Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Reformuotų Rusijos karinių oro pajėgų mokymų ypatumai (50)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 05 10

Šiuolaikiniai kariniai konfliktai parodė, kad pranašumas ore yra vienas iš svarbiausių dalykų, todėl visada įdomu atidžiau pažvelgti į tai, kas įvairiose valstybėse vyksta karinės aviacijos srityje. Lietuvai šiuo atveju aktualiausia yra Rusijos, kurios naikintuvai mėgsta panervinti šalies/NATO oro gynybos sistemą, praktika.

2013 metų kovo 28 dieną laikraščiai pranešė apie eilinius Rusijos tolimojo veikimo (iš esmės – branduolinių pajėgų) aviacijos mokymus (o kur dar netikėtas karinės parengties patikrinimas šalies pietuose ir Juodosios jūros laivyne). Juose dalyvavo apie 60 skirtingų orlaivių: strateginiai bombonešiai „Tu-22M3“, „Tu-95M“, „Tu-160“, naikintuvai „MiG-31“ ir „Su-27“, skraidančios vadavietės A-50, kuro papildymo ore lėktuvai „Il-78“ ir kiti pagalbiniai lėktuvai. Per mokymus buvo atliekamas patruliavimas, imituojamas didelio nuotolio raketų paleidimas ir pan. Nebūtų nieko keisto, jeigu ne tai, kad beveik tuo pat metu Gruzijoje vyko bendros Gruzijos ir JAV karinės pratybos „Kovos dvasia 2013“, prasidėjusios kovo 11 d. ir pasiekusios apogėjų kovo 18–29 d. Ar tai tik atsitiktinumas ir Rusijos pasipūtimo demonstravimas? Atidžiau pasižiūrėjus, kas vyksta per Rusijos karinių oro pajėgų mokymus, tokios minties vertėtų atsisakyti.

2008 m. pabaigoje Rusijos ginkluotosiose pajėgose prasidėjusi karinė reforma neaplenkė ir Karinių oro pajėgų (KOP). Vienu iš reformos tikslų buvo Jungtinių karinių grupuočių sukūrimas, todėl anksčiau praktiškai buvusios savarankiškos KOP patyrė didelių pokyčių. Pirmiausia joms buvo perduota Sausumos pajėgų aviacija ir sraigtasparniai, Oro desanto kariuomenės transporto lėktuvai, Karinio jūrų laivyno aviacija ir t. t., o pačios KOP buvo transformuotos. Dabar jų daliniai tapo pavaldūs keturioms bendros paskirties (Karinių oro pajėgų ir Priešlėktuvinės gynybos) ir dviem specializuotoms  (Strateginės aviacijos ir Transporto aviacijos) operacinėms vadavietėms (OV). Tačiau visos šios OV tapo pavaldžios nebe KOP vadovybei, o specializuotoms arba bendros paskirties Jungtinėms strateginėms vadavietėms (JSV). Pastarosios dar kartais vadinamos naujosiomis karinėmis apygardomis.

Tiesa, oficialiai Rusijos karinės oro pajėgos su savo štabu ir vadu išliko, tačiau reorganizacija turėjo esminį poveikį KOP mokymų organizavimui. Iki reformos už visą KOP mokymą buvo atsakingas ir daugumai mokymų vadovavo KOP štabas. Po reformos jam liko tik pradinis karo lakūnų rengimas, t. y. lakūnų rengimas karinėse mokyklose, lakūnų kvalifikacijos kėlimas ar mokymas skraidyti kito tipo orlaiviais ir pan. Karinių aviacijos vienetų rengimas perėjo į bendrų ar specializuotų OV kompetenciją. Jos parenka pratybų temas ir pavaldžių karinių vienetų mokymus rengia atsižvelgdamos į joms vadovaujančios JSV planus.

Pasižiūrėkime, kaip tai pakeitė reformuotų KOP mokymus praktikoje. Pirmiausia po reformos kiekviena bendros paskirties JSV yra atsakinga už „kariavimą“ jai skirtoje teritorijoje ar kryptyje. Taigi tiek mokymo temos, tiek mokymų metu aviacijai keliamos užduotys būna parengtos taip, kad atitiktų bendrą planuose numatytų JSV pajėgų veiksmų kontekstą. Kitaip tariant, nors jos ir toliau atitinka tradicines oro pajėgų užduotis, tokias kaip oro erdvės kontrolė ir gynyba ar JSV pajėgų rėmimas iš oro, didžiausias dėmesys dabar skiriamas ne vieno užduoties elemento atlikimui, o kompleksiniam veikimui kartu su kitų rūšių pajėgomis.

Štai JSV „Vakarai“ tikriausiai orientuojasi į pajėgų rėmimą per puolamąsias operacijas. Tokiu atveju pirmiausia užsitikrinama oro erdvės kontrolė. Tokie mokymai ir vyko šių metų pradžioje. Apie 20 naikintuvų „MiG-29“, naikintuvų bombonešių „Su-34“ ir žvalgybinių „Su-24MR“ vykdė kompleksines pratybas, kurių tikslas buvo aptikti sąlyginio priešininko lėktuvus, juos apšaudyti oras–oras klasės raketomis, esant reikalui – inicijuoti oro mūšius, manevruoti, išvengti priešininko priešlėktuvinės gynybos atakų, grįžti į bazes. Per kitus šių metų mokymus jau treniruotasi vykdyti paramą iš oro naudojant skirtingų tipų orlaivius. Sraigtasparniai „Mi-8“ ir „Mi-24“ atakavo, o juos tiek atakos, tiek atsitraukimo metu pridengdavo naikintuvai bombonešiai. Taip paprastai daroma, kai reikia suduoti raketų smūgį antžeminiams taikiniams, o sausumos pajėgos dar nesusirėmusios su priešininku ir jų priešlėktuviniai pajėgumai neišskleisti.

Be to, JSV „Vakarai“ vykdo specifines pratybas, ypač aktualias per puolamąsias operacijas. Praėjusių metų viduryje šios apygardos aviacijos inžinieriