens taupymo, tiek geoterminių vandenų naudojimo srityse. Kokybiškas šių resursų naudojimas remiantis tiksliais ekonominiais apskaičiavimais gali tapti elektros gamybos ir šildymo procesų dalimi, ką jau kalbėti apie žemės ūkį ir pramonę.

Tačiau pagrindinė vandens išteklių naudojimo CA valstybėse problema yra vidinė vadyba, kurios efektyvumas yra abejotinas. Maža to, regiono šalių nesugebėjimas sukurti reikiamą laukų drėkinimo ir vandens tiekimo į gyvenvietes infrastruktūrą veda prie tarpvalstybinės įtampos augimo, nes apkaltinti kaimyną visada lengviau negu susitvarkyti namuose.

Pažymėtina, kad kokybiškam vandens resursų valdymui, atrodytų, yra viskas, ko reikia: specialistai, sukaupta patirtis ir supratimas, kad irigacinius kanalus būtina tobulinti. Tačiau bendradarbiavimas vandens naudojimo srityje vis dar nėra tinkamai organizuotas, nes pasienio upių naudojimo efektyvumui padidinti nepakanka bendros koncepcijos paruošimo – būtina, kad visi proceso dalyviai turėtų vienodą šios koncepcijos supratimą, o su tuo bėda.  

Tokią situaciją lemia pirmiausia tai, kad regioninius vandens išteklius valdančios valstybės, viena vertus, žiūri į juos kaip į prekę, o kita vertus – kaip į kaimynų spaudimo instrumentą (panašu į Ukrainos priklausomybės nuo rusiškų dujų atvejį). CA šalių žemės ūkis itin priklauso nuo vandens lygio pasienio upėse ir regiono valstybių pasiruošimo bendradarbiauti vandens naudojimo srityje. Kartu atskirų sostinių noras tapti regioniniais lyderiais trukdo konstruktyviam dialogui, komplikuodamas objektyvios kainų politikos formavimą ir apsunkindamas vieningos vandens resursų naudojimo koncepcijos paruošimą.     

Būdama stambia globalia žaidėja, Kinija ignoruoja Kazachstano siekį sureguliuoti klausimus, susijusius su upių Ili ir Juodasis Irtyšius naudojimu. Taip yra dėl to, kad didesnė dalis šių upių vandens yra kinų teritorijoje, ir Pekinas naudoja jo vis daugiau savo ūkinėms reikmėms, neatsižvelgdamas į kaimyninės valstybės poreikius. Toks elgesio modelis aiškintinas Kinijos noru sustiprinti savo ekonominę lyderystę kovoje su Jungtinėmis Valstijomis dėl globalaus dominavimo, o tam reikia panaudoti visus turimus resursus. Tačiau kodėl Kinijos kaimynai turi kentėti nuo didžiųjų valstybių žaidimo? Kita vertus, reikia pripažinti, kad Kazachstanas irgi netaupo vandens. Trumpai tariant, egzistuojanti problema reikalauja skubaus ne tik politikų, bet ir mokslininkų įsikišimo. Visiškai akivaizdu, kad vandens lygis Ili ir Juodojo Irtyšiaus upėse kris, ir tai neigiamai atsilieps šalių santykiams.     

Kinija gali sau leisti ignoruoti kaimyninių valstybių interesus, o Tadžikistanas ir Kirgizstanas, turėdami „vandens kozirį“ žaidime su Kazachstanu ir Uzbekistanu, turi elgtis atsargiai. Valdydami pasienio upių ištakas, jie bando maksimaliai išnaudoti savo hidroenergetinį potencialą. Pažymėtina, jog vandens naudojimas elektros energijos gamybai numato hidroresursų kaupimą talpykloje, kad vėliau jie galėtų sukti turbinas. Ir štai čia atsiranda pirmi nesutarimai, kurie gali sukelti konfliktą. Esmė ta, kad vanduo talpyklose paprastai kaupiamas vasarą (kai tirpsta ledynai), o naudojamas šaltesniais metų laikais.

Priklausomam nuo vandens tiekimo Uzbekistanui dėl to gali pritrūkti hidroresursų žemės ūkio (o tai maistinis šalies saugumas) ir pramonės poreikiams, ypač vasarą. Nereikėtų pamiršti ir to, kad CA klimato sąlygomis vanduo yra būtinas gyvenviečių egzistavimui, tiek mažų kaimelių, tiek didelių miestų. Jeigu jų gyventojai negalės naudotis švariu vandeniu, gali prasidėti sanitarinės problemos ir epidemijos.  

Roguno hidroelektrinės projektas Tadžikistane numato didžiausios pasaulyje užtvankos statybas, tai turėtų teigiamai atsiliepti šalies įvaizdžiui. Be to, biudžetas gaus papildomų pajamų iš elektros energijos eksporto. Tačiau oficialusis Taškentas bijo, kad paleidus Roguno HE šalies ekonomika negaus didelio vandens kiekio, ir tai pirmiausia darys įtaką tokios pelningos medvilnės gamybai. Todėl I. Karimovas prakalbo apie karinio konflikto galimybę ir nekonstruktyvią Rusijos, kuri remia Tadžikistano ir Kirgizstano hidroenergetinius projektus, politiką regione.

Apibendrinant galima teigti, kad vandens išteklių naudojimo situacija Centrinėje Azijoje tebėra sudėtinga. Pagrindinė atsakomybė šiuo atveju gula ant regiono šalių politinio elito pečių, o jis kol kas nesugeba spręsti problemos čia ir dabar.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 17)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras