Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Romai Europoje: nepripažįstamos tautos teises gina svetimi

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 03 08

Manoma, kad šiuo metu Europoje gyvena 10–12 mln. romų, iš jų maždaug pusė – ES priklausančiose šalyse. Romai nėra nauji Europos gyventojai: mokslininkų teigimu, šį žemyną jie pasiekė daugiau nei prieš tūkstantmetį. Tačiau iki šiol jie yra labiausiai diskriminuojama ir atskirta socialinė etninė grupė tiek Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų.

2012 metų Europos Komisijos gairėse dėl romų integracijos strategijos kalbama apie jų integravimą į visuomenę per švietimą, darbą ir sėslesnį gyvenimo būdą. Šios gairės remiasi ne ES propaguojama daugiakultūriškumo koncepcija, nes šiuo atveju dėmesys skiriamas integracijai, o ne savitos kultūros išsaugojimui. Kodėl taip yra?

Tikriausiai pagrindinė priežastis – miglota romų, kaip vienos tautos, samprata ir teisėtų lyderių nebuvimas. Po Antrojo pasaulinio karo buvo bandymų sutelkti visus romus po viena vėliava ir vienos tautos samprata. 1971 metais netoli Londono buvo organizuotas Pirmasis pasaulinis romų kongresas, kurį finansavo Pasaulio bažnyčių taryba (World Council of Churches) ir Indijos vyriausybė. Jame delegatai iš 20 valstybių priėmė nutarimus dėl bendros vėliavos ir himno, diskutavo apie bendros kalbos problemas bei kitomis socialinėmis ir kultūros temomis. Antrajame kongrese 1978 metais buvo stengiamasi dar labiau stiprinti romų ir Indijos, kaip istorinės jų tėvynės, ryšius. Vėlesniuose kongresuose taip pat buvo daugiausia kalbama apie tautos kūrimą (nation building) per bendrą kalbą, kultūrą ir simboliką.[1]

Tačiau šios romų tautos kūrimo tendencijos buvo labiausiai pastebimos Rytų Europoje. O Vakarų Europoje romų judėjimas buvo nukreiptas kita kryptimi – pamatinėms žmogaus teisėms stiprinti. 1980-aisiais Vokietijoje kilo nauja romų judėjimo banga, reikalaujanti ne išskirtinių tautinių mažumų teisių, o užtikrinti pamatines žmogaus ir pilietines teises.

Pasibaigus šaltajam karui dominuojančią poziciją užėmė antrasis, žmogaus teisių, judėjimas. Nuo pirmojo judėjimo, nepritardamas „tautos kūrimui iš viršaus“, 1999 metais atsiribojo ir vienas garsiausių romų intelektualų – Ianas Hancockas.

Pasak antropologų, kurie itin domisi romais, jų visuomenė yra egalitarinė, t. y. be hierarchijos ar renkamų lyderių. Todėl ir vadinamieji delegatai romų kongrese neturėjo jokios teisėtos galios, nes nebuvo oficialiai išrinkti, o jų planas suvienyti pasaulio romus neturėjo didelio pačių romų bendruomenių palaikymo. Kaip pažymi Šv. Andriejaus universiteto antropologė Paloma Gay y Blasco, dėl skirtingos istorijos, skirtingo gyvenimo būdo, skirtingų pažiūrų ir skirtingo santykio su valstybių, kuriose jie gyvena, tautinės daugumos atstovais skirtingos romų grupės labai dažnai nepripažįsta vienos kitų kaip tos pačios moralinės ir socialinės bendruomenės atstovų.[2] Romungrai, vlachai, bojašai, sintai, lovarai, lautarai, kalderašai – tai tik kelios iš Europoje gyvenančių romų grupių. Airių klajokliai (Irish travellers) taip pat save vadina gypsies (angl. čigonai), nors su romais neturi nieko bendro, išskyrus nesėslų gyvenimo būdą.

Skirtingose šalyse gyvenančių romų kalba taip pat skiriasi: nors absoliuti dauguma kalba romų kalba, jos dialektai skiriasi dėl vietinės kalbos įtakos. 

Dėl tokio pliuralizmo yra be galo sunku kalbėti apie romus kaip apie vieną tautinę grupę ir bandyti jiems taikyti nacionalinės ar transnacionalinės tautinės mažumos apibrėžimą.

Kaip jau minėta, mėginimai suvienyti romus po viena vėliava XX amžiaus antroje pusėje buvo nelabai sėkmingi. Tai lėmė ne tik akademinio, politinio ir socialinio elito trūkumas jų tarpe, visiškai kitokia visuomeninės santvarkos samprata, bet ir stiprios jų tradicijos bei požiūris į gandžo – ne romus.

Gandžo romų tradicijose yra matomi kaip kiti, su kuriais tam tikri (dažniausiai prekybiniai) santykiai yra neišvengiami, tačiau į romų bendruomenę jie nėra priimami. Pavyzdžiui, jei romų mergina išteka už ne romo, savo šeimai ji yra mirusi. Taip pat gandžo laikomi „nešvariais“ – pavyzdžiui, jiems valgyti bus duodami kiti indai, kurių niekas kitas iš šeimos vėliau nenaudos.

Taigi galima teigti, kad toks dichotominis požiūris bei visuomenės skirstymas į gandžo ir romus galbūt iš dalies ir lemia romų nenorą perimti gandžo visuomeninę santvarką su tvirta hierarchija ir atstovavimu. O tai savo ruožtu veda į deramų, kitų tautinių bendruomenių pripažįstamų, atstovų nebuvimą romų bendruomenėje.

Žinoma, romų atstovavimo problemos negalima pagrįsti vien tik tradicine jų bendruomenės struktūra, juolab kad tradicijos keičiasi ir pamažu nyksta. Tačiau čia susiduriama su kita problema – išsilavinusių romų, kurie stiprintų jų elitą, trūkumu. Apie romų išsilavinimą daug kalbama ir diskutuojama tiek valstybinėse institucijose, tiek nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų mastu. Čia tik norėtųsi paminėti, kad dėl užsukto užburto rato – išankstinis nusistatymas, diskriminacija ar net švietimo politika romų vaikams užtrenkia duris į geresnes švietimo įstaigas – romams apsunkinamas kelias link aukštojo išsilavinimo, o tai, savo ruožtu, lyg ir patvirtina įsišaknijusią nuomonę, kad romai yra neišsilavinę ir jiems to išsilavinimo nė nereikia.

Tikriausiai dėl visų šių priežasčių ES institucijos romų atžvilgiu ir pasirinko integracijos, o ne daugiakultūriškumo modelį. Tačiau taip kovojant su diskriminacija ji niekur nedingsta, tik yra pakeliama į kitą lygmenį. Tai yra ši integracijos strategija parodo, kad romų bendruomeninė santvarka, jų gyvenimo būdas neatitinka europietiškojo, todėl jie turi būti integruoti į iš esmės „geresnę“ visuomenę.

Ir pabaigai dar norėtųsi pridurti, kad Europos lygmeniu romų teises gina ir dėl politikos jų atžvilgiu derasi Europos romų politikos koalicija (European Roma Policy Coalition), kuri nėra vien romų organizacija, į savo veiklą ji įtraukia ir kitas žmonių teises bei demokratiją ginančias organizacijas, pavyzdžiui, „Amnesty International“, „Open Society Foundation“, „Minority Rights Group International“ ir pan. Taigi ir vėl matome, kad romų teisėms atstovauja ne tik romai, bet ir gandžo, taip šiam judėjimui suteikdami paternalistinį atspalvį.

Rengiant straipsnį naudoti šaltiniai:

Blasco, Paloma Gay y, „Gypsy/Roma Diasporas. A Comparative Perspective“, Social Anthropology 10, no. 02 (October 31, 2002): 173–188, doi:10.1017/S0964028202000125.

Foszto, Laszlo, „Diaspora and Nationalism: An Anthropological Approach to the International Romani Movement“,Regio - Minorities, Politics, Society - English Edition, no. 1/2003 (n. d.): 102–120.

[1] Laszlo Foszto, „Diaspora and Nationalism: An Anthropological Approach to the International Romani Movement“, Regio - Minorities, Politics, Society - English Edition, no. 1/2003: 112–113.

[2] Paloma Gay y Blasco, Social Anthropology 10, no. 02 (October 31, 2002): 173, doi:10.1017/S0964028202000125.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (70)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (138)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (4)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras