Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Akmens anglių renesansas ar tik 15 minučių šlovės? (7)

Komentarai:

VVER, 2013 02 08 15:40
Mano nuomone, anglys, kaip kuras, dar neišsėmė savo potencialo. Žinoma jos teršia aplinką tačiau, tą galima dalinai kompensuoti, jei naudojamas specialiai apdirbtas CWS kuras
Šaltinis:http://en.wikipedia.org/wiki/Coal-water_slurry_fuel
arba anglis gali būti dar išvaloma nuo priemaišų, bet kuriuo atveju, aplinkos teršimo problema tampa ne tokia opi. Na, mano nuomone galiausiai vistiek kaina elektros gamybai būtų didelė, tad labiausiai tokį kurą apsimokėtų naudoti šildymui, arba šildymui-elektros gamybai kogeneracinėse elektrinėse. O jei kalbame apie galią ir ekonomiškiausią jos gamybą, nepralenkiamu lyderiu buvo ir išlieka atominės jėgainės. Jei Lietuva pasistatytų galiausiai savo atominę, būtų tikrai nemažai sutaupoma pinigų, kuriuos dabar išleidžiam, pirkdami gatavą elektrą iš Rusijos. Gaila bet atrodo, kad tam tikros interesų grupės tiesiog nenori šio projekto (nieko neteigiu, bet manau,kad tuo gali būti suinteresuoti tokie žaidėjai, kaip Lietuvos dujos, Klaipėdos nafta, tie vėjo jėgainių gamintojai, kaip matom visi žaidėjai su tikrai nemaža politine įtaka).


Toks, 2013 02 04 20:30
Ir INTER RAO Lietuva prisidėjo prie Visgino AE "nureferendinimo". Kurio velnio ši Garbaravičių firma sudarė sutartį, kad pardavinės Kaliningrado AE energiją? Kam? Lietuvai?


Jonis to Viktor, 2013 02 04 12:04
... ir dar "Gazpromui"

Vikis, 2013 02 04 11:53
tik ne anglių, o - anglies (pvz., anglies pramonė, bet - nupirk toną anglių...)

Viktoras, 2013 02 04 11:43
Geras straipsnis. Juk estai turi dvi elektrines po 1600 megavatų ir pardavinėja mums elektrą su dideliu pelnu, nors ir kažkiek moka už atmosferos taršą. O mes dėl varganų 1350 megavatų Visagino AE apsijuokėme prieš visą Europą. Deja, turime būti "dėkingi" "drg." L. Balsiui ir „runkeliams“.



Nya, 2013 02 04 10:45
Na, dėl skalūnų dar nežinia - gal vykdoma žvalgyba atneš staigmenų :) Aišku, aplinkosaugos požiūriu, atominė energetika tikrai atrodo racionalesnis sprendimas ir priešinimasis jai dažniau pagrįstas emocijomis, o ne faktais. Kita vertus, nors ir palaikau branduolinę energetiką, nuogąstauju, kad investicijos jai atitraukia dėmesį nuo atsinaujinančios energetikos, stabdo technologijų vystymą ir neleidžia pasiekti aukštesnio našumo. Kita vertus, sutinku, kad be branduolinės energijos į ją vis tiek neatsigręžtume, nes jos vystymas yra brangus ir ilgas procesas. O ir JAV puikus pavyzdys - nepaisant turimų geresnių galimybių vystyti atsinaujinančią energetiką, vėjo pagaminta energija bendroje cirkuliacijoje sudaro tik 1,2 proc., o saulės - išvis tik 0,2 proc.

Jonis, 2013 02 04 10:18
Lietuva akmens anglies neturi, skalūnų, naftos ir dujų – taip pat, tai kas belieka, jei nesiruošime gyventi „balanos gadynėje“. Tik atominė elektrinė, nors „žaliasis“ L. Balsys, neaišku kieno išlaikomas, tam ir prieštarautų. Saulė, vėjas, specialiai auginami gluosniai ar miško atliekos – tai tik lašelis vis didėjančiam energijos poreikiui.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (387)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (57)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (162)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (17)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (21)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras