Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Branduolinis trikampis Baltijos regione ir energetinės alternatyvos (2)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 01 14

Praėjusių metų pabaigoje Geopolitinių studijų centras surengė tarptautinę konferenciją „Branduolinės energijos trikampis – regioniniai ir globalūs branduolinės energijos iššūkiai“. Jos dėmesio centre buvo Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių (AE) projektai, jų ekonominis pagrįstumas ir geopolitinė reikšmė. Renginyje buvo išsakytos kelios vertingos mintys.

Branduolinis trikampis

Pirmiausia galima konstatuoti, kad kiekvienas iš minėtų projektų turi silpnų vietų ir tam tikrą geopolitinę svarbą. Kaliningrado sričiai nereikia tokių energijos pajėgumų, kuriuos garantuos šioje srityje statoma Baltijos (rus. Baltijskaja) AE, taip pavadinta Rusijos planuotojų. Kitaip tariant, tai yra akivaizdžiai energijos eksportui numatytas projektas su aiškia geoekonomine (geopolitine) logika. Rusija nori dominuoti Baltijos regiono elektros rinkoje ir siekia paversti Lietuvą jungiamuoju mazgu Lenkijos, Latvijos, o galbūt ir Skandinavijos kryptimis (yra net kalbų apie Kaliningrado elektros jungtį su Vokietija). Kartu tvirtų garantijų (tiksliau – jokių), jog viskas bus kaip tik taip, Kremlius kol kas neturi, bet skuba pastatyti savo atominę elektrinę pirmas bet kuria kaina, kad aplinkinės šalys neturėtų didesnio pasirinkimo. Paskutiniai įvykiai Lietuvoje ir aktyvi propaganda prieš AE didina Rusijos šansus.

Po praėjusių metų spalio mėnesį kartu su Seimo rinkimais vykusio patariamojo referendumo ir vyriausybės pasikeitimo tikimybė, kad Visagino AE projektas bus tęsiamas/realizuotas, pastebimai sumažėjo. Konservatorių valdžia dėjo daug pastangų, derėdamasi su partneriais ir strateginiu investuotoju, bet proceso uždarumas (turint omenyje ir komercinę paslaptį) ir nesugebėjimas tinkamai parengti vietinę agitacinę kampaniją (kuriai elementariai neužteko jėgų) baigėsi taip, kaip baigėsi. Didesnė dalis žmonių nusprendė, kad tai – eilinis korumpuotas projektas, kad „viską išvogs“ ir kad elektra galiausiai dar labiau pabrangs. Ekonominis Visagino AE pagrįstumas iš tikrųjų yra abejotinas, ypač be sutarimo su Latvija bei Estija ir pasitraukus iš projekto Lenkijai, kuri, atrodo, nuo pat pradžių žaidė dvilypį žaidimą. O juk geoekonominė (geopolitinė) idėjos svarba yra akivaizdi: realizavus projektą susiformuotų geoekonominis Baltijos šalių blokas, kuris vieningai galėtų efektyviau priešintis Rusijos energetiniam monopoliui. Klausimo kaina, be abejo, yra aktuali: ar mums verta permokėti už energetinį saugumą? Viena vertus, atrodo, kad rusiškoje elektroje nėra nieko blogo, bet kur garantija, kad monopolijos sąlygomis ji nebrangs? Konkurenciją galėtų padėti užtikrinti jungtys su Skandinavija. Tačiau tada kyla rusiškos elektros tiekimo patikimumo klausimas. Galbūt elektros taip paprastai ir neatjungsi, bet „Družbos“ naftotiekio atjungimo „remontui“ ir „Gazpromo“ politikos patirtis verčia nerimauti. Kaip ten bebūtų, rinktis tenka Lietuvos tautai ir valdžiai. Tauta savo žodį tarė.

Ekonominė Baltarusijos (Astravo) AE logika taip pat yra abejotina, ir dėl kelių priežasčių. Pirma, sakoma, kad ji bus orientuota daugiausia į vidaus rinką, bet a) kas pirks tiek elektros tame regione, kur ji bus pastatyta? b) ar ne paprasčiau ir efektyviau būtų modernizuoti esamus šiluminius pajėgumus, ypač turint omenyje, kokią mažą kainą moka Baltarusija už rusiškas dujas? Šiame kontekste darytina išvada, kad projekto prasmė (ką jau kalbėti apie korupcines galimybes Rusijos ir Baltarusijos interesų grupėms) yra visiškai kitokia. Maskvai tai dar vienas elektros skirstymo mazgas regione ir netiesioginė parama „Rosatomui“, o A. Lukašenkai tai 9 mlrd. dolerių, kuriuos galima bus panaudoti ne tik AE statybai, bet ir neefektyvios ekonomikos gelbėjimui (palaikymui).

Apibendrinant galima teigti, kad didžiausius šansus pradėti veikti turi Kaliningrado atominė. Priežastis, kaip konferencijoje pažymėjo vienas iš ekspertų, yra paprasta: rusai neskaičiuoja milijardų, ypač kai kalbama apie platesnius geoekonominius (geopolitinius) planus. Baltarusijos AE irgi gali būti pastatyta, bet šiuo atveju viską lems Rusijos ir Baltarusijos santykiai, o galiausiai – tos pačios Rusijos sprendimas. Lietuva yra nepavydėtinoje situacijoje. Nesinori būti blogu pranašu, bet kol kas viskas juda Maskvai palankia linkme.

Energetinės alternatyvos

Konferencijoje buvo kalbama ne tik apie konkrečius projektus, bet ir apie įvairias energijos rūšis. Ekspertai konstatavo, kad šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas sektorius (nafta, dujos, atominė ir alternatyvioji energetika) varžosi dėl įtakos, stengdamasis diskredituoti konkurentą ir įrodyti savo pranašumą.

Pavyzdžiui, po Fukušimos katastrofos Japonijoje branduolinės energetikos pozicijos pasaulyje gerokai susilpnėjo, bet realiai tai nereiškia, kad ji yra visiška atgyvena. Taip, dabartinės atominės elektrinės turi trūkumų (pavyzdžiui, atliekų saugojimo ir laidojimo klausimas), bet viskas tobulėja ir greitai gali būti sukonstruotas naujo tipo reaktorius, kuris bus kompaktiškesnis, efektyvesnis (gamins daug daugiau energijos už mažesnę kainą) ir saugesnis (ką jau kalbėti apie N. Teslos išrastą techniškai ir ekonomiškai efektyvų elektros energijos perdavimo būdą). O alternatyviosios vėjo ir saulės energijos gamintojai kol kas tik gauna didžiules valstybines subsidijas ir žada šviesią ateitį, kurioje tikisi tapti konkurencingesni. Toks jų elgesys yra neįtikinamas ir net piktina: kodėl eilinis mokesčių mokėtojas turi maitinti tuos, kurie savarankiškai nesugeba konkuruoti rinkoje, vardan kažkokios tolesnės perspektyvos?

Abiem minėtiems sektoriams į nugarą kvėpuoja skalūninės dujos. Šiandien pasaulis vis dar sėdi ant gamtinių dujų ir naftos adatos ir tradiciniai jų gamintojai, kol yra laiko, stengiasi pastatyti naujus vamzdynus ir pasirašyti ilgalaikius kontraktus (pavyzdžiui, Rusija – „Pietų srautą“). Jie supranta, kad jeigu bus patobulinta skalūninių dujų gavybos technologija ir JAV pradės masiškai eksportuoti šį produktą į tarptautinę rinką, ši gali kardinaliai pasikeisti, o tai turės geostrategiškai svarbias ekonomines ir geopolitines pasekmes (ką tokiu atveju darys arabai, o ypač Rusija, kuri grįš į paskutinį praėjusio amžiaus mažų naftos kainų dešimtmetį?).

Pagaliau, turbūt ne už kalnų iš principo naujo energijos šaltinio atsiradimas. Galbūt jis jau yra, tik perėjimą prie jo stabdo transnacionalinės naftos ir dujų kompanijos ir didžiosios valstybės, kurios dar neišgavo ir nepardavė visų dujų ir naftos. Kad ir kaip ten būtų, permainos artėja. Ne taip seniai sunaudojantis 10 litrų benzino šimtui kilometrų automobilis buvo vertinamas kaip pakankamai ekonomiškas, o šiandien gatvėmis jau važinėja hibridinės ir elektra varomos mašinos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras