Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Skirtingi ES ir Rusijos politiniai keliai (1)

2012 12 28

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso skirtingai suvokia pasaulio tvarką. Ekonominiai ryšiai klesti, bet Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) politiniai keliai veda į skirtingas puses ir abi šalys nežino, kaip iš tokios aklavietės išeiti. Tam nepadeda ir lyderių asmenybių skirtumai. V. Putinas laiko EK vadovą ne itin svarbiu, nepaisydamas šio bandymų įsiteikti per viršūnių susitikimus cituojant nacionalinį Rusijos poetą Aleksandrą Puškiną.

Lyderių nesutarimai tarsi atspindi daug svarbesnius dalykus, tokius kaip bevizio režimo klausimas ar dujų milžinės bendrovės „Gazprom“ reikalai. ES pareigūnai įsitikinę, kad Rusija pažeidinėja Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, nors prie jos prisijungė visai neseniai. Kalbant apie ekonomiką, Rusijos ir ES santykiai vis labiau persipina, bet politiškai jos tolsta viena nuo kitos ir neketina turėti bendrų ateities planų. Ekspertai pripažįsta, kad šie ryšiai – karo ir taikos žemyne klausimas. Rusija vis labiau linksta į antivakarietišką poziciją. Be to, rytuose grėsmingai auga Kinija, vis didesnę jėgą įgauna ir musulmonų valstybės. Taigi pati Rusija, matydama skolų krizę Europoje bei Jungtinėse Valstijose, ir nelaiko Vakarų svariu modeliu. Jai demokratija – ekonominių krizių prielaida dėl dažnų ir brangiai kainuojančių rinkimų pažadų.

Ne vienas Rusijoje Europą vadina pramonės muziejumi, pralaiminčiu kovą dėl inovacijų, o šios šalies laikraščiai rašo apie Europos saulėlydį. V. Putinas nurodė savo diplomatams daugiau dėmesio skirti Azijai. Jam nusibodo būti mokomam apie žmogaus teises ar įspėjamam dėl autoritarizmo. Rusijos kantrybės taurė pamažu persipildo.

Ekonominis bendradarbiavimas rodo kitą santykių pusę. Iš pirmo žvilgsnio reikalai klostosi sklandžiai. Dvišalė prekyba auga, ES plečia investicijas Rusijoje, o ši eksportuoja naftą ir dujas į ES. Tiesa, Briuselis nori mažinti šią energetinę priklausomybę, tam skirtas „Nabucco“ dujotiekio projektas.

„Europiečiai nenori dujų. Jie nenori net branduolinės energijos. Tai kuo jie šildys namus? Net medieną jiems reikia pirkti iš mūsų“, – ironizuoja V. Putinas.

Europos Komisijai kyla vis daugiau abejonių, ar Rusija nori būti tikra partnere, o Maskva susierzinusi, kad laisvos prekybos zonos planai nejuda iš vietos. Europoje jie nesulaukė didelės paramos. Praėjus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, harmoningų Rytų ir Vakarų santykių viltys neišsipildė, o politinio bendradarbiavimo pilis stovi tuščia.

Pagal 2012 m. gruodžio 20 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras