Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Rusijos „žvaigždžių karai“ (25)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 01 30

Neseniai Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodė vertas dėmesio straipsnis apie šių metų pabaigoje planuojamus rusiško priešpalydovinio komplekso bandymus (http://izvestia.ru/news/543550#ixzz2ItoTqY6n). Tai skatina šiek tiek plačiau pažvelgti į Rusijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą artimajame kosmose.

Minėtame straipsnyje kalbama apie dar sovietmečiu pagamintą kompleksą „Krona“ („Karūna“), kuris turėjo dvi sudedamąsias dalis: antžeminę (taikinį aptinkantis ir atpažįstantis radaras su lazeriniu spinduliuotuvu, patikslinančiu atstumą iki taikinio ir jo judėjimo kryptį) ir oro dalį. Pastarosios pagrindu tapo naikintuvai „Mig-31“, kurie, pasinaudodami radaro informacija, specialia raketa „Kontakt“ turėjo sunaikinti palydovą kinetiniu (tiesioginio kontakto) principu. Radarai devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo įrengti trijose buvusios SSRS vietose: Kazachstane, Pamaskvėje ir Stavropolio krašte. Taip pat buvo pagaminti trys specializuoti „Mig-31D“, kurie po Sovietų Sąjungos subyrėjimo liko Kazachstane ir sėkmingai ten „pražuvo“. Panašus likimas laukė ir radarų, bet 2009–2010 m. Rusija juos iš pagrindų modernizavo. Pagaminti naikintuvus „Mig-31D“, kaip laikraščiui sakė su situacija susipažinęs šaltinis, irgi nėra problema: „Nuo lėktuvo nuimama radiolokacinė stotis ir visi pakabos prietaisai, radijo bangas praleidžiantis gaubtas pakeičiamas metaliniu. Sparnų galuose vertikalaus skrydžio su raketa (kuri yra gana didelė ir masyvi) stabilizavimui pritvirtinami specialūs aerodinaminiai „pelekai“. Galiausiai montuojami nusitaikymo ir ryšio kompleksai (čia taip pat galima priminti, kad iki 2020 m. Rusija ruošiasi modernizuoti visą turimą naikintuvų „Mig-31“, kurie gali būti naudojami ir kaip skraidantys radarai, parką – apie 140 vienetų, neskaitant esančių atsargoje). Naują raketą vietoj pasenusios „Kontakt“ projektuoja konstruktorių biuras „Fakel“.

Štai taip tyliai „atsilikėliai“ (kaip daug kas mano) rusai (at)kuria savo kovinius kosminius pajėgumus, ir „Krona“ yra ne vienintelis jų komponentas. Kaip pažymėjo karinis ekspertas, tinklalapio „MilitaryRussia“ redaktorius D. Kornejevas: „Galimas kardinalus visos [„Krona“] sistemos pakeitimas – pavyzdžiui, persiorientavimas į antžemines raketas.“ Kokie tai galėtų būti raketiniai kompleksai, akivaizdu – S-500 „Prometej“ (perspektyvoje – S-1000), kuriuos Rusija planuoja pradėti pirkti kariuomenei jau 2013 m. (http://lenta.ru/news/2012/12/24/s500/), tik iš pradžių jie naudos raketas S-400, o prie specialiai kompleksui S-500 skirtų raketų pereis nuo 2015 metų. Be to, 2016 m. planuojama pradėti statyti šešis eskadrinius minininkus, kurie, pasak Vieningosios laivų statybos korporacijos vadovo R. Trocenkos, taps „Rusijos kosminės gynybos atspirties taškais pasaulio vandenyne“. Manytina, kad juose stovės jūrinis S-500 analogas. Deklaruojamos komplekso charakteristikos tokios: be galimybių numušinėti balistines raketas 600 kilometrų atstumu (taikinio aptikimo atstumas – 800–900 kilometrų), numatomas žemos orbitos palydovų ir kosminių kovinių objektų, paleidžiamų iš hipergarsinių lėktuvų, smogiamųjų hipergarsinių nepilotuojamų aparatų ar orbitos platformų, naikinimas.

