Sužlugdyti galimybių stokos namuose jauni ispanai pulkais palieka savo šalį su viltimi rasti darbus tokiose valstybėse kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Argentina ir Venesuela. „Deutsche Welle“ pasakoja jauno ispano Davido istoriją. Jis ieškojo darbo ilgus mėnesius. Jaunuolis kalba trimis užsienio kalbomis ir turi finansų valdymo magistro laipsnį. Į išsiųstus gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiškus atsakymų nesulaukdavo, nors darbo ieškojo ilgai ir atkakliai. Davidas svajojo apie darbą tarptautinių santykių srityje. Dabar jis imtųsi bet kokio darbo, kad tik galėtų išsklaidyti nedarbo sukurtą monotoniją.

„Tai vargina. Nuobodu pabusti kiekvieną rytą ir nežinoti, ką veikti, – pasakojo jis. – Visgi bandžiau gilinti kalbų žinias arba mokytis naujų informacinių technologijų programų, tačiau norėjosi tai panaudoti“. Davidas pradėjo abejoti savimi, jaustis nieko nesugebančiu, nenaudingu, neturinčiu reikalingų įgūdžių. Ispanijoje nedarbo lygis labai aukštas, daugybė įvairaus amžiaus žmonių laiką leidžia įnikę į darbo skelbimus. Ypač daug yra ką tik baigusių mokyklas ar universitetus. Regis, Davidas turėjo reikiamą kvalifikaciją ir buvo motyvuotas sunkiai dirbti, tačiau suprato, kad gauti darbą Ispanijoje neįmanoma. Taigi jis nusprendė pasiduoti ir išvykti iš savo valstybės.

Vaikinas pasirinko Kanadą. Jam tai vienintelis įmanomas sprendimas, atspindintis valstybės, jaunų žmonių ir jų tėvų tragediją. Kanada Davidui – galimybių šalis, galimybių, kurių Ispanijoje nėra. Todėl jaunimas jų ir ieškosi kitur. Ispanijos ekonomistų teigimu, daugelio šeimų vaikai dirba užsienyje. Ispanų politikai esą kovoja su rekordiniu nedarbu, korupcija, stengiasi numalšinti protestus prieš taupymo priemones, bet nepasirūpinama darbo vietų jaunimui kūrimu.

Ekonomistai pabrėžia, kad žmonės – pagrindinis kiekvienos valstybės resursas. Juk tas jaunimas (ir ne tik) galėtų panaudoti savo įgūdžius, gebėjimus ir talentus, kad padėtų Ispanijai įveikti krizę. Dabar tie gabūs žmonės priversti išvykti į užsienį ir dažnai ten lieka, o grįžta tik įsitvirtinti nesugebėję prastos kvalifikacijos ispanai.

Tiesa, talentingo jaunimo išvykimas iš Ispanijos turi ir gerąją pusę. Jauni ispanai užsienyje susiduria su iššūkiais ir užsigrūdina. Jeigu jie myli savo šalį, galbūt ateityje nuspręs sugrįžti. Jau bus išmokę vieną ar kelias užsienio kalbas, įgiję patirties dirbti įvairiomis sąlygomis. Vis dėlto medalis turi dvi puses, nes išvykusieji gali nesugrįžti, o likti dirbti ir kurti gerovę šalyse, kurios suteikė jiems progą ir jais patikėjo. Liekančius Ispanijoje padėtis vis labiau jaudina.

 Apibendrinant tiktų Davido žodžiai apie darbą kaip siekiamybę: „Viską pasako vienas žodis – galimybė. Kartais jaučiuosi taip, lyg mano valstybė jos man nebūtų suteikusi. Jei turi galimybę, esi laimingas, nes ji atidaro duris, leidžia parodyti sugebėjimus, talentus ir atkaklumą siekiant tikslo. Ispanijoje man galimybių nėra. Jas man pasiruošusi suteikti Kanada“.

 Pagal 2013 m. balandžio 1 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.