Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos užsienio politika atsigauna?

2013 02 20

Ištisus dešimtmečius žmonėms keldavo nerimą silpnėjanti Europos visuotinė politinė galia. Europą blaškė ne viena krizė, nors ypač daug kalbėta ir rašyta apie euro problemas. 2012-ųjų pabaigoje euro krizė, regis, buvo nebe tokia stipri, tačiau Europos lyderiai ir toliau daugiau laiko bei pastangų skiria finansiniams ir instituciniams, o ne geopolitiniams klausimams.

Europos įvaizdis ir galia pasaulyje sulaukia nemažai iššūkių, nors šie dalykai ne visada yra lengvai pamatuojami. Europos Sąjungos (ES) šalys narės ir toliau mažina gynybos ir plėtros biudžetus. Gera žinia ta, kad užsienio politikos krizė galutinai nesuardė Europos. Netgi matyti progreso ženklų. ES sugebėjo išsaugoti savo acquis diplomatique esmę, o jos užsienio politikoje atsiranda stabilumo ženklų, ypač turint galvoje gilią vidaus krizę, su kuria reikia grumtis.

Pagerėjo Europos pasiekimai santykiuose su Rusija, ypač Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kozirio gudraus panaudojimo kontekste, kai Kremlius prabilo apie protekcionistines priemones. Europa buvo prieš Rusijos dujų giganto „Gazpromo“ monopolines tendencijas ir kritikavo žmogaus teisių pažeidimus per demonstracijas po Vladimiro Putino sugrįžimo į prezidento postą. Be to, pradeda gerėti Europos santykiai su Kinija, nors nuoseklumo juose vis dar trūksta. ES vykdo nemažai misijų Afrikoje.

Yra sričių, kuriose europiečiams sekasi prasčiau. Tai – Sirijos konflikto aklavietė ir užsitęsęs smurtas šioje valstybėje. Europa susiskaldžiusi ir Izraelio bei Palestinos konflikto klausimu. Vis dar ieškoma vienos prieigos tiek Azerbaidžano bei Ukrainos padėties, tiek Turkijos derybų dėl narystės ES klausimais.

Vis dėlto ES užsienio politikos pasirodymas 2012-aisiais iš esmės buvo pozityvus. Dabar daug kas priklauso nuo to, kaip Bendrijai seksis įveikti ekonominę krizę, atstatyti ekonomikos augimą bei pažaboti nedarbą. Visuotinės įtakos ateitis priklauso nuo to, kaip Europa nugalės vidinius susiskaldymus bei pagerins savo užsienio politikos krypčių koordinavimą.

Artimiausia ateitis siūlo iššūkių sąrašą nuo Europos kolektyvinės gynybos strategijos stokos iki mažėjančių investicijų į gynybą, trukdančių tapti įtakinga veikėja šioje sferoje. Nederėtų pamiršti ir galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES. Nors euras ir patyrė krizę, ES užsienio politikos mechanizmas 2012-aisiais funkcionavo gana sėkmingai. Tiesa, šiais metais Europai reikės veikti ir daugiau, ir geriau, nes visuotinės užduotys sudėtingėja.

Pagal 2013 m. vasario 12 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras