Pone Ministre Pirmininke,

Jūsų atviras laiškas Prezidentui M. Saakašviliui rodo, kad situacija Gruzijoje kelia didžiulį susirūpinimą. Jeigu jūsų pastangos ves prie vis aiškiau matomo nusigręžimo nuo demokratijos, žiūrint iš Europos perspektyvos tai bus suvokiama, kad Gruzijoje demokratija yra vis labiau kompromituojama. Tokiu atveju jūs tampate asmeniu, kuris Gruzijai užveria duris į Europą.

Jeigu Gruzija yra Europos Sąjungos partnerė, mes privalome laikytis tų pačių pagrindinių principų ir juos vykdyti. Gruzijos demokratijos nesėkmės bus džiugiai sutiktos tų, kurie priešinasi laisvės bei teisės normų plėtrai visoje Europoje. Neabejotina, kad nuolatinis viešas spaudimas Parlamento nariams ir vietiniams įstatymų leidėjams, nuolatinis ir deklaratyvus spaudimas teisinei sistemai, viešiesiems Gruzijos transliuotojams, kurstytojiška retorika ir minios naudojimas siekiant užgniaužti politinius oponentus, taip pat dažnai juntama neapykanta kalbose apie politinę mažumą tiktai stumia Gruziją nuo europinės vizijos, o ne link jos. Jūsų ultimatumas yra suprantamas tik taip.

Kas laukia tų, kurie pasirinko Europą? Tai yra jūsų retorinis klausimas, taip pat ir atsakymas: atitinkamas masių vertinimas. Oficialiesiems asmenims yra nepriimtina savo kalbomis skleisti neapykantą ir raginti smurtauti. Agresyvi kampanija siekiant priversti Parlamento narius iš opozicijos pereiti į kitą pusę, tam naudojant šantažą ar grasinimus jiems ir jų šeimų nariams, paprasčiausiai veda link akivaizdaus prieštaravimo europinėms vertybėms, ką jau kalbėti apie prieštaravimą žmogaus teisėms.

Mes raginame jus, p. Ministre Pirmininke, nežengti šiuo keliu, laidojančiu europinę Gruzijos ateitį.

Europos Parlamento nariai:

Gunnar Hökmark, Laima Andrikienė, Zigmantas Balčytis, Elmar Brok, Jerzy Buzek, Andrzej Grzyb, Anna Ibrisagic, Tunne Kelam, Paweł Robert Kowal, Eduard Kukan, Vytautas Landsbergis, Krzysztof Lisek, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Bernd Posselt, José Ignacio Salafranca, Jacek Saryusz-Wolski, Algirdas Saudargas, György Schöpflin, Konrad Szymanski, Indrek Tarand, Alejo Vidal-Quadras, Paweł Zalewski, Joachim Zeller.

2013 m. kovo 6 d.

Europos liaudies partijos frakcijos pranešimas spaudai

Europos Parlamento nariai nusiuntė atvirą laišką Gruzijos Ministrui pirmininkui Bidzinai Ivanišviliui, kuriame įspėja jį, kad blogėjanti demokratijos situacija Gruzijoje užveria duris artimesnei šalies integracijai su Europos Sąjunga. 23 Europos Parlamento nariai – įvairių valstybių atstovai – nurodė šiuos Gruzijos nusigręžimo nuo demokratijos požymius: spaudimas Parlamento nariams ir vietiniams įstatymų leidėjams, nuolatinis ir deklaratyvus spaudimas teisinei sistemai, sumanyti siūlymai pakeisti teisinę viešųjų Gruzijos transliuotojų veiklos bazę, kurstytojiška retorika ir minios naudojimas siekiant užgniaužti politinius oponentus.

Tarp pasirašiusiųjų atvirą laišką – Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, buvęs Lietuvos valstybės vadovas, Elmaras Brokas, Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Jerzy Buzekas, buvęs Europos Parlamento Prezidentas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas, Eduardas Kukanas, buvęs Slovakijos užsienio reikalų ministras,

Europos Parlamento narys, Europos liaudies partijos grupės, atsakingos už plėtros ir Rytų kaimynystės politiką, pirmininko pavaduotojas Gunnaras Hökmarkas pasakė: „Jeigu Gruzijos vyriausybė nori toliau kalbėti apie ES perspektyvą, svarbu, kad ji atsižvelgtų į mūsų laiške išsakytas pastabas.“

Europos Parlamento narys, specialusis Europos Parlamento įgaliotinis Gruzijai Krzysztofas Lisekas komentavo: „Man liūdna matyti, kad Gruzija, vadovaujama Ministro Pirmininko Ivanišvilio, juda tolyn nuo Europos demokratijos standartų ir kad tas progresas, kuris pasiektas per dešimtmetį, praėjusį nuo Rožių revoliucijos, yra naikinamas. Žala Gruzijos euroatlantinėms aspiracijoms gali būti ilgalaikė ir Ministras Pirmininkas rizikuoja palaidoti savo tautos europinę viziją.“

Europos Parlamento narys, vienas iš šio laiško iniciatorių Vytautas Landsbergis pasakė: „Mes esame nuolatinio ES ir Gruzijos santykių griovimo liudytojai. Aš bijau, kad apgalvoto Gruzijos, kaip ES partnerės, kompromitavimo tikslas yra sumanytas kurių nors kitų, o ne dabartinio Ministro Pirmininko Ivanišvilio. Žinoma, taip pat gali būti naudojamasi jo ambicijomis ir baimėmis, kurios atsispindėjo jo nevykusiame atvirame kreipimesi į Prezidentą Saakašvilį.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.