„Pasaulyje yra per daug ginklų ir per mažai pinigų taikai palaikyti“, – tai JT Generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pareiškė 2012 metų liepą, skatindamas pasaulio valstybių bendruomenę priimti sutartį, reguliuojančią prekybą nebranduoliniais ginklais. Po ilgų derybų bei įvairių interesų grupių lobistų veiklos pagaliau šių metų balandžio 2 dieną JT Generalinė Asamblėja priėmė istorinę Pasaulinę ginklų prekybos sutartį (Global arms trade treaty). Taip tarptautinė bendruomenė vienareikšmiškai parodė norą reguliuoti globalų ginklų judėjimą: 156 valstybės balsavo už šią sutartį, 23 susilaikė, o 3 balsavo prieš.

Paradoksalu, bet bananų prekyba yra kur kas griežčiau reguliuojama nei ginklų prekyba, kurios apyvarta sudaro 70 milijardų JAV dolerių per metus. Kitaip nei masinio naikinimo ginklai, įprastinė (įskaitant lengvąją šaulių) ginkluotė naudojama ne tik lokaliuose tarpvalstybiniuose ar vidiniuose valstybių konfliktuose, bet ir teisėtais tikslais – kariuomenėje, policijoje, teisėsaugoje ir net pramoginėje veikloje. Išvengti smurtinių mirčių draudžiant ginklų gamybą ar prekybą praktiškai nėra įmanoma, juolab kad kalba sukasi apie didžiulius pinigus, nemenkai papildančius daugelio valstybių biudžetą. Vienintelis būdas spręsti neteisėtos ginklų prekybos (dėl jų naudojimo įvyksta 60–90 proc. smurtinių mirčių) problemą yra efektyvesnė ginklų judėjimo pasaulyje kontrolė ir valdymas. Kaip tik to ir siekiama naujai priimta sutartimi.

Pagrindas, ant kurio bus statomi tolimesni susitarimai

Šios globalios iniciatyvos istorija prasidėjo dar 2006 metais, kai pasaulio valstybės JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje išreiškė norą reguliuoti ginklų prekybą ir pradėjo paruošiamuosius darbus susitarimui sudaryti. Nuo to laiko įvyko keletas parengiamųjų susitikimų, juose buvo diskutuojami daugiausia techniniai klausimai, tokie kaip sutarties apimtis, kriterijai, bendradarbiavimas ir įgyvendinimas.  

Prieš 2012 metų vasarą vykusią diplomatų konferenciją Ban Ki Moonas gavo daugybę peticijų iš 620 tūkst. susirūpinusių įvairių pasaulio šalių piliečių, prašymus su daugiau kaip 2 tūkst. parlamentarų ir 1,7 tūkst. gydytojų parašų, kuriuose reikalaujama sudaryti globalią sutartį, nustatančią tam tikrus ginklų prekybos standartus. Už tokią sutartį jau ne vienus metus agitavo ir didžiosios nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip kovos su neteisybe ir skurdu organizacijų konfederacija „Oxfam“ ar žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios dirba konfliktinėse teritorijose ir iš arti mato ginklų daromą žalą. Tačiau konferencijos tikslas – visuotinis susitarimas dėl ginklų prekybos – tuomet nebuvo pasiektas. JAV bei keletas kitų valstybių, įskaitant ir Kiniją, pareiškė, kad daugybė svarbių klausimų lieka neišspręstų, todėl dar negalima balsuoti dėl galutinės sutarties. Kadangi JAV yra didžiausios ginklų eksportuotojos pasaulyje, jų pasitraukimas iš tolimesnių derybų būtų reiškęs labai didelę galimybę susitarimo iš viso nepasiekti.

Vis dėlto šių metų kovo mėnesį vykusios Asamblėjos, kuri užsibaigė sutarties patvirtinimu, metu JAV palaikė ginklų prekybos kontrolės iniciatyvą. Jų atstovė Rosemary DiCarlo tvirtino, kad sutartimi nė viena tauta negavo visko, ko norėjo, tačiau galutinis rezultatas „pakėlė kartelę“ ir įvedė aukštus standartus vienai iš mažiausiai reguliuojamų prekybos sričių. „Ši sutartis padeda pagrindus, o ne nustato lubas“, – iškilmingai teigė JAV diplomatė. Jai antrino ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry‘s, sakydamas, kad „sutartis sumažins riziką, jog konvenciniai ginklai gali būti naudojami vykdant žiauriausius nusikaltimus, įskaitant terorizmą, genocidą ir nusikaltimus žmogiškumui“.

Optimizmo netrūko ir iš kitų šalių pusės. „Tai iš tikrųjų istorinė diena“, – teigė Norvegijos delegatai, džiaugdamiesi, kad kriterijus dėl galimo smurto prieš moteris ir vaikus į sutartį taip pat yra įtrauktas. Konfederacijos „Oxfam“ ginklų kontrolės skyriaus direktorė Anna MacDonald, ne vienus metus vykdžiusi kampaniją už ginklų kontrolės išplėtimą, pabrėžė, jog ši sutartis padės užkirsti kelią tokioms krizėms kaip Sirijos pilietinis karas, kurio aukų skaičius jau siekia 70 tūkstančių. Rusijos argumentas, kad ginklų pardavimas Sirijai neprieštarauja tarptautinei teisei, tada nebegalios: „sutartis neišspręs Sirijos problemų per naktį, jokia sutartis to negalėtų padaryti. Tačiau ji padės sumažinti ginkluotą smurtą ir konfliktus“, – sakė „Oxfam“ atstovė. Afrikos šalys, kurioms ginkluotas smurtas atsieina po 18 milijardų JAV dolerių kasmet, buvo ypač suinteresuotos ginklų prekybos kontrolės įvedimu. 

Sirija savo ruožtu pareiškė, jog sutartis neužtikrina, kad ginklai nepateks į neteisėtų ar teroristinių grupių rankas. Jos atstovo nuomone, kai kurios šalys tiekia ginklus teroristinėms grupuotėms Sirijoje ir taip prisideda prie nekaltų gyvybių praradimo: „Tai politinė veidmainystė ir aiškus ženklas, kad sutarties tekstas yra dviprasmiškas, todėl neįmanoma pasiekti konsensuso.“  

Susilaikiusios šalys, įskaitant Rusiją ir Kiniją, taip pat negailėjo kritikos naujam ginklų kontrolės būdui. Antrai pagal dydį ginklų eksportuotojai Rusijai nerimą kėlė Sirijos įvardinta problema dėl galimo ginklų patekimo į teroristų rankas ir ginčytinos formuluotės tekste. Tačiau Vakarų šalys oponavo bet kokiai užuominai apie ginklų tiekimo uždraudimą nevalstybinėms grupėms, nes kai kuriose situacijose nacionaliniams išsilaisvinimo judėjimams reikia paramos kovojant su tironiška valdžia. 

Ginklų prekybos kontrolė ateityje

Akivaizdu, kad beveik du šimtai skirtingų pasaulio valstybių, vedamos savų poreikių ir interesų, turės sunkumų dėl tokių svarbių susitarimų kaip ginklų prekyba. Todėl bet kokia iniciatyva, siekianti sumažinti aukų skaičių konfliktuose, yra sveikintina. Naujai priimta sutartis nežada panaikinti smurto pasaulyje, tačiau tai yra pirmas žingsnis efektyvesnės ginklų kontrolės link. Susitarimas apima prekybą tankais, šarvuočiais, stambaus kalibro ginklais, koviniais lėktuvais bei sraigtasparniais, karo laivais, raketomis ir jų paleidimo įrenginiais, lengvaisiais ginklais bei kita smulkia ginkluote. Kaip ir kitos karybos priemonės, bus kontroliuojamas ir amunicijos eksportas.

Kai (ir jei) naujoji tvarka įsigalios, valstybės, eksportuodamos ginklus, turės įvertinti visus rizikos veiksnius ir užtikrinti, kad parduodami ginklai nebus naudojami karo nusikaltimams vykdyti ir neprisidės prie žmogaus teisių pažeidimų. Sutartis yra teisiškai saistanti, todėl šalys privalės pateikti kasmetinę ataskaitą, deklaruojančią, kur ir kam buvo parduodami ginklai. Tam tikslui suformuotas tarptautinis JT forumas peržiūrės ginklų pardavimo ataskaitas ir viešai skelbs prasižengusius. Pasirašiusios sutartį ir ją nacionaliniuose parlamentuose ratifikavusios valstybės turės įtraukti sutarties nuostatas į nacionalinę teisinę sistemą ir užtikrinti jų vykdymą.  

Šalys galės pradėti pasirašyti po šia sutartimi jau šių metų birželio pradžioje. Ji įsigalios praėjus 90 dienų po to, kai ją ratifikuos bent 50 valstybių. Jei viskas vyks sklandžiai, procesas turėtų užtrukti dvejus trejus metus, o tai yra ganėtinai trumpas laikas tarptautinei sutarčiai įsigalioti.

Tačiau ratifikavimas nacionaliniuose parlamentuose gali būti nemaža kliūtis tokioms šalims kaip JAV. Sutarties patvirtinimas Senate gali būti gana probleminis dėl priešiškai tam nusiteikusių ginklų industrijos atstovų. Jau prieš keletą mėnesių daugiau kaip 50 JAV senatorių pareiškė, kad oponuos sutarties ratifikavimui – o tai yra pakankamas skaičius jai atmesti. Tačiau, sutarties šalininkų manymu, net ir užstrigus sutarties įsigaliojimui, joje nustatyti standartai bus naudojami kaip moraliniai principai ginklų prekyboje jau dabar.

Ginklų prekybos kontrolės efektyvumą gali sumažinti ir neaiški antros ir trečios pasaulyje pagal ginklų eksporto apimtį valstybių pozicija. Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas pareiškė, kad jo šaliai dar toli iki sprendimo pasirašyti šią sutartį: „mes Maskvoje atidžiai išnagrinėsime sutarties tekstą ir tik po to apsispręsime, ar tikslinga prisijungti prie jos“.

Nors Rusija ir Kinija Generalinės Asamblėjos rezoliucijos neblokavo, bet jei sutarties nuostatos nebus inkorporuotos į jų nacionalinę teisinę sistemą, šios šalys galės ir toliau vykdyti neatsakingą ginklų prekybos politiką. Sutarties rengimo aktyvistų nuomone, net jei didžiausios ginklų gamintojos ir nuspręstų laikytis nuošalyje, jos vis tiek būtų paveiktos proceso rezultatų dėl stiprėjančių pasaulinių moralinių standartų ir naujų tarptautinės teisės normų. Šiai pozicijai pritaria ir „Oxfam“ atstovai – jie cituoja Otavos konvenciją – tarptautinę sutartį, draudžiančią naudoti pėstininkų minas. Po šios konvencijos įsigaliojimo pėstininkų minų aukų skaičius sumažėjo dviem trečdaliais, o minų prekyba buvo beveik visiškai nutraukta, nors JAV, Kinija, Indija ir Rusija konvencijos nepasirašė. Vis dėlto dėl Pasaulinės ginklų prekybos sutarties vilties teikia tai, kad Rusija ir Kinija jos neblokavo, o susilaikė nuo balsavimo, taip pasilikdamos pasirinkimo teisę ateičiai.

Nors JT balandžio 2 d. priimtos sutarties įsigaliojimas gali užtrukti, ekspertų teigimu, ilguoju laikotarpiu ši iniciatyva padės pasaulyje sumažinti ginkluoto smurto aukų skaičių. Nereikėtų tikėtis, kad pasaulis ims ir nusiginkluos, o konfliktai liks tik blankus blogas sapnas – smurtą sukelia ne ginklai. Tačiau karo įrankių prekybos kontrolė turi potencialą sumažinti žmogaus teisių pažeidimus ateityje ir palengvinti konfliktų prevenciją bei jų sprendimą. Pasak iniciatyvos rengėjų, tai nėra vien tik tarptautinė sutartis – tai labiau proceso pradžia arba ilgai laukta pamatinė konstrukcija, ant kurios, kaip pagrindo, bus statomi tolimesni susitarimai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.