|
Rusijos žvaigždžių karai (25)
Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras 2013 01 30
Neseniai Rusijos laikraštyje Izvestija pasirodė vertas dėmesio straipsnis apie šių metų pabaigoje planuojamus rusiško priešpalydovinio komplekso bandymus (http://izvestia.ru/news/543550#ixzz2ItoTqY6n). Tai skatina šiek tiek plačiau pažvelgti į Rusijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą artimajame kosmose.
Minėtame straipsnyje kalbama apie dar sovietmečiu pagamintą kompleksą Krona (Karūna), kuris turėjo dvi sudedamąsias dalis: antžeminę (taikinį aptinkantis ir atpažįstantis radaras su lazeriniu spinduliuotuvu, patikslinančiu atstumą iki taikinio ir jo judėjimo kryptį) ir oro dalį. Pastarosios pagrindu tapo naikintuvai Mig-31, kurie, pasinaudodami radaro informacija, specialia raketa Kontakt turėjo sunaikinti palydovą kinetiniu (tiesioginio kontakto) principu. Radarai devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo įrengti trijose buvusios SSRS vietose: Kazachstane, Pamaskvėje ir Stavropolio krašte. Taip pat buvo pagaminti trys specializuoti Mig-31D, kurie po Sovietų Sąjungos subyrėjimo liko Kazachstane ir sėkmingai ten pražuvo. Panašus likimas laukė ir radarų, bet 20092010 m. Rusija juos iš pagrindų modernizavo. Pagaminti naikintuvus Mig-31D, kaip laikraščiui sakė su situacija susipažinęs šaltinis, irgi nėra problema: Nuo lėktuvo nuimama radiolokacinė stotis ir visi pakabos prietaisai, radijo bangas praleidžiantis gaubtas pakeičiamas metaliniu. Sparnų galuose vertikalaus skrydžio su raketa (kuri yra gana didelė ir masyvi) stabilizavimui pritvirtinami specialūs aerodinaminiai pelekai. Galiausiai montuojami nusitaikymo ir ryšio kompleksai (čia taip pat galima priminti, kad iki 2020 m. Rusija ruošiasi modernizuoti visą turimą naikintuvų Mig-31, kurie gali būti naudojami ir kaip skraidantys radarai, parką apie 140 vienetų, neskaitant esančių atsargoje). Naują raketą vietoj pasenusios Kontakt projektuoja konstruktorių biuras Fakel.
Štai taip tyliai atsilikėliai (kaip daug kas mano) rusai (at)kuria savo kovinius kosminius pajėgumus, ir Krona yra ne vienintelis jų komponentas. Kaip pažymėjo karinis ekspertas, tinklalapio MilitaryRussia redaktorius D. Kornejevas: Galimas kardinalus visos [Krona] sistemos pakeitimas pavyzdžiui, persiorientavimas į antžemines raketas. Kokie tai galėtų būti raketiniai kompleksai, akivaizdu S-500 Prometej (perspektyvoje S-1000), kuriuos Rusija planuoja pradėti pirkti kariuomenei jau 2013 m. (http://lenta.ru/news/2012/12/24/s500/), tik iš pradžių jie naudos raketas S-400, o prie specialiai kompleksui S-500 skirtų raketų pereis nuo 2015 metų. Be to, 2016 m. planuojama pradėti statyti šešis eskadrinius minininkus, kurie, pasak Vieningosios laivų statybos korporacijos vadovo R. Trocenkos, taps Rusijos kosminės gynybos atspirties taškais pasaulio vandenyne. Manytina, kad juose stovės jūrinis S-500 analogas. Deklaruojamos komplekso charakteristikos tokios: be galimybių numušinėti balistines raketas 600 kilometrų atstumu (taikinio aptikimo atstumas 800900 kilometrų), numatomas žemos orbitos palydovų ir kosminių kovinių objektų, paleidžiamų iš hipergarsinių lėktuvų, smogiamųjų hipergarsinių nepilotuojamų aparatų ar orbitos platformų, naikinimas.
Didžiausio dėmesio vertas pastarasis momentas. Manytina, kad pirmiausia turimas omenyje moderniausias JAV kosminis aparatas X37B (kaip jį vertina Rusijos kariniai ekspertai, galima pažiūrėti čia: <http://www.youtube.com/watch?v=SRxmhnd2-_M>). Tai nepilotuojama sistema, kuri išvedama į orbitą sunkiąja raketa ir gali budėti artimajame kosmose (suktis aplink Žemę ar kabėti tam tikrame taške virš reikiamos valstybės) ilgą laiką (beveik metus). Teoriškai joje gali būti įrengtas branduolinis ar lazerinis ginklas. Taip pat, kaip pažymi rusų ekspertai, X37B galėtų koordinuoti kosminę klimatinę ataką (yra nuomonių, kad išskirtinė sausra Rusijoje 2010 m. vasarą galėjo būti susijusi su tokiu amerikiečių eksperimentu, nes tuo metu erdvėlaivis kabėjo kaip tik virš europinės šalies dalies). Dar viena X37B ypatybė yra ta, kad jis gali keisti orbitą, ir todėl didelę reikšmę įgauna Krona lazerinis spinduliuotuvas, kuris turėtų padėti nepamesti aparato iš akiračio. Beje, Sovietų Sąjunga turėjo analogišką projektą Spiral, vėliau Rusijoje buvo projektuojamas gana panašus į X37B kosminis laivas Kliper, bet galiausiai priimtas sprendimas, kad dar SSRS laikais naudotus Sojuz pakeis kuriamas naujas kosminis laivas, neoficialiai vadinamas Rusj-M (http://lenta.ru/news/2012/12/26/spaceship/). Tai labiau taikus negu karinis projektas, bet gal Rusija labiau ruošiasi ne puolamiesiems, o gynybiniams žvaigždžių karams. Šiame kontekste pažymėtinas dar vienas momentas.
2012 m. lapkritį pasirodė žinia, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerija grįžo prie kovinių lazerių, kurie galėtų naikinti lėktuvus, palydovus ir balistines raketas, kūrimo idėjos. Darbai prasidės jau 2013 metais. (http://lenta.ru/news/2012/11/13/laser/). Lazeris bus bandomas transporto lėktuvo Il-76 platformoje. Iš esmės tai dar vienos sovietinės programos, kurios tikslas buvo balistinių raketų navigacinių sistemų ir palydovų stebėjimo optinės aparatūros apakinimas, atgaivinimas. Į Rusijos planus atkreipė dėmesį amerikiečiai (jie, beje, savo skraidančių lazerių programą nutraukė: <http://www.lenta.ru/news/2011/12/22/abl/>). JAV žurnalas Wired Magazine paruošė atskirą straipsnį antrašte Pažiūrėkite į viršų! Rusija gali numušinėti amerikiečių palydovus lazeriniu spinduliu (http://www.wired.com/dangerroom/2011/06/is-a-russian-laser-aiming-for-u-s-satellites/), kuriame priminė, jog 1984 m. sovietai nukreipė savo lazerį į erdvėlaivį Challenger, manydami, kad tai žvalgybos palydovas. Kaip vėliau pranešė žurnalas Janes Intelligence Review, dėl to kosminiame laive kilo nesklandumų, o įgula pasijuto blogai.
Štai tokie reikalai. Iš viso, kaip buvo paskelbta 2012 m. vasarį, Rusijos oro ir kosmoso pajėgos iki 2020 m. gaus 20 procentų visų kariuomenei šiam laikotarpiui numatytų lėšų, t. y. keturis trilijonus rublių. Be anksčiau minėtų programų, vienas iš prioritetų yra perspėjančių apie raketinį puolimą Voronež tipo radiolokacinių stočių statyba (pažymėtina, kad viena iš jų veikia Kaliningrado srityje). Taip pat planuojama pastatyti tris naujas gamyklas, kurios leis pagreitinti oro ir kosmoso gynybai reikalingų sistemų gamybą (http://lenta.ru/articles/2012/04/10/future/). Apibendrinant galima teigti, kad Rusija gana aktyviai bando taisyti padėtį šioje srityje, siekdama grįžti prie vientiso oro ir kosmoso gynybos tinklo, apimančio visą šalies teritoriją. Ar jai pasiseks įgyvendinti užsibrėžtus planus laiku ir efektyviai, pasakyti sunku. Greičiausiai vėlavimų ir techninių problemų išvengti nepavyks, tačiau pastarojo meto karinės politikos kontrolės griežtinimo tendencija (kurią tik sustiprino D. Rogozino ir S. Šoigu atėjimas į karinės ir karinės pramonės vadovybės postus) verčia manyti, kad galiausiai tikslas bus pasiektas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |