Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Nauja V. Putino užsienio politikos koncepcija (27)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 03 04

2012 m. gruodžio 14 d. Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė apie Užsienio reikalų ministerijos parengtą naują užsienio politikos koncepciją. Vėliau šalies žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad naujoji koncepcija, pateikta prezidentui V. Putinui, buvo jo sukritikuota, nes pasirodė „per švelni“ . Pagaliau, į koncepcijos redakciją įvedus atitinkamus pakeitimus, šių metų vasario 18 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė naują šalies užsienio politikos koncepciją, tą pačią dieną patvirtintą prezidento.

Pažymėtina, kad Maskvos ambicijos, sprendžiant iš dokumento, tampa vis didesnės. Apibendrintai galima išskirti keletą svarbių momentų.

Pirma, koncepcijoje konstatuojama, kad Vakarai silpnėja ir pasaulis vis labiau tampa policentriškas su civilizaciniu atspalviu – formuojasi trys politinės-ekonominės erdvės: euroatlantinė, eurazijinė ir Azijos bei Ramiojo vandenyno erdvė, į kurią persikelia globalus ekonominės ir politinės galios svorio centras. Tačiau Vakarai, kaip rašo Rusijos strategai, stengiasi išlaikyti savo pozicijas ir tų bandymų rezultatas – neramumai ir nenuspėjamumas pasaulyje.

Savo ruožtu Rusija stiprėja, virsta vienu iš šiuolaikinio pasaulio įtakos centrų. Todėl jai reikia „permąstyti užsienio politikos prioritetus atsižvelgiant į padidėjusią atsakomybę už tarptautinės darbotvarkės ir tarptautinės sistemos pagrindų formavimą“. Galiausiai Maskva pasisako už kolektyvinę įtakingiausių planetos valstybių lyderystę, kaip visada pripažindama svarbiausią ir koordinuojantį Jungtinių Tautų vaidmenį. Ekonominėje plotmėje Rusija nori užimti deramą vietą globalioje ūkio sistemoje, tapti pagrindiniu Europos–Azijos maršruto tranzitiniu mazgu ir apginti savo kontinentinio šelfo ribas.

Labai įdomi yra koncepcijos dalis, skirta regioniniams šalies prioritetams. Nuo pat pradžių joje dominuoja vienas žodis – NVS. Tai šiek tiek stebina, turint omenyje šios struktūros silpnumą ir Muitų sąjungos bei Eurazijos sąjungos projektų iškilimą. Tačiau vėliau viskas atsistoja į savo vietas, ir tai, kas aiškėja, verčia rimtai susimąstyti. Pasirodo, Maskva nori paversti NVS erdvę viena didele Muitų sąjunga. „Prioritetinė užduotis Rusijai yra Eurazijos ekonominės sąjungos, kuri turi ne tik maksimaliai išnaudoti abipusiškai naudingus ūkinius ryšius NVS erdvėje, bet ir tapti Sandraugos šalių susivienijimo modeliu, lemiančiu jų ateitį, formavimas.“ Na ir, žinoma, kaipgi be Ukrainos – su ja būtina plėtoti santykius kaip su „prioritetine NVS partnere, skatinti jos įsitraukimą į gilius integracinius procesus“. Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) atitinkamai turėtų tapti kariniu šių procesų garantu. Štai taip – nei daugiau, nei mažiau. Po tokių pareiškimų turbūt niekam neliks abejonių, kad SSRS atkūrimas yra viena iš pagrindinių V. Putino svajonių ir tikslų.

Tačiau tai dar ne pabaiga. Kitas svarbus momentas laukia dalyje, skirtoje santykiams su ES. Koncepcijoje rašoma: „Pagrindinė užduotis santykiuose su Europos Sąjunga Rusijai, kaip natūraliai neatsiejamai europinės civilizacijos daliai, yra judėjimas vieningos ekonominės ir humanitarinės erdvės nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno sukūrimo link.“ Apie tai Rusijos strateginiuose dokumentuose kalbama jau gana seniai, bet šį kartą minėta tezė atrodo itin svariai. Maža to, koncepcijoje kalbama apie konkrečias Europos valstybes, kurios turėtų padėti Maskvai realizuoti savo nacionalinius interesus Europoje ir pasaulyje – tai Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir – pageidautina – Didžioji Britanija.

Dėl NATO viskas tas pats: Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Aljansu tiek, kiek jis bus tam pasirengęs, tai yra atsisakys plėtros planų ir naujų skiriamųjų linijų kūrimo.

JAV faktiškai yra Maskvos regioninių prioritetų pakraštyje. Su Amerika ji nori išplėsti ekonominį bendradarbiavimą ir sukurti mechanizmą, kuris leistų operatyviai ir konstruktyviai spręsti įvairius nesutarimus siekiant išsaugoti strateginį interesų balansą. Tai rodo, kad Rusija nesitiki iš Jungtinių Valstijų geranoriškumo ir konstruktyvumo, kaip ji tai supranta, todėl laukia tik aiškios pozicijos, kad žinotų, kuo atsakyti.

Įdomu, kad ne daugiau dėmesio koncepcijoje sulaukė ir Kinija. Taip, užfiksuotas bendras požiūris į pasaulio realijas ir siekis bendradarbiauti įvairiose organizacijose, tačiau ryškiai matyti, kad Pekinas Rusijos prioritetuose tėra vienas iš daugelio ir apskritai analizuojamas trikampio Rusija–Kinija–Indija kontekste.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Rusija ir toliau reikšmingai dalyvaus situacijos Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje stabilizavime“, kas reiškia, jog Sirijos ir Irano Maskva taip paprastai neatiduos. Taip pat ji ketina tęsti suartėjimą su tokiomis Lotynų Amerikos šalimis kaip Brazilija, Argentina, Venesuela ir Kuba, kas neišvengiamai sustiprins jos pozicijas konkurencijoje su JAV, kurioms šis regionas yra „artimasis užsienis“ ir tradicinė įtakos sfera.             

Lietuvai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienas iš pagrindinių Kremliaus tikslų, remiantis dokumentu, yra „visapusiškas Rusijos piliečių ir užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių ir teisėtų interesų gynimas, [...] rusų diasporos užsienyje konsolidavimas bei rusų kalbos pozicijų pasaulyje stiprinimas“. Siekti to Maskva ruošiasi, pasitelkdama ir „minkštąją“ galią (remiantis koncepcija, tai „kompleksinis užsienio politikos uždavinių sprendimo instrumentas, kurio pagrindas yra pilietinės visuomenės galimybės, informaciniai-komunikaciniai, humanitariniai ir kiti alternatyvūs klasikinei diplomatijai metodai bei technologijos“). Latvijos ir Estijos pavyzdžiai (ką jau kalbėti apie Pietų Osetiją ir Abchaziją, kurių valstybingumą Rusija ketina toliau stiprinti) jau seniai rodo, ką tai galėtų reikšti.

Baigiant reikėtų užfiksuoti kelis esminius punktus. Pirma, Rusijos ambicijos posovietinėje erdvėje neapsiriboja dabartinėmis Muitų sąjungos sienomis – ji, pasirodo, nori išplėsti šį geopolitinį projektą NVS šalių sąskaita. Antra, „tolimajame užsienyje“ ryškiausias Maskvos prioritetas yra faktiškai geopolitinis susivienijimas su Europa, pirmiausia su Berlyno ir Paryžiaus pagalba. Trečia, greičiausiai ateityje Rusija vis stipriau gins tėvynainių interesus užsienyje, o tai gali sukelti papildomų bėdų toms valstybėms, kurios turi įsisenėjusių problemų su rusų tautine mažuma.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 27)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras