Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Izraelis ir Palestina: stabilus nestabilumas (7)

Komentarai:

VVER, 2013 02 02 20:16
Ilgalaikėje perspektyvoje Izraeliui tiesiog naudingiau būtų pripažinti Palestinos valstybingumą, nes priešingu atveju dabar vykstantis antagonizmas tik tęsis o galbūt ir dar labiau stiprės, kuo tikrai netruks pasinaudoti suinteresuotos užsienio jėgos (pvz.Iranas, GCC šalys). Aišku, trumpalaikėje perspektyvoje atrodo, kad bet koks kitas variantas, bet ne okupacinė kontrolė atneš nieką kitą, o tik dar didesnį nestabilumą. Tokia bekompromisė, vadinamoji "vanagiška" politika, atrodo turi gal net šiek tiek daugiau šalininkų Izraelio valdžios struktūrose, nei nuosaikesnės politikos šalininkų. Iš pirmo žvilgsnio, tokia pozicija teisinama "stipraus Izraelio" siekiamybe, užtikrinant pakankamai teritorijos ekonominiam vystimuisi, bei, konflikto atveju, lengviau ir efektyviau ginamą teritoriją (defence-in-depth koncepcija), Palestinos sąskaita. Kitaip sakant, manau Izraelis Palestinos (o šiam kontekste galima pridėti ir Golano aukštumas) teritorijų kontroliavimu nori užsitikrinti savo ekonominį ir karinį saugumą. Vis dėlto aš manau, kad tokia strategija ne visiškai veiksminga. Taip yra dėl to, kad žydai viename "fronte" taiko "kiettos rankos politiką" (Palestinoj, Sirijoj), tačiau kitame nori bendradarbiauti (Egipte). Atsiprašau, tačiau tai- kažkokia Šaltojo karo laikų atgyena, nelabai tinkama šiandieninėms realijoms (aišku, čia tik mano nuomonė). Prisiminkime, kad JAV remia visai nemenkomis finansinėmis injekcijomis Egiptą (kad gyventų taikiai su Izraeliu) ir Izraelį (kad bent jau pasistengtų gyventi taikiai su JAV marionetėm, oi atsiprašau, norėjau pasakyt, sąjungininkėm :)) Taigi, šiuo atveju susidaro unikali, ir geostrateginiu požiūriu gal net komiška situacija: JAV, finansine parama, iš esmės nemokamai tiekiama ginkluote, plius didžiule pagalba karinėms technologijoms vystyti (pvz. Arrow ABM sistema, Saar 5 klasės korvetės, ir net tas pats Iron dome, kaip žinia pagarsėjęs neseniai vykusioj operacijoj "Gynybos stulpas"), iš esmės padaro Izraelį galingiausia valstybe regione ir tuo pačiu stabdo jo tolimesnį progresą, beveik diktuodamos, ką jis gali ir ko negali daryti, "kitaip užsuksim pinigų kranelius":). Man čia truputį panašu į laivą, turintį du sraigtus, kurių vienas laivą stumia į priekį, o kitas traukia atgal, galiausiai sunaudojama nemažai kuro, bet laivas nejuda iš vietos :) Kaip ir sakiau, Šaltojo karo laikų atgyvena. Mano nuomone, Žydukam reikėtų užimti vieną iš dviejų pozicijų: arba visuotinis susitaikymas, su Palestina, suteikiant jai valstybingumą, Sirija, grąžinant jai Golano aukštumas, arba kitą poziciją, "jėgos" poziciją, kurios esmė- laikyti Golano aukštumas žydų teritoriją, Palestiną taip pat, ir egiptiečiam pasakyti "jeigu neįvesit tvarkos Sinajuje, įvesim mes :)". Dabar vietoj aiškios strategijos matom kažkokią nelabai aiškią poziciją, skirtingus standartus skirtingom valstybėm, o situaciją dar labiau sutirština JAV kišimasis,"būktai išlaikyti kažkokį hipotetinį balansą", kurio net nežinia ar kam nors išvis bereikia. Atrodo, kad JAV ir Izraelis labai daug vilčių deda į Camp David susitarimą ir tikisi, kad jis gyvuos amžinai, aš jų vietoj, nebūčiau toks optimistiškas ir ieškočiau kitų diplomatijos galimybių (o gal net nebūtinai diplomatijos).

Fanas, 2013 01 31 14:33
Jeigu neklystu, lapkričio 14 konfliktas prasidėjo nuo Izraelio nepilotuojamo lėktuvo atakos Gazos ruože.

Straipsnis trumpas ir aiškus. Neseniai teko lankytis Vakarų Krante, čia politika yra nuosaikesnė, dominuoja Fatah. Deja, dėl pastovios konfrontacijos tarp Izraelio ir Hamaz, daugiausia nukenčia Vakarų Krantas (kuriame nėra Hamaz).

Radau keleto studentų iš Vytauto Didžiojo Universiteto kelionės užrašus:
http://rogulis.blogspot.com/p/palestina-gyvenimas-tarp-sienu-keliones.html

Viktor Denisenko, 2013 01 25 09:56
To SS Mann

Pirmiausiai norėčiau padėkoti Jums už pastabą. Pasidomėjau šiuo klausimu ir radau netgi įdomesnę analizę - http://www.washingtonpost.com/blogs/fact-checker/post/did-ahmadinejad-really-say-israel-should-be-wiped-off-the-map/2011/10/04/gIQABJIKML_blog.html

Todėl tenka pripažinti, kad paminėtame sakinyje nebuvau preciziškai tikslus. Tačiau, manau, kad tai nepanaikina priešiškumo, kurį Iranas atvirai demonstruoja Izraelio atžvilgiu. Būtent ši mintis buvo esminė.

SS Mann, 2013 01 24 20:15
>>>>>> Viktor Denisenko, 2013 01 24 14:42

Gerbiamas Viktorai, na kam ta ironija ?

http://www.alfa.lt/straipsnis/14810154/Izraelio.ministras..Ahmadinejadas.niekada.nesake.frazes.apie.butinybe.istrinti.Izraeli.is.pasaulio.zemelapio=2012-06-15_15-02/

Viktor Denisenko, 2013 01 24 14:42
To SS Mann:

O Jums tai naujiena?

http://latimesblogs.latimes.com/world_now/2012/09/iran-president-israel-short-lived.html

Tensions between Iran and Israel have intensified since 2005, when Ahmadinejad said in a speech that Israel will one day be "wiped off the map." The Iranian president has also described the Holocaust, when 6 million Jews were killed by German Nazis and their collaborators during World War II, as a "myth."

http://www.cbc.ca/news/world/story/2012/08/17/iran-israel-ahmadinejad.html

Etc.

SS Mann, 2013 01 23 22:07
>>>>> autoriui
Apie „būtinybę sunaikinti“ šią valstybę kalba ne tik teroristinės organizacijos – tokios retorikos nevengia ir, pavyzdžiui, Irano prezidentas
-----------------------------------------------------
Gal galėtumėte įdėti nuorodą, kurioje butų Irano prezidento pasakymas, kad yra "būtinybė sunaikinti Izraelį".


ome, 2013 01 23 13:26
neilgam, pasak kisingerio, izraelio per 10 metu neliks isvis.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras