Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lietuviško paso kryžkelės. Europos pavyzdžiai (16)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 02 15

Lietuvoje pastaruoju metu vėl užvirė debatai dėl pilietybės. Šįkart žibalo į ugnį įpylė Pilietybės komisijos, o vėliau – ir Prezidentės sprendimas nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka čiuožėjai Issabelai Tobias.

Šis sprendimas ne tik sukėlė ant kojų dailiojo čiuožimo gerbėjus, bet ir iš snaudulio pažadino po rinkimų kiek aprimusius debatus dėl dvejopos pilietybės įteisinimo ir netgi paskatino šalies vadovę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl dar vieno išaiškinimo, ar potencialūs būsimi nuopelnai Lietuvai gali tapti priežastimi suteikti pilietybę išimties tvarka.

Pilietybės skyrimas išimties tvarka gerokai sugriežtėjo po garsiosios R. Pakso apkaltos, kurios pagrindu ir tapo pilietybės skyrimas buvusiam rinkiminės kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. 2003-iaisiais Konstitucinis Teismas išaiškino, o 2006-aisiais dar kartą patvirtino, kad Pilietybės įstatymo nuostata, kuria teigiama, jog Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama asmenims, kai tai siejama tik su viešuoju interesu ir tik su Lietuvos vardo garsinimu, prieštarauja Konstitucijai. Taip pat 2006-ųjų sprendimu patvirtinta, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka, o pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tiems asmenims, kurie jau yra nusipelnę Lietuvos valstybei, integravęsi į visuomenę ir su Lietuva juos sieja nuolatiniai faktiniai ryšiai.

Europos Sąjunga nėra numačiusi vieningų pilietybės suteikimo gairių savo narėms. Nors kiekvienas naujas šalies narės pilietis kartu įgyja ir Europos Sąjungos pilietybę, ES šalys turi išlaikiusios suverenitetą skirti ir atimti pilietybę pagal savo nustatytas taisykles.  

Reiktų pabrėžti, kad kitų Europos valstybių teisiniame kontekste griežti Lietuvos reikalavimai pilietybės suteikimui išimtiniais atvejais nėra išskirtiniai. Pavyzdžiui, įstatymai, apibrėžiantys pilietybės suteikimą dėl ypatingų nuopelnų valstybei, neegzistuoja Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje.

Tiesa, dauguma kitų ES ir kaimyninių valstybių yra numačiusios priežastis bei aplinkybes, kurios leidžia suteikti pilietybę  dėl vienokių ar kitokių nuopelnų valstybei (žr. toliau). Kai kurios šalys priežastis aiškina miglotai – esą tai teturi atitikti valstybės interesus (pavyzdžiui, Italija, Kroatija, Austrija, Vengrija, Serbija), konkrečiai jų nenurodydamos. Kitos valstybės išskiria ekonomiką, socialinį gyvenimą, meną, kultūrą, sportą kaip sritis, kuriose pasižymėję asmenys gali pretenduoti į konkrečios šalies pilietybę.

Pažvelgus į toliau pateiktą sąrašą, akivaizdu, kad dauguma ekonomiškai pažangių valstybių (Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys) taip lengvai savo pasų nedalija. Joms užtenka ir savų mokslininkų, gerai išsilavinusių specialistų, pažangių ir gerai finansuojamų sportininkų.

Tuo tarpu dauguma (išskyrus Vokietiją, Austriją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Belgiją, Prancūziją, Italiją) valstybių, kurios numato pilietybės suteikimą dėl išskirtinių nuopelnų, yra Rytų, Pietryčių bei Pietų Europos valstybės, besistengiančios sustiprinti savo politinį svorį ir geriau subalansuoti savo tarptautinių viešųjų ryšių kampaniją. Jos pasiryžusios dėl šios kampanijos sėkmės suteikti pilietybę tarptautinėms įžymybėms (Rumunija), asmenims, nusipelniusiems žmonijai (Malta), ar tiesiai šviesiai – potencialiems olimpinių sporto šakų atstovams (Graikija).

Ir čia nėra nieko smerktino – iš šio sandėrio laimi abi pusės: ir naujasis pilietis, ir valstybė, galinti prisiimti anksčiau buvusius svetimus, o dabar – jau savus nuopelnus. Čia svarbesnis kitas paradoksas: naujojo šalies piliečio laimėjimams garsinant šalį, stiprėja ir kitų piliečių nacionalinis pasididžiavimo jausmas, kiekvieno nuoseklesnio ar radikalesnio nacionalisto siekiamybė. Tačiau kaip tik nacionalistai dažniausiai ir prieštarauja lengvam pilietybės įgijimo būdui kaip savotiškam valstybės išpardavimui. 

Kuriuo keliu pasuks Lietuva? Ar valstybingumui stiprinti bus pasirinktas griežtos uždarumo politikos, ar didžiavimosi Lietuva per sportinius laimėjimus kelias? Kad ir koks būtų pasirinkimas, Lietuva nebus balta varna tarp kitų ES ir kaimyninių valstybių.

Pilietybės suteikimas dėl ypatingų laimėjimų Europos šalyse[1] 

Airija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui (jo vaikams ar vaikaičiams) už išskirtinius nuopelnus Airijos valstybei. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Austrija. Pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama asmenims, gyvenantiems šalies teritorijoje ne mažiau kaip šešerius metus, bei tiems, kurių esami ar būsimi laimėjimai atitinka šalies interesus. Šiuo atveju netaikomi reikalavimai dėl stabilios finansinės padėties ir rezidento statuso. Taip pat nereikia atsisakyti jau turimos pilietybės. Papildomos sąlygos: asmuo turi būti neteistas, teigiamos nuomonės apie Austriją, nekelti pavojaus viešosiose erdvėse, atsisakyti buvusios pilietybės, sertifikatu įrodyti vokiečių kalbos žinias, išlaikyti pilietybės testą.

Baltarusija. Pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama asmenims dėl išskirtinių laimėjimų mokslo, technologijų, kultūros ar sporto srityse ar tiems asmenims, kurių profesija ar kvalifikacija pasitarnautų viešajam interesui. Būtina atsisakyti kitos šalies pilietybės.

Belgija. Pilietybė vien už išskirtinius nuopelnus neteikiama.

Bulgarija. Pilietybė suteikiama asmenims dėl jų laimėjimų socialinėje ir ekonominėje sferose, moksle, technologijose, kultūroje bei sporte. Asmuo, besikreipiantis dėl pilietybės, nebūtinai turi būti šalies gyventojas. Reikia atsisakyti turimos pilietybės.

Čekija. Pilietybė vien už išskirtinius nuopelnus neteikiama.

Danija. Pilietybė vien už išskirtinius nuopelnus neteikiama.

Estija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims dėl jų nuopelnų moksle, kultūroje, sporte ar kitose srityse. Per metus išimties tvarka pilietybė gali būti suteikta ne daugiau kaip dešimčiai asmenų. Suteikiant pilietybę dėl konkretaus asmens nuopelnų, natūralizacijos sąlygos (asmuo turi nuolat gyventi Estijoje pastaruosius penkerius metus, turėti nuolatinį legalių pajamų šaltinį, mokėti estų kalbą, išlaikyti pilietybės testą) gali būti netaikomos. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Graikija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims dėl išskirtinių nuopelnų Graikijai, taip pat jei pilietybės suteikimas atitinka Graikijos interesus. Pilietybė taip pat suteikiama olimpinių sporto šakų atstovams, nuolat gyvenantiems Graikijoje mažiausiai penkerius metus per pastaruosius dvylika metų ir turintiems teisę būti nacionalinės Graikijos rinktinės sudėtyje. Kitos šalies pilietybės atsisakyti nebūtina.

Italija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui už išskirtines paslaugas Italijai arba jei pilietybės suteikimas pasitarnautų svarbiems visuomenės interesams. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Islandija. Pilietybė už išskirtinius nuopelnus išimties tvarka neteikiama.

Ispanija. Pilietybė už išskirtinius nuopelnus išimties tvarka neteikiama.

Jungtinė Karalystė. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama.

Juodkalnija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims, jei šis aktas yra susijęs su valstybiniais, ekonominiais, kultūros, mokslo, sporto ar kitais Juodkalnijos interesais.

Kroatija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jei tai atitinka šalies interesus. Sąlygos: asmuo turi gerbti Kroatijos įstatymus ir galiojančias kultūros normas. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Latvija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui už išskirtinius nuopelnus Latvijos gerovei. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Lenkija. Pilietybė gali būti suteikiama tik išskirtiniais atvejais. Nuolatinio Lenkijos gyventojo statusas nebūtinas. Kitos sąlygos: jokios kriminalinės praeities, reikia atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, tam tikri finansiniai bei su integracija susiję reikalavimai.

Liuksemburgas. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui už išskirtines paslaugas valstybei. Papildomos sąlygos: įrodyti pakankamas kalbos bei pilietinės visuomenės žinias, neturėti kriminalinės praeities. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Makedonija. Pilietybė gali būti suteikiama tiems asmenims, kurių tapimas piliečiais pasitarnautų Makedonijos interesams mokslo, ekonomikos, kultūros, sporto bei kitose srityse. Taip pat šie asmenys turi nekelti jokio pavojaus šalies saugumui ir gynybai. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Malta. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims už išskirtinius nuopelnus Maltai arba žmonijai. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Moldova. Pilietybė gali būti suteikiama tik išskirtiniais atvejais tiems asmenims, kurių tapimas piliečiais atitinka Moldovos interesus. Nebūtina atsisakyti turimos pilietybės, tačiau asmuo negali būti teistas. 

Nyderlandai. Pilietybė gali būti suteikiama išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, diplomatų sutuoktiniams, sportininkams ar asmenims, kurie nusipelno ypatingo dėmesio dėl humanitarinių priežasčių. Reikalavimas dėl nuolatinio gyvenimo šalyje prieš tai gali būti netaikomas. Papildomos sąlygos: nekelti grėsmės visuomeninei santvarkai, visuomenės saugumui; sertifikatas, įrodantis olandų kalbos žinias, išlaikyti pilietybės testą, atsisakyti turimos pilietybės (su tam tikromis išimtimis).

Norvegija. Pilietybė išimties tvarka dėl išskirtinių nuopelnų neteikiama.

Portugalija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims, suteikusiems atitinkamas paslaugas Portugalijai ar jos gyventojams ar pakviestiems tai daryti. Asmuo negali būti teistas už nusikaltimą, už kurį skiriama daugiau nei treji metai nelaisvės. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Prancūzija. Pilietybė gali būti suteikiama asmenims dėl jų išskirtinių nuopelnų Prancūzijai ar dėl to, kad pilietybės suteikimas atitinka visuomenės interesus.  Pilietybė taip pat gali būti suteikta remiantis prielaida, kad asmuo pasitarnaus Prancūzijos reputacijai ir šios šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams ateityje (dėl savo išskirtinių talentų ar gabumų). Papildomos sąlygos: nuolatinis gyvenimas Prancūzijos teritorijoje dvejus metus (arba mažiau), gerbti šalies įstatymus ir socialines vertybes, neturėti kriminalinės praeities, sugebėti asimiliuotis, mokėti prancūzų kalbą. Kitos šalies pilietybės atsisakyti nebūtina.

Rumunija. Pilietybė gali būti suteikiama tarptautinėms įžymybėms, jei jie yra gimę ar gyvena Rumunijoje bent ketverius metus. Papildomos sąlygos: geras elgesys ir lojalumas valstybei, grėsmės nacionaliniam saugumui nekėlimas, pakankamas pajamų šaltinis, rumunų kalbos mokėjimas, kultūros, istorijos, Konstitucijos bei šalies himno žinojimas. Taip pat Rumunijos parlamentas turi teisę suteikti Garbės pilietybę asmenims dėl specialių nuopelnų šaliai. Šiuo atveju asmuo turi visas piliečiui garantuojamas teises, išskyrus aktyvią rinkimų teisę (balotiruotis ir būti išrinktam). Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Rusija. Pilietybė gali būti suteikta asmenims dėl didelių laimėjimų mokslo, technologijų ir kultūros srityse; taip pat dėl šių asmenų profesijos ar kvalifikacijos, atitinkančios Rusijos Federacijos interesus. Asmuo turi nuolat gyventi Rusijoje ne trumpiau kaip metus. Turėta pilietybė šiuo atveju prarandama. Tačiau pilietybė gali būti suteikiama ir už specialius nuopelnus Rusijos Federacijai – šiuo atveju nuolat gyventi šalyje nebūtina, taip pat nereikalaujama atsisakyti buvusios pilietybės.

Serbija. Pilietybė gali būti suteikta asmenims, jei šis aktas atitinka Serbijos interesus. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Slovakija. Pilietybė gali būti suteikta asmenims, jei jie gali duoti naudos Slovakijai ekonomikos, mokslo, technologijų, kultūros, visuomeninėje srityse arba jei jų tapimas piliečiais atitiktų kitus Slovakijos interesus. Turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Slovėnija. Pilietybė gali būti suteikiama suaugusiems asmenims, jei šis aktas yra naudingas valstybei dėl mokslo, ekonomikos, kultūros, nacionalinių bei kitų priežasčių. Jau turimos pilietybės atsisakyti nebūtina.

Suomija. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama.

Švedija. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama.

Šveicarija. Išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus pilietybė nėra teikiama.

Turkija. Pilietybė gali būti suteikiama asmeniui dėl esamų ar potencialių būsimų nuopelnų socialinėje, ekonomikos, mokslo ar technologijų srityse. Nuolatinis gyvenimas Turkijoje nebūtinas.  Papildomos sąlygos: aukšta moralė, nesirgti ligomis, kurios keltų pavojų aplinkiniams, pakankamos turkų kalbos žinios, nuolatinės pajamos, nekelti pavojaus nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Atsisakyti jau turimos pilietybės nebūtina.

Ukraina. Pilietybė dėl išskirtinių nuopelnų išimties tvarka neteikiama.

Vengrija. Pilietybė suteikiama asmenims, nuolat gyvenantiems Vengrijoje, jei tai atitinka Vengrijos interesus. Asmenys, besikreipiantys dėl pilietybės suteikimo, negali būti teisti. Kitos šalies pilietybės atsisakyti nebūtina.

Vokietija. Pilietybė suteikiama asmenims, nuolat gyvenantiems Vokietijoje trejus metus ir jei jų prašymo patenkinimas yra susijęs su valstybės interesais mokslo, tyrimų, gamybos ir prekybos, meno, kultūros, žiniasklaidos, sporto ar socialinių paslaugų srityse. Papildomos sąlygos: lojalumas šalies Konstitucijai, sugebėjimas išmaitinti save ir savo šeimą be socialinių ar nedarbo išmokų, jokios kriminalinės praeities (išskyrus smulkius nusižengimus), turimos pilietybės atsisakymas, vokiečių kalbos mokėjimas ir šalies įstatymų bei socialinės sistemos išmanymas. Reikia atsisakyti buvusios pilietybės.

[1] Parengta pagal EUDO duomenų bazę.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 16)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (65)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (137)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (3)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras