Ana Mari Slauter (Anne-Marie Slaughter) – Prinstono universiteto politikos mokslų ir tarptautinių santykių profesorė, buvusi JAV Valstybės departamento Politinio planavimo padalinio vadovė, buvusi Vudro Vilsono vardo Visuomeninių ir tarptautinių santykių mokyklos dekanė.

PRINSTONAS – Jungtinės Valstijos kyla; Europa stabilizuojasi; jos artėja viena prie kitos. Tai svarbiausia žinia, nuskambėjusi šio mėnesio pradžioje vykusioje kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, įtakingame gynybos ir užsienio reikalų ministrų, aukšto rango karinių pareigūnų, parlamentarų, žurnalistų ir nacionalinio saugumo ekspertų susitikime.

Dauguma jo dalyvių atvyksta iš Europos ir JAV; kai konferencija 1963 m. vyko pirmą kartą, ji buvo skirta tik NATO valstybėms. Tačiau šiemet prie jų prisidėjo aukšto rango pareigūnai iš Brazilijos, Indijos, Nigerijos, Singapūro, Kataro ir Saudo Arabijos ir tai tapo svarbiu šio meto reiškiniu.

Didelei JAV Kongreso delegacijai Miunchene visada vadovauja senatorius ir 2008 metų kandidatas į prezidentus Džonas Makeinas (John McCain). JAV administracija taip pat įprastai siunčia gynybos ministrą ir valstybės sekretorių, kad jie pasakytų tradicinę europiečius raminančią kalbą apie transatlantinę Aljanso galią. Šiais metais garbė atlikti šį vaidmenį buvo suteikta viceprezidentui Džo Baidenui (Joe Biden), aukštai pakėlusiam atstovavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms lygio kartelę.

Konferencijoje vyko posėdis gana neįprasta tema – „JAV naftos ir dujų pramonės sėkmė: energijos geopolitikos pokyčiai“. Specialusis JAV pasiuntinys ir energetikos klausimų koordinatorius Karlosas Paskualis (Carlos Pascual) apibūdino „vidinę JAV energetikos revoliuciją“: gamtinių dujų gavybos padidėjimas 25 proc. turi sumažinti dujų kainas JAV, o pakankamas kiekis išgaunamos naftos leis sumažinti jos importą nuo 60 proc. iki 40 proc. bendro suvartojimo, netgi jei jis dar padidėtų 10 procentų.

Paskualis spėjo, kad jau 2030 metais JAV galės liautis importavusios naftą. Konfidencialus tyrimas, kurį neseniai atliko Vokietijos žvalgybos tarnyba, paankstina šias galimybes ir nurodo, kad jau apie 2020-uosius JAV gali tapti naftos ir dujų eksportuotoja, nors šiuo metu šalis yra didžiausia pasaulyje energijos šaltinių importuotoja. Šį vardą tikriausiai perims Kinija, kuri taps vis labiau priklausoma nuo Vidurinių Rytų. Dujų vartojimo dalies padidėjimas įgalino sumažinti anglies dvideginio išmetimą iki 1992 metų lygio, ir tai JAV yra papildoma premija.  

JAV sėkmės suvokimas – frazė, kurią pasaulyje pastaruoju metu tekdavo retai girdėti – sustiprėjo, kai konferencijos dalyviai papasakojo, kokį teigiamą poveikį JAV ekonomikos konkurencingumui turės sumažėjusios energijos šaltinių kainos. Tai jau padidino šalies energetinių rezervų investicinį patrauklumą. Vokietijos ekonomikos ir technologijų ministras Filipas Resleris (Philipp Rösler) pasakė, kad dėl žemesnių energijos kainų daugelis Vokietijos įmonių jau perkelia savo gamybą į JAV.  

Konferencijos dalyviai taip pat kalbėjo apie didėjančią suskystintų gamtinių dujų svarbą, palyginti su gaunamomis dujotiekiais, ir tai yra labai reikšminga geopolitinė išvada. Mat eksportuojamos suskystintu pavidalu dujos vėl gali būti atkeičiamos į tinkamą vartoti dujinį būvį. Kitaip tariant, jeigu Rusija dėl politinių priežasčių apribotų dujų tiekimą Ukrainai, tai visa kita Europa, gaunanti dujas iš kitų tiekėjų, galėtų tiesiog perparduoti jas Ukrainai ir eksportuoti per Baltijos jūrą.

Kompanijos „Royal Dutch Shell“ vadovas Jorma Ollila apibūdino didžiausių pasaulio skalūnų dujų ir naftos telkinių žemėlapį. Ukraina turi trečias pagal dydį Europoje skalūnų dujų atsargas, be to, didelių jų telkinių yra Lenkijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Australijoje, PAR, Argentinoje, Meksikoje. O JAV jau paveržė iš Rusijos didžiausios pasaulyje dujų išgavėjos vardą.

Į šiuos duomenis atkreipė dėmesį Brazilijos užsienio reikalų ministras Antonijus de Agiara Patriota (Antonio de Aguiar Patriota). Posėdyje, pavadintame „Kylančios didžiosios ir globalusis valdymas“, Patriota, remdamasis diskusija apie energijos išteklius, pažymėjo, kad kylančios didžiosios valstybės turi prisiminti, jog „pripažintos didžiosios valstybės – tai ne skęstančios didžiosios valstybės“. Tai bemat nutildė kalbas apie Vakarų nuosmukį.

Horizontas prašviesėjo ir Europos pusėje. Per pradinį posėdį „Euro krizė ir ES ateitis“ vyravo atsargus optimizmas. Niekas nemano, kad Europos Sąjungos problemos išspręstos, bet taip pat niekas nemano, jog euro zona ima byrėti. Priešingai, Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schäuble) leido aiškiai suprasti, kad Vokietijos sprendimas padėti euro zonai įveikti sunkumus yra neatšaukiamas. Ir posėdyje dalyvavęs žymus ekonomistas, ne kartą pranašavęs euro zonos galą, greitai pakeitė savo požiūrį.

Greta pareiškimų apie JAV kilimą (nepaisant finansinių problemų) ir Europos stabilizaciją (nepaisant problemų su bendra valiuta) konferencijoje kalbėjo Baidenas, ir jo pasisakymo turinys gerokai praplėtė raminančios retorikos, kurią Amerikos politikai įprastai vartoja Europos sostinėse, ribas. Baidenas sakė auditorijai, kad jis ir JAV prezidentas Barakas Obama yra įsitikinę, jog „Europa yra mūsų susitarimų su visu pasauliu kertinis akmuo“ ir „mūsų globalinio bendradarbiavimo katalizatorius“.

Baidenas nurodė, kad „Europa yra didžiausia Amerikos ekonominė partnerė“, ir priminė skaičius, kuriuos į Aziją orientuota Obamos administracija dažnai linkusi pamiršti: „didesnė kaip 600 milijardų JAV dolerių metinė prekių apyvarta, kuri sukuria ir palaiko milijonus darbo vietų ir šiame žemyne, ir mano šalyje, bei bendri komerciniai santykiai, vertinami 5 trilijonais dolerių“. Baidenas toliau pasiūlė parengti „išsamų transatlantinės prekybos ir investicijų susitarimą“; po savaitės savo pranešime Kongresui „Apie padėtį šalyje“ Obama pareiškė, kad pradedamos derybos dėl tiksliai tokio susitarimo.

Savo kalbą Baidenas baigė įmantriai. „Europa lieka nepakeičiama Amerikos pirmosios pagalbos partnerė. Ir jeigu jūs leisite man truputį įžūlumo, aš esu įsitikinęs, kad mes ir toliau liekame nepakeičiami jūsų partneriai.“ Šie stiprūs žodžiai atspindi naują sampratą Vašingtone. Kaip vienoje iš paskutinių savo kalbų apie JAV užsienio politiką pareiškė JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton), JAV nesirengia nusisukti nuo Europos į Aziją, o greičiau kartu su Europa atsisukti į Aziją.

Vakarų gerovė kyla lėtai, bet užtikrintai. Europa kartu su JAV užtikrina daugiau kaip 50 proc. pasaulinio BVP, jų karinė galia keletą kartų viršija likusio pasaulio galią, jos valdo vis didesnę pasaulio energijos atsargų dalį. Taip pat didėja įspūdingos jų diplomatijos ir pagalbos plėtrai galimybės, kartu tai yra taikus demokratinių valstybių, pritariančių įsipareigojimams rūpintis visos žmonijos teisėmis, vystymusi ir orumu, susivienijimas.

Įsivaizduokite šios bendrijos idėjų sklaidą į rytinę Lotynų Amerikos ir vakarinę Afrikos pakrantę. Juk tai gali tapti Atlanto amžiaus pradžia.

Išversta iš „The Coming Atlantic Century“ <http://www.project-syndicate.org/commentary/europe-and-america-come-roaring-back-by-anne-marie-slaughter> 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.