Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Dešimt Irako metų ir toliau (7)

Komentarai:

Žygeivis, 2013 04 25 17:37
Tikrai ne kokia tai "demokratija", ir net ne Irako naftos resursų kontrolė buvo JAV i9nvazijos į Iraką tikrosios priežastys.

Manau, kad JAV siekė (ir pasiekė du geostrateginius tikslus):

1. Sunaikino labai rimtą Izraelio priešą, kuris bet kada galėjo pulti (diktatoriai, kaip žinia, nėra prognozuojami).

2. Stipriai susilpnino geopolitinę Rusijos imperijos įtaką šiame regione bei atėmė milžiniškas pajamas iš prekybos ginklais su Iraku.

P.S. JAV valdantysis elitas puikiai supranta, kad būtina palaipsniui visapusiškai silpninti Rusijos ir Kinijos imperijų geopolitines įtakas ir jų ekonomikas.

Nes būtent šios dvi imperijos yra pagrindiniai pasauliniai JAV konkurentai.

O pradėti su jomis tiesioginį karą JAV kol kas irgi negali - Rusijos ir Kinijos branduoliniai (ir kiti masinio naikinimo ginklai) bet kuriuo atveju daugiau ar mažiau pažeis JAV teritoriją.

John Doe, 2013 04 24 21:28
ome, dvigubi standartai?

ome, 2013 04 22 12:05
Netrolink homeke, rytai kita tema.

Home, 2013 04 22 07:24
nelabai supratau: o kur Rytai įsikiša, vyrauja palaima? Neironizuoju, aišku...

ome, 2013 04 21 21:11
Puikumelis kur tik vakarai isikisa, ten isiviespatauja Demokratija! ironizuoju aisku.

ne iš SS, 2013 04 20 14:08
kuo matuoji kokybę? Klišėmis?

SS Mann, 2013 04 19 10:10
Dar vienas kokybiškas straipsnis, kuriame politinė situacija analizuojama o ne atkartojamos propagandinės tezės atitinkančios šiandienos konjunktūrą. Tikrai džiugu, kad autoriai tai sugeba.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras