Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Išbandymai Europos politikai ir ekonomikai

2013 04 10

Pastaraisiais metais Europos Sąjunga (ES), tiksliau, galingosios Bendrijos valstybės pasmerkė silpnesnes šalis nares socialiniams ir politiniams išbandymams, kuriuos pavadino „fiskaliniu teisingumu“. Dėl šios priežasties Pietų Europa ir dalis Rytų Europos tapo tam tikra politine laboratorija su eksperimentais bei nenuspėjamomis jų pasekmėmis. Pasak ES pareigūnų, šie procesai gali virsti ir socialine revoliucija.

Vis dėlto Europos šalys ir visa ES turėtų persvarstyti pagrindines socialines sutartis, turėdamos galvoje ilgalaikius tikslus ir įvertindamos sąnaudas. Šiuos veiksmus Europos elitas atlieka lėtai. Iš tikrųjų Bendrijoje ryškėja tendencija, kad rinkėjai, nesvarbu, kokios jų politinės nuostatos, atmeta tuos lyderius, kurie įgyvendina taupymo priemones. Tiesa, valstybių patirtis ir joms tenkantys išbandymai skiriasi.

Graikijoje tai lėmė partijos „Golden Dawn“ („Aukso aušra“) iškilimą, nors ji egzistavo tikrai ilgą laiką, kol gavo didelį rinkėjų palaikymą. Be to, jis auga. Tokios partijos sėkmė nereiškia graikų siekio grįžti į autoritarizmą. Tai veikiau atspindi valstybės kančias dėl politikos neefektyvumo ir korupcijos bei tikėjimą pasiūlyta gerovę skatinančia politika.

Taupymo priemonės paaštrino ir valstybingumo bei politinio legitimumo krizę Italijoje. Jos padėjo iškilti partijoms ar judėjimams, kuriems trūksta aiškių politinių tikslų, bet nestinga gebėjimo paveikti žmonių emocijas. Ispanijoje nuosmukis ir skolų krizė taip pat skatina rinkėjus atsitraukti nuo chroniško taupymo, virstančio sudėtinga ir paprasto žmogaus gyvenimą lemiančia problema. Nuo taupymą remiančių partijų rinkėjai pamažu nusisuka ir Portugalijoje, nors anksčiau jomis tikėjo.

Politiniai ir socialiniai neramumai Pietų Europoje pateikia keletą pamokų griežtų taupymo priemonių rėmėjams ir pirmiausia Vokietijai. Ne tik skausmingu taupymu įmanoma pažaboti krizę ir priversti valstybę sėkmingai funkcionuoti. Kita pamoka iš Pietų Europos yra tai, kad kapanojimasis iš krizės labai skausmingas ir pasiūlyti įrankiai veikia toli gražu ne visada.

Naujos socialinės sutartys turėtų vesti ne vien į fiskalinį teisingumą, bet ir į teisingumą apskritai, pabrėžiama „Project Syndicate“. Šalių piliečiams derėtų leisti imtis iniciatyvos iš naujo apsvarstant valstybių politines ir ekonomines gaires. Jeigu pietinės euro zonos valstybės taip pasielgs, Europoje nebus apsiribota vienu modeliu ir atsiras daugiau vietos ir tarpusavio priklausomybei, ir socialiniam bei ekonominiam kūrybingumui.

Europos lyderiai vis kartoja diržų susiveržimo mantrą, pabrėždami, kad tai daroma dėl šviesesnio rytojaus. Euro krizė yra ir politinė krizė, todėl itin reikalingi ilgalaikių sprendimų pasiūlymai ir jau minėti nauji socialiniai susitarimai.

Pagal 2013 m. balandžio 4 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras