Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Demokratijos saulėlydis Vengrijoje (10)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 03 27

Žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistams Vengrijoje kovo 11 diena žymi demokratijos žingsnį atgal – šalies parlamentas, kuriame absoliučią daugumą sudaro valdančiosios „Fidesz“ partijos delegatai, priėmė tiek daugumos vengrų, tiek ir tarptautinės bendruomenės kritiškai vertinamus Vengrijos Konstitucijos pakeitimus.

Visų pirma pakeistoje Konstitucijoje (beje, priimtoje to paties parlamento vos prieš metus) griežtai apibrėžiama šeimos samprata – šeimą sudaro vyras ir moteris bei jų vaikai. Taip pat nuo šiol tik Vengrijos parlamentas gali nuspręsti, kurioms religinėms bendruomenėms suteikti Bažnyčios statusą, o kurioms – ne. Tarp kitko, priimdami šį pakeitimą Vengrijos valdantieji rėmėsi analogiškų Lietuvos ir Belgijos teisinių nuostatų pavyzdžiais.

Į Konstituciją taip pat įtrauktas punktas, kad tie studentai, kurių mokslą apmoka valstybė, po studijų baigimo turi likti ir dirbti šalyje dvigubai ilgiau, nei truko jų studijos, t. y. po vienus darbo metus už kiekvieną valstybės lėšomis apmokėtą studijų semestrą.

Taip pat įtrauktas straipsnis, numatantis, kad benamiai gali būti baudžiami už miegojimą viešosiose vietose tiek piniginėmis, tiek ir laisvės atėmimo bausmėmis. Nors Konstitucinis Teismas tai pripažino žmogaus orumo pažeidimu, tai nesutrukdė Vengrijos ministro pirmininko vadovaujamai „Fidesz“ partijai įtraukti šių pataisų į pagrindinį šalies įstatymą. Beje, organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, šiuo metu Vengrijoje yra per 30 tūkst. benamių, iš jų maždaug trečdalis gyvena Budapešte.

Konstitucijos pataisomis taip pat uždrausta politinė reklama komerciniuose kanaluose rinkimų metu ir apribota žodžio laisvė – draudžiama kritika, įžeidžianti vengrų tautą.

Vienu svarbiausių pakeitimų parlamentas apribojo Vengrijos Konstitucinio Teismo galias – ši institucija nuo šiol turės sprendimus pateikti per trisdešimt dienų ir Konstitucijos pakeitimus galės atmesti tik dėl formalių (procedūrinių) priežasčių, o ne dėl jų turinio. Taip pat Konstitucinio Teismo teisėjai galės remtis tik nutarimais, priimtais po 2012 m. sausio 1 dienos, kai įsigaliojo dabartinė šalies Konstitucija. Taigi nuo šiol valdantiesiems yra atviri visi įstatymų keitimo ir leidybos keliai.

Ironiška, tačiau beveik visi šie pakeitimai yra paimti iš tų įstatymų, kuriuos Konstitucinis Teismas atmetė kaip pažeidžiančius Konstituciją.

Prieš priimant minėtas pataisas, valdančiųjų įvardytas kaip grynai procedūrinius pakeitimus, per Budapeštą vilnijo tūkstantinės protestų bangos. Šio teksto autorė pati dalyvavo kelių tūkstančių protestuotojų policijos akylai saugomoje eisenoje link Konstitucinio Teismo. Bet nei protestuotojų šūkiai „Konstitucija – ne žaislas“ ar „Janošai, nepasirašyk“ (Janošas Aderis – Vengrijos prezidentas, turintis veto teisę), nei tarptautinės bendruomenės kritika nesulaikė J. Aderio nuo pataisų pasirašymo. Jis teigė turintis įvykdyti pareigą nepaisydamas savo asmeninės pozicijos.

Pasak Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso, kyla klausimas, ar šios Konstitucijos pataisos atitinka Europoje laikomus priimtinais teisinius reikalavimus. ES teisininkai jau pradėjo juos nagrinėti, siekdami nustatyti, ar jie nepažeidžia ES teisės aktų.

Tačiau ES veiksmai šioje situacijoje yra gana riboti. Kad būtų priimtas bendras visų Bendrijos šalių konsensusas Vengrijos atžvilgiu ir imamasi atitinkamų teisinių priemonių, o ne tik politinio ir moralinio spaudimo, reikia nemažai laiko. Kol kas savo kritišką nuomonę pareiškė tik Vokietija ir Prancūzija. Tik surinkusi pakankamai įrodymų, kad Vengrijos Konstitucijos pakeitimai pažeidė ES teisės aktus, Europos Komisija gali pradėti vadinamąją pažeidimo procedūrą. O tai gali trukti ir vienus, ir daugiau metų. 

Septintasis ES sutarties straipsnis numato, kad valstybei narei gali būti atimta balsavimo Europos Komisijoje teisė. Bet tai – ilga ir sudėtinga procedūra. Visų pirma Europos Komisija (valstybių narių daugumos, Europos Parlamento ar Europos Tarybos teikimu) keturių penktadalių balsų dauguma turi nuspręsti, kad Vengrija rizikuoja pažeisti ES teisės aktus, o tada, tik išklausiusi oficialią Vengrijos poziciją, priimti nutarimą (vėlgi absoliučia balsų dauguma), kad šie pažeidimai iš tikrųjų egzistuoja, ir tik tuomet galimas balsavimas dėl Vengrijos balso teisės apribojimo.

Taigi, nors ES rankos nėra visiškai surištos, jos veiksmai vienos iš savo narių atžvilgiu yra gerokai apriboti. Todėl Vengrijos atvejis turėtų parodyti, ar ES pasiryžusi demokratijos vertybes ginti ne tik žodžiais, bet ir imdamasi konkretesnių veiksmų. Kaip tik šių veiksmų stoka iki šiol ir leido V. Orbanui bei jo partijai rinktis kelią peilio ašmenimis, balansuojant tarp europietiškos demokratijos ir vienpartinio autokratiško režimo. Europos Komisija, Europos Parlamentas, JAV Valstybės departamentas, Europos Taryba – visos šios institucijos ragino Vengriją susilaikyti nuo galutinio balsavimo dėl pataisų priėmimo, kol bus gautos Europos Tarybos Venecijos komisijos, besispecializuojančios konstitucinėje teisėje, išvados. Tačiau Vengrijos premjeras įrodė, kad vien žodžiais jo neįbauginsi.

Parengta pagal „Human Rights Watch“, „The Budapest Times“, „The Daily Hungary“, politics.hu, „The Economist“ informaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 10)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras