Garsus Vokietijos filosofas ir sociologas Jurgenas Habermasas savo paskaitoje, kurioje dalyvavo ir  Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman van Rompuy), apie demokratiją, solidarumą ir Europos krizę išsakė abejones dėl dabartinio Europos Sąjungos (ES) kelio. Jis pabrėžė, kad Bendrijai reikia daugiau bendradarbiavimo bei demokratijos. Šis filosofas viešai apie Europos politiką kalba nedažnai, todėl „Deutsche Welle“ pateikia J. Habermaso įžvalgas ir ES skirtas filosofinės kritikos strėles.

Vokiečių filosofas griežtai kritikavo dabartinę euro gelbėjimo politiką, nes dėl jos ES tampa finansų technokratija, kuriai terūpi rinka. Vietoj to jis siūlė vieningumą stiprinančią „viršnacionalinę“ demokratijos plėtrą. Jai pasiekti neužtenka bendros valiutos išsaugojimo, nes taip pat reikalingas solidarumas, bendradarbiavimo prieiga, kylanti iš suderintos politinės perspektyvos. J. Habermasas pasisakė už ES sutarčių taisymą ir pabrėžė manantis, kad Vokietijos vyriausybė turi raktą į pokyčius Bendrijoje, ypač dėl demografinių ir ekonominių priežasčių. Ši geopolitiškai svarbi valstybė, pasak jo, neturėtų rinktis savo nepriklausomo kurso. Kalbėti reikia ne apie Vokietijos Europą, o apie Vokietiją Europoje. Norint, kad euro zona turėtų ateitį, ši pinigų sąjunga turėtų būti paversta į tikrą politinę bendriją.

Vokiečių filosofas akcentavo, kad ekonominė realybė verčia ES keistis. Kyla klausimas, ar taupymo priemonės nenuėjo per toli. J. Habermaso manymu, ekonomikos kursas turėtų būti labiau subalansuotas, paremtas investicijų programomis, nes jos būtų naudingos tiek atskiriems regionams, tiek valstybėms apskritai. Tai skatintų konkurencingumo galimybes šalyse, kurios dabar šiuo klausimu atsilieka.

Šie svarstymai rodo, kad Bendrija nuėjo tikrai ilgą kelią, bet jos laukia dar tokio paties ilgio kelionė į kitą plėtros fazę, kai bus vis iš naujo aiškinamasi, kas yra ES ir kaip ji valdoma. Ateityje į minėtąjį valdymą turėtų vis labiau įsitraukti ir piliečiai.

 Pagal 2013 m. balandžio 27 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.