Didžiausio dėmesio vertas pastarasis momentas. Manytina, kad pirmiausia turimas omenyje moderniausias JAV kosminis aparatas X37B (kaip jį vertina Rusijos kariniai ekspertai, galima pažiūrėti čia: <http://www.youtube.com/watch?v=SRxmhnd2-_M>). Tai nepilotuojama sistema, kuri išvedama į orbitą sunkiąja raketa ir gali budėti artimajame kosmose (suktis aplink Žemę ar kabėti tam tikrame taške – virš reikiamos valstybės) ilgą laiką (beveik metus). Teoriškai joje gali būti įrengtas branduolinis ar lazerinis ginklas. Taip pat, kaip pažymi rusų ekspertai, X37B galėtų koordinuoti kosminę klimatinę ataką (yra nuomonių, kad išskirtinė sausra Rusijoje 2010 m. vasarą galėjo būti susijusi su tokiu amerikiečių eksperimentu, nes tuo metu erdvėlaivis kabėjo kaip tik virš europinės šalies dalies). Dar viena X37B ypatybė yra ta, kad jis gali keisti orbitą, ir todėl didelę reikšmę įgauna „Krona“ lazerinis spinduliuotuvas, kuris turėtų padėti nepamesti aparato iš akiračio. Beje, Sovietų Sąjunga turėjo analogišką projektą „Spiral“, vėliau Rusijoje buvo projektuojamas gana panašus į X37B kosminis laivas „Kliper“, bet galiausiai priimtas sprendimas, kad dar SSRS laikais naudotus „Sojuz“ pakeis kuriamas naujas kosminis laivas, neoficialiai vadinamas „Rusj-M“ (http://lenta.ru/news/2012/12/26/spaceship/). Tai labiau taikus negu karinis projektas, bet gal Rusija labiau ruošiasi ne puolamiesiems, o gynybiniams „žvaigždžių karams“. Šiame kontekste pažymėtinas dar vienas momentas.

2012 m. lapkritį pasirodė žinia, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerija grįžo prie kovinių lazerių, kurie galėtų naikinti lėktuvus, palydovus ir balistines raketas, kūrimo idėjos. Darbai prasidės jau 2013 metais. (http://lenta.ru/news/2012/11/13/laser/). Lazeris bus bandomas transporto lėktuvo „Il-76“ platformoje. Iš esmės tai dar vienos sovietinės programos, kurios tikslas buvo balistinių raketų navigacinių sistemų ir palydovų stebėjimo optinės aparatūros „apakinimas“, atgaivinimas. Į Rusijos planus atkreipė dėmesį amerikiečiai (jie, beje, savo skraidančių lazerių programą nutraukė: <http://www.lenta.ru/news/2011/12/22/abl/>). JAV žurnalas „Wired Magazine“ paruošė atskirą straipsnį antrašte „Pažiūrėkite į viršų! Rusija gali numušinėti amerikiečių palydovus lazeriniu spinduliu“ (http://www.wired.com/dangerroom/2011/06/is-a-russian-laser-aiming-for-u-s-satellites/), kuriame priminė, jog 1984 m. sovietai nukreipė savo lazerį į erdvėlaivį „Challenger“, manydami, kad tai žvalgybos palydovas. Kaip vėliau pranešė žurnalas „Jane‘s Intelligence Review“, dėl to „kosminiame laive kilo nesklandumų, o įgula pasijuto blogai“.   

Štai tokie reikalai. Iš viso, kaip buvo paskelbta 2012 m. vasarį, Rusijos oro ir kosmoso pajėgos iki 2020 m. gaus 20 procentų visų kariuomenei šiam laikotarpiui numatytų lėšų, t. y. keturis trilijonus rublių. Be anksčiau minėtų programų, vienas iš prioritetų yra perspėjančių apie raketinį puolimą „Voronež“ tipo radiolokacinių stočių statyba (pažymėtina, kad viena iš jų veikia Kaliningrado srityje). Taip pat planuojama pastatyti tris naujas gamyklas, kurios leis pagreitinti oro ir kosmoso gynybai reikalingų sistemų gamybą (http://lenta.ru/articles/2012/04/10/future/). Apibendrinant galima teigti, kad Rusija gana aktyviai bando taisyti padėtį šioje srityje, siekdama grįžti prie vientiso oro ir kosmoso gynybos tinklo, apimančio visą šalies teritoriją. Ar jai pasiseks įgyvendinti užsibrėžtus planus laiku ir efektyviai, pasakyti sunku. Greičiausiai vėlavimų ir techninių problemų išvengti nepavyks, tačiau pastarojo meto karinės politikos kontrolės griežtinimo tendencija (kurią tik sustiprino D. Rogozino ir S. Šoigu atėjimas į karinės ir karinės pramonės vadovybės postus) verčia manyti, kad galiausiai tikslas bus pasiektas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 25)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras