Balandžio 12 d. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pasirašė įstatymą, kuris nustato nacionalinės priešraketinės gynybos (PRG) sistemos finansavimą.

„Šis dokumentas užtikrina, kad Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms bus suteiktas prioritetas kurti gynybą nuo raketų smūgių, smūgių iš oro. Tai būtų šiuolaikinės šalies ir viso Šiaurės Atlanto aljanso sistemos dalis, taip pat svarbus ženklas, kad turinti gynybos pajėgumų Lenkija sugebės ieškoti bendrų sprendimų ir kurti bendras sistemas su NATO. Lenkija bus saugesnė valstybė ir patikima sąjungininkė“, – Lenkijos prezidento žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS.

Lenkijoje ir Čekijoje buvo planuojama dislokuoti JAV PRG dalis, bet vėliau šių planų atsisakyta. Kadangi JAV atsisakė įgyvendinti ketvirtąjį priešraketinės gynybos Europoje etapą, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis 2013 m. kovą pareiškė, kad Lenkija savo PRG kurti iki 2023 metų pasirengusi išleisti per 30 milijardų dolerių.

Lenkijos PRG sudarytų mobilūs padaliniai, kurie galėtų ginti nuo trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų keliamų grėsmių. Bronislawas Komorowskis žada siekti, kad Lenkijos PRG būtų įjungta į NATO sistemą, veikiančią prieš didesnio nuotolio raketas.

Numatyta, kad iki 2022 metų Lenkijos kariuomenė pirks 6 vidutinio nuotolio raketų „Visla“ komplektus, 11 mažo nuotolio raketų „Narev“, 77 savaeigius komplektus „Poprad“, 6 raketų ir artilerijos komplektus „Pilica“, 152 paleidimo įrenginius ir 486 raketas „Perun“, per 30 radiolokacinių stočių „Sola“ ir „Bystra“.

Pagal 2013 m. balandžio 12 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.