Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar dar ilgai Vokietija temps Europą ant savo pečių?

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2013 04 22

Balandžio pradžioje Vokietijos kanclerė Angela Merkel atostogavo Ischia saloje, esančioje į vakarus nuo Neapolio. Jai poilsiaujant Kampanijos regiono gubernatorius Stefano Caldoro, buvęs Silvio Berlusconi ministrų kabineto narys, paviešino vaizdo įrašą, kuriame skelbėsi esantis laimingas, kad kanclerė savo atostogoms pasirinko jų regioną, ir kartu paragino ją atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriose šio regiono vietose jaunimo nedarbas yra dešimt kartų didesnis nei Vokietijoje. Jis taip pat kritikavo dabartinį Europos susiskaldymą ir teigė, kad Vokietija į tai turėtų atkreipti dėmesį. Tiesa, kanclerės atstovas spaudai Georgas Streiteris atsisakė komentuoti, ar kanclerė įsižeidė dėl šių pastabų.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Vokietija tampa Pietų Europos valstybių, nepatenkintų tuo, kad mainais į finansinę pagalbą jos turinčios imtis griežtų taupymo priemonių, kritikos taikiniu. Pavyzdžiui, Graikiją praėjusį rudenį ir žiemą drebinusių protestų, nukreiptų prieš Vokietijos remiamą griežtą biudžeto karpymo ir taupymo politiką, metu šiai valstybei buvo priminta nacistinė praeitis, o dabartinė politika prilyginta kolonializmui.

2009–2010 metų duomenimis pagrįstoje ES statistikos agentūros „Eurostat“ ataskaitoje teigiama, kad vasario mėnesį nedarbo lygis euro zonoje išliko 12 procentų – tiek daug bedarbių septyniolika euro zonos valstybių nematė nuo bendros valiutos zonos įkūrimo (euro zonoje darbo neturi per 19 milijonų žmonių), o bendras ES nedarbo vidurkis yra kiek mažesnis – 10,9 procento.

„Eurostat“ duomenys parodė didžiulį skirtumą tarp vadinamosios Europos šiaurės ir pietų –  Austrijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge nedarbo lygis yra atitinkamai 4,8, 5,4 ir 5,5 proc., Graikijoje ir Ispanijoje jis siekia daugiau nei 26 proc., o Portugalijoje – 17,5 procento.

Jaunimo nedarbo lygis dar didesnis: iš jaunesnių nei 25 m. asmenų Graikijoje darbo neturi 58,4 proc., Ispanijoje – 55,7 proc., Portugalijoje – 38,2 proc., o Italijoje 37,8 procento. Palyginimui: vidutinis jaunimo (jaunesnio nei 25 m.) nedarbo lygis euro zonoje siekia 23,9 proc., o ekonomiškai stipriausioje šios zonos valstybėje Vokietijoje – vos 7,7 procento.

Šie skaičiai ne tik iliustruoja vis didėjančią atskirtį tarp turtingos Europos šiaurės (su Vokietija priešakyje) ir skęstančių pietų, bet ir parodo bendrus euro zonos sunkumus konkuruojant su kitais žaidėjais pasaulinėje ekonomikos rinkoje. Kol Europą pietinės valstybės traukia žemyn (praėjusiais metais euro zonos BVP sumažėjo 0,6 proc., o šiemet Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja dar 0,3 proc. sumažėjimą), Kinijos BVP kasmet išauga maždaug 8 proc., o JAV ekonomika 2012-aisiais pademonstravo 2,2 proc. kilimą, šiemet, TVF duomenimis, tikimasi 1,7 proc. BVP padidėjimo.

Taigi taupymo režimas, proteguojamas tiek Vokietijos, tiek ir kitų euro zonos valstybių donorių, neigiamai veikia visą Europos ekonomiką: dėl atviros prekybinės zonos nė vienos šalies ekonomika nėra izoliuota ir, pavyzdžiui, didelis nedarbas vienoje valstybėje didina ekonominių emigrantų į mažesnio nedarbo valstybes skaičių ir taip išderina turtingesnių šalių darbo rinką.

„The Wall Street Journal“ cituojamas Katalonijos regiono savivaldos ekonomikos skyriaus vadovas Andreu Mas-Colellas tvirtina, kad ES lyderiai neturėtų pamiršti, jog neigiamos taupymo pasekmės jaučiamos ne tik Pietų Europoje, jos pamažu atsiliepia ir turtingesnėms euro zonos valstybėms. A. Mas-Colellas yra įsitikinęs, kad dabartinėje situacijoje ekstremali taupymo politika yra pražūtinga. Buvęs Harvardo universiteto ekonomikos profesorius taip kalba turėdamas asmeninės patirties – nuo 2010-ųjų jis yra atsakingas už turtingiausią, bet labiausiai įsiskolinusį Ispanijos regioną. Po kelių išlaidų apkarpymų jis įsitikino, kad griežtas taupymas ekonomikai atsigauti nepadės. Pasak jo, griežtą diržų veržimosi politiką galima palyginti su gerokai padidintomis vaistų dozėmis sergančiam pacientui – tokios dozės gali ne tik nepagerinti, bet netgi pabloginti situaciją.

Jo žodžiams tikriausiai pritartų ir kitų Pietų Europos valstybių atstovai. Pavyzdžiui, Portugalijos BVP, naujausiais šios šalies Centrinio banko duomenimis, šiemet sumažės  2,3 procento. Kipro laukia dar skaudesnis likimas – čia BVP gali susitraukti net 10 procentų.

Taigi, viena vertus, taupymas reikalingas, tačiau, kita vertus, Vokietijos remiamų priemonių pasekmes netrukus gali pajusti ir turtingosios šalys, nes bendra Europos ekonominė erdvė apima visas valstybes ir turtingos šalys nuo skurdesnių kaimynių negali apsisaugoti sienomis ar muitų režimais.

Pavyzdžiui, milijardierius investuotojas George‘as Sorosas pranašauja, kad Vokietija pati atsidurs recesijoje dar iki rinkimų, vyksiančių rugsėjo pabaigoje. Jo nuomone, ES lyderių monetarinė politika, paremta išlaidų mažinimu, neduoda reikiamo stimulo ekonomikai (nes neįmanoma tuo pačiu metu ir bristi iš skolų, ir mažinti biudžeto deficitą), todėl jau visai netrukus Vokietijos eksportas sumažės dėl sumažėjusios paklausos kitose valstybėse ir tai taps vienu iš veiksnių, kenkiančių šios šalies BVP.

Jis taip pat kritikavo Vokietiją dėl to, kad Kiprui gelbėti pasiūlė naudotis didžiųjų Kipro bankų indėlininkų pinigais – esą buvo nueita per toli ir taip sugriautas žmonių pasitikėjimas bankais ir indėlių saugumu.

O nepatenkintųjų taupymo politika kritikuojami vokiečiai patys jaučiasi vos ne skurdesni už savo gelbėjamus pietų europiečius. „Frankfurt Allgemeine Zeitung“, remdamasis Europos centrinio banko atliktu tyrimu, rašo, kad, 2010-jų metų duomenimis, vidutinis namų ūkio turtas Vokietijoje (51 tūkst. eurų) buvo perpus mažesnis nei Graikijoje (102 tūkst. eurų) ir gerokai skyrėsi nuo turtingojo Liuksemburgo (398 tūkst. eurų) ar net to paties ką tik gelbėto Kipro (267 tūkst. eurų). Turtas buvo vertinamas susumuojant nekilnojamojo turto, turimų transporto priemonių, juvelyrinių ir meno dirbinių vertę, gyvybės draudimą bei santaupas ir iš šios sumos atėmus turimas skolas.

Vokiečių namų ūkiai tarp turtingiausių neatsidūrė dėl to, kad čia skirtumai tarp turtingųjų ir vargingųjų yra labai ryškūs (20 proc. turtingiausių asmenų turi 149 kartus daugiau turto nei 20 proc. vargingiausiai gyvenančių [1]), taip pat į bendrą turto vertinimą buvo neįtraukta valstybinė pensija, be to, namų ūkiai čia yra palyginti maži (vidutiniškai 2,35 gyventojo).

Pasak leidinio, šis tyrimas parodo, kad turtingiausi europiečiai gyvena ne Vokietijoje, o mažose valstybėse su dideliais bankais – Liuksemburge, Kipre ir Maltoje. Taip pat iš kartos į kartą perduodamo turto galima sukaupti Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, bet ne karo niokotoje Vokietijoje.

Dėl lengvesnio būdo įsigyti nekilnojamąjį turtą pereinamuoju laikotarpiu diduma buvusių Rytų bloko valstybių gyventojų gyvena nuosavuose būstuose, o Vokietijoje tokių yra vos per 44 procentus. Todėl vokiečiai nėra patenkinti, kai jiems tenka savo gerovės sąskaita gelbėti kitas valstybes, kurių gyventojai galbūt net turtingesni už juos pačius.

Taigi Europą drebinanti paskolų krizė ne tik sukūrė didžiulę prarają tarp Pietų Europos ir Šiaurės Europos valstybių (tiek ekonominę, tiek ir socialinę ar net emocinę), bet ir grasina įsukti užburtą ratą: siūlomų taupymo priemonių pasekmės dėl atviros Europos ekonominės erdvės galiausiai atsilieps pačioms šalims gelbėtojoms, nes dėl bendros euro zonos valiutos silpnesnių rinkų izoliavimas neįmanomas, todėl ir susilpnėjusių ekonomikų įtaka stipriosioms yra neišvengiama. Sprendimais ir griežtu taupymu nepatenkinti visi – ir pietiečiai, kuriems tai reiškia didžiulį nedarbo lygį, ir patys vokiečiai, kuriems siūloma gelbėti valstybes, galbūt net turtingesnes už juos pačius, tačiau tiesiog nesugebančias atsakingai elgtis su turimais finansais. Tad kyla klausimas: ar dar ilgai Vokietija temps Europą ant savo pečių?  

Parengta pagal „Bloomberg“, „The Wall Street Journal“, „Der Spiegel“, „Frankfurt Allgemeine Zeitung“ informaciją.

[1]     http://www.voxeu.org/article/are-germans-really-poorer-spaniards-italians-and-greeks

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras