Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kodėl gi Dmitrijus Medvedevas nusileido Lietuvai? (2)

2013 04 16

Rusija nebesvarstys griežčiausio, Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo Lietuvoje realizavimo, kuris numato atskirti dujų tiekėją ir dujų transportavimo sistemos savininką, paskelbė Rusijos naujienų agentūra „Regnum“ (straipsnio autorius žurnalistas Olegas Michailovas).

„Gazpromo“ ginčas  su Lietuva, vykęs dar kai Rusijos vyriausybei vadovavo Vladimiras Putinas, kuris Lietuvos veiksmus pavadino „apiplėšimu“, baigėsi Rusijos kapituliacija?

Tai įvyko tada, kai Lietuva, pasitelkusi jėgą ir atsiremdama į Briuselį, iš „Gazpromo“ „dukrelės“ Lietuvoje bendrovės „Lietuvos dujos“ atplėšė dujų transportavimo sistemą. Tada, kai „Gazpromas“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą ir Lietuvai ėmė grėsti didelės baudos. Tada, kai Lietuva dėl „Gazpromo“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą ir pareikalavo milijardus eurų siekiančios kompensacijos, nes esą permokėjo už pirktas dujas. Po virtinės viešų įžeidimų, kuriuose Rusiją ir „Gazpromą“ vadino Lietuvą smaugiančiais siaubūnais. Po viso šito Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netikėtai amnestavo Lietuvą.

Atrodo, kad šokas ištiko net Lietuvos premjerą Algirdą Butkevičių, kuris su kolega iš Rusijos buvo susitikęs balandžio 5 dieną. „Labai nustebau, kai ponas Medvedevas pradėjo kalbėti apie energetiką. Jis pradėjo kalbą nuo Trečiojo energetikos paketo, apie tai, jog žino <...>, kad Lietuva priėmė radikaliausią sprendimą, ir pripažino, kad tai Lietuvos apsisprendimo teisė, ir jis neabejoja dėl šio klausimo, kuris jau nebėra diskusijų objektas“, – iš karto po susitikimo su D. Medvedevu telefonu agentūrai BNS sakė A. Butkevičius, priblokštas dosnaus Rusijos vyriausybės vadovo mosto.

Kodėl D. Medvedevas laidoja Rusijos energetinius interesus? Dabar visi Lietuvos ekspertai dėl to suka galvas.

Tad ką šiuo metu turime: a) Rusija premjero D. Medvedevo lūpomis įteisino „Gazpromo“ nuosavybės sužlugdymą Lietuvoje, b) sunku įsivaizduoti, kad po tokios amnestijos „Gazpromas“ dar galėtų turėti kažkokių vilčių  spręsti ginčą tarptautiniame arbitraže, nes Lietuva savo ieškinio neatsiėmė, o susilpnėjusios pozicijos (Rusijos) tik sustiprino įsitikinimą, kad būtent ji teisi, kad ir toliau taip reikia laikytis, c) D. Medvedevas Lietuvai sukūrė tranzito reguliavimo lazdelę ir mitą apie Kaliningrado srities pažeidžiamumą, o ateityje galėtų  dažniau nuskambėti „ventilio argumentas“, d) „Gazpromas“ gali pamiršti ilgalaikes sutartis su Lietuva – akivaizdu, kad jų  nenorės pasirašyti, o ir dar galėtų reikalauti nuolaidos už dujas, juk tai „Lietuvos apsisprendimo teisė“.

Ar tik taip iš šalies atrodo, ar D. Medvedevas iš tiesų turi kažkokį gudrų planą? O gal viskas gerokai paprasčiau? Kovo 21 d. Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paviešinta D. Medvedevo pokalbio su Europos žiniasklaidos atstovais, tarp kurių buvo ir Lietuvos  žurnalistas, stenograma. Rusijos vyriausybės vadovas mestelėjo įdomią ir anekdotišką frazę: „Nors aštuonerius metus buvau „Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininkas, savęs nelaikau dujų gavybos ekspertu.“ 

Pagal 2013 m. balandžio 8 d. „regnum.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras