Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Moldova keičia kursą?

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 03 18

Moldovoje, kur neeiliniai parlamento rinkimai jau yra tapę beveik norma, ir vėl politiškai neramu. Ilgą laiką dėl nesutarimų tarp Aljanso už europinę integraciją (AEI) dalyvių ir Komunistų partijos šalis negalėjo išrinkti prezidento. Dabar atsistatydino vyriausybė.

Ekspertai visą laiką prognozavo, kad anksčiau ar vėliau nesutarimai AEI viduje (jį sudarė Liberalų partija su Mihai‘umi Ghimpu priešakyje, Demokratų partija su lyderiu Marianu Lupu ir Liberalų demokratų partija, kurios lyderis yra buvęs ministras pirmininkas Vladimiras Filatas) turi prasidėti. Tačiau koalicijai ilgai pavyko išlaikyti vienybę, idėjiniu jos pagrindu buvo šalies europinė integracija ir priešinimasis prorusiškiems komunistams. Viską esmingai pakeitė vienas epizodas, virtęs vadinamuoju „medžioklės skandalu“.

Šių metų vasario pradžioje įvyko medžioklė, kurioje dalyvavo Moldovos generalinis prokuroras Valeriu Zubco ir per kurią (atsitiktinai?) žuvo žmogus. Po incidento opozicija pareikalavo prokuroro atsistatydinimo ir premjeras parėmė šį reikalavimą, nors V. Zubko į šį postą delegavo koalicijos partneriai iš Demokratų partijos. Tada sunkūs laikai prasidėjo jau V. Filato politinei jėgai. Prokuratūra ir Antikorupcinis komitetas (institucijos, tariamai kontroliuojamos „demokratų“) iškėlė kelias baudžiamąsias bylas liberalų demokratų ministrams (sveikatos apsaugos, finansų ir kultūros). Tačiau premjeras nesiruošė pasiduoti. Jis prakalbo apie „politinį šantažą“ ir – vėlgi su opozicijos pagalba – nušalino nuo pareigų parlamento pirmininko pirmąjį pavaduotoją ir vieną iš įtakingiausių „demokratų“ narių vietinį oligarchą Vladimirą Plachotniuką. Aiškindamas savo sprendimą, V. Filatas sakė, kad koalicija virto valstybės oligarchizacijos įrankiu ir kad „tamsi asmenybė nusipirko sau vietą politikoje, o dabar nori nusipirkti visą šalį“.

Galiausiai koalicija žlugo, ir vyriausybė atsistatydino. Iš pirmo žvilgsnio – dėl kažkokio kvailo nesusipratimo. Tačiau viskas greičiausiai yra ne taip paprasta, kaip atrodo.   

Žinoma, ideologiškai liberalai demokratai ir komunistai yra skirtingi kaip du pagalio galai. Bet kaip parodė praktika, jie gana neblogai sutaria, kai mato pragmatinę to prasmę. Pažymėtina, kad dar 2011 m., kai V. Filatas pareikalavo Informacijos ir saugumo tarnybos (Moldovos specialioji tarnyba) vadovo George‘o Mihai‘aus atsistatydinimo, koalicijos partneriai jo iniciatyvos neparėmė, o komunistai suteikė reikiamus balsus. Reaguodami į tokį numanomų oponentų bendradarbiavimą, „demokratai“ ir „liberalai“ jau tada atvirai prabilo apie tai, kad komunistų ir libdemų „arbūzo“ (pagal partijų spalvas) koalicija pribrendo. Komentuodamas Aljanso žlugimą, M. Lupu pareiškė: „Filatas suprato, kad visi jo pagrindiniai pažadai yra tušti. Nei jis, nei jo diplomatija nesusidorojo su užduotimi spalio mėnesį Vilniuje pasirašyti Asociacijos sutartį ir Laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga. Vladimiras Filatas bijo prisipažinti rinkėjams, kad nesusidorojo su savo vadovavimo vyriausybei misija.“

Politologai, vertindami situaciją, konstatuoja kelis dalykus. Pirmiausia, kaip teisingai pažymėjo vienas iš Moldovos ekspertų V. Andrijevskis, kito pasirinkimo susiklosčiusioje padėtyje premjeras neturėjo, nes įsibėgėjęs „kompromatų“ karas su oligarchiniu šešėliu stipriai diskreditavo AEI konkrečiai ir jo europinį kursą apskritai (panašiai kaip Rusijos demokratų nesėkmės dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ilgam šalyje žodį „demokratija“ pavertė vos ne keiksmažodžiu). Kartu tokiu savo žingsniu V. Filatas, eksperto nuomone, prisiėmė visą atsakomybę už šalies ateitį.

Neatmestinas ir variantas, kad V. Filatas yra pasiruošęs naujam susitarimui su buvusiais partneriais – tik kitomis (jam palankesnėmis) sąlygomis. Tačiau lygiai taip pat tikėtina, kad Moldovos laukia dar vieni neeiliniai parlamento rinkimai, o po jų – įtemptas naujos valdančiosios koalicijos formavimo procesas.

Mąstant konstruktyviai, geriausia būtų, kad AEI dalyviai bent jau kuriam laikui pamirštų asmeninius interesus bei įžeistas ambicijas ir pasiektų kompromisą lemiamų europinių sprendimų išvakarėse. Kita vertus, laukti iš jų tokio elgesio naivu. Posovietinėje erdvėje politikams tradiciškai pirmiausia rūpi savo kailis (reitingai), o ne šalies likimas. Todėl tikimybė, kad dešinieji iš naujo susitars dabar (ypač sprendžiant iš to, kaip jie aršiai spardė vienas kitą visais įmanomais būdais prieš tai), yra maža. Protingiau palaukti rinkimų ir pažiūrėti, kas ko vertas pagal gautus balsus.

Tačiau yra dar vienas niuansas: po balsavimo naujai sukurtas AEI gali neturėti jokios prasmės, nes rinkimuose nugalės „europiečių“ kivirčais pasinaudoję komunistai su šūkiu „NE Europos Sąjungai, TAIP Muitų sąjungai, nes tik pastaroji gali išgelbėti šalį nuo ekonominio kracho ir išvesti ją iš aklavietės“ (jie jau siūlo surengti atitinkamą referendumą). Vis dėlto tikėtina, kad absoliučios daugumos raudonieji gali negauti ir geriausioje žaidybinėje pozicijoje tokiu atveju atsidurs V. Filatas, kuriam priklausys lemiamas balsas.

Kieno pusę jis pasirinks, vienareikšmiškai pasakyti sunku. Greičiausiai jo sprendimas priklausys nuo to, kas daugiau pasiūlys, ir čia į žaidimą su savo „saldainiais“ turėtų įsitraukti už komunistų stovinti Maskva. Už prisijungimą prie prorusiškos stovyklos ir persiorientavimą į Muitų sąjungą ji iš karto galės sumažinti dujų kainą Moldovai 30 proc., kaip toji pageidauja. Rusijos energetikos ministerijos vadovo A. Novako teigimu, „Rusija siūlo Moldovos pusei pirmiausia denonsuoti protokolą dėl prisijungimo prie ES energetinio bendradarbiavimo sutarties (Trečiojo energetikos paketo iniciatyvos – aut. pastaba). Tai sąlyga, kurią patenkinus mes galėsime apsvarstyti Moldovai tiekiamų dujų kainos sumažinimo klausimą“, – reziumavo ministras.

Dujų atpiginimas neabejotinai taptų rimtu argumentu AEI veikla ir europiniu šalies kursu nusivylusiems piliečiams (pagal kai kurias apklausas, Muitų sąjungos šalininkų skaičius Moldovoje perkopė 50 proc.). Atitinkamai V. Filato populiarumas ir šansai ilgesniam laikui išlikti valdžioje padidės, ko jam ir reikia (liks tik susitarti su komunistais dėl grobio pasidalinimo). O Briuselis vargu ar kovos dėl Moldovos – kaip ir Ukrainos atveju, jis nerodo didelio entuziazmo ir palieka viską Kišiniovo valiai.

Pagaliau, nuo Maskvos priklauso Padniestrės problemos sprendimas, ir jeigu ji matys, kad Moldova tikrai gali prisijungti prie Muitų sąjungos, greičiausiai sugebės priversti Tiraspolį pamiršti separatizmą ir kartu su Kišiniovu (vienokia ar kitokia forma) įstoti į Muitų sąjungą. Ir visi bus „sotūs ir laimingi“ (tik Europa vėl kažkur toli, bet kam tai rūpi). 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras