Britų rašytojas, istorikas ir politikos apžvalgininkas Timotis Gartonas Ešas (Timothy Garton Ash) interviu „Radio Free Europe / Radio Liberty“ išdėstė savo požiūrį į Europos ateitį. Kalbėdamas apie galimą Europos Sąjungos (ES) plėtrą į rytus, jis pabrėžė strateginę tokio scenarijaus svarbą Bendrijos ateičiai, turint galvoje demografinę ir ekonominę Vakarų Europos politiką. Tiesa, Ukrainos požiūris į ES gana dviprasmiškas. Idėjos, įkvėpusios Oranžinę revoliuciją, tarsi išsisklaidė, todėl dabar galima narystė yra sudėtingas uždavinys. Ukraina bando žaisti ir vienoje, ir kitoje pusėje, siekdama sau naudos. Visgi plėtra įgauna strateginę svarbą kylant tokioms galioms kaip Kinija, Indija, Pietų Afrika ir Brazilija.

Paklaustas apie ES ir Rusijos santykių ateitį, britų istorikas sakė: „Rusija jau nėra imperija, tačiau ji dar nesurado savo vaidmens. Kaip mes žinome iš Didžiosios Britanijos patirties, tam reikia laiko. Tik kai Rusija išsiaiškins, kuo ji nori būti, galėsime braižyti santykių schemas. Daug kas priklausys nuo to, kokį kelią Rusija rinksis: alternatyvios civilizacijos imperijos ar daugiau mažiau normalios Eurazijos valstybės. Taigi, santykiai priklausys nuo to ir bus ypatingi tuo, kad jie negali baigtis naryste Bendrijoje“.

Politikos apžvalgininkas paminėjo ir tokias valstybes kaip Baltarusija, Moldova, Armėnija ir Gruzija bei jų ateitį. Pasak jo, visi atsakymai – ilgalaikėje perspektyvoje. Kuo laisvesnės šios šalys taps, tuo labiau jos norės priklausyti ES. Tiesa, reikės atitikti kriterijus, o tai pareikalaus nemažai laiko. Be to, dar sudėtingesnis yra Europos Sąjungos vertybių klausimas: liberalios demokratijos modelis, teisės viršenybė, nepriklausoma žiniasklaida, veikianti rinkos ekonomika ir pan. Tačiau pažvelkime į tokias valstybes kaip Vengrija arba Italija. Tada darosi aišku, kas yra dvigubi standartai.

Dar vienas aktualus Bendrijai klausimas – ar išliks euras. Britų istorikas pažymi, kad vieną dieną sakoma, euro krizė baigėsi, o kitą, jog ji dar labai stipri. Pasak jo, euro zona turėtų išsilaikyti, bet neaišku, kokia bus to kaina, ypač Pietų Europai, jos žmonėms. Tai, ką jie dabar išgyvena, prieš dešimt metų buvo neįsivaizduojama.

Timotis Gartonas Ešas dviprasmiškai vertina neva ateinantį Azijos viešpatavimo amžių, taip pat  prarandamą Europos ir Jungtinių Valstijų galią. Jo teigimu, Amerikos nuosmukis sąlyginis, bet ne absoliutus. Didžiausias iššūkis – rasti tokią tarptautinę tvarką, kurioje nebūtų vieno hegemono. Net pati Azija sudaryta iš tarpusavyje besivaržančių galingų valstybių.

Pagal 2013 m. kovo 16 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.