Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kova su skurdu 2.0

2013 03 13

Pasaulio lyderiai nepraleidžia progos pasigirti savo pasiekimais mažinant skurdą, tačiau šis tvirtai įleidęs šaknis, o šalia jo tarpsta auganti nelygybė. Šie faktoriai priverčia abejoti kovos su skurdu programomis ir politika. Tiesą sakant, šioje srityje progresas buvo nedidelis, o kai kuriose valstybėse bei regionuose padėties negelbėjo ir ekonomikos augimas ar plėtra. Labai nedidelis dėmesys skirtas struktūrinėms skurdo priežastims, tokioms kaip lėšų ir galimybių nelygybė, nevienodas ekonomikos augimo poveikis. Nekvalifikuoti darbuotojai paprastai pirmieji praranda darbus per ekonomikos nuosmukį, o neturtingųjų pažeidžiamumą skatina mažėjančios investicijos į sveikatos apsaugą, švietimą ir kitas socialines programas.

Nenuostabu, kad 2008-ųjų visuotinė ekonominė krizė paskatino ekspertus, politikos formuotojus ir tarptautines finansines institucijas dar kartą apsvarstyti skurdo problemą bei jos sprendimo būdų (ne)efektyvumą. Dėl šios priežasties vis dažniau analizuojama pasaulio socialinė situacija ir nuskurdimas, tvarios plėtros bei lygybės įtvirtinimo poreikis. Tačiau nelygybė didėja ir ten, kur ekonomika auga, ypač Kinijoje bei Indijoje. Nors jos augimas paprastai reikalingas skurdui sumažinti, savaime jis netampa darbo vietų kūrimu.

Vyriausybės raginamos imtis aktyvesnio vaidmens skatinant struktūrinius pokyčius ir mažinant nelygybę, pažeidžiamumą bei ekonominį nesaugumą. Ekonomikos augimas, kai kurių ekspertų nuomone, turi darytis stabilesnis ir atsparesnis išorės sukrėtimams. Pasitelkiama kalba, kuri patinka investuotojams, ir pragmatiška politika, o ji kartais padeda sukurti darbo vietų. Tačiau valstybių lyderiai neturėtų pamiršti apsvarstyti, kurti ir įgyvendinti inovatyvias alternatyvas, o ne imti pasitikėti neefektyvia politika ar programomis.

Pastaraisiais dešimtmečiais socialinė politika susiduria su efektyvumo problema, nepasiekdama tų, kuriems jos reikia. Teisė į socialinį saugumą turi užtikrinti visų gerovę, įskaitant skurde gyvenančius žmones arba rizikuojančius jame atsidurti. Socialinė politika, aprūpinimas ir apsauga turi būti neatsiejama nuo plėtros bei skurdo mažinimo strategijų. To ypač reikia nedideles pajamas gaunančioms ir mažai išsivysčiusioms šalims. Kad būtų galima efektyviai kovoti su visuotiniu skurdu, pasaulio lyderiai turi vykdyti tokią skurdo mažinimo politiką, kuri remiasi į viską apimantį ir tvarų ekonominį augimą bei plėtrą. Tai reiškia fiskalinių resursų naudojimą socialinėms išlaidoms. Tik kai visi piliečiai turės naudos iš ekonominės plėtros, lyderiai galės prabilti apie kovos su skurdu sėkmę.

 Pagal 2013 m. kovo 8 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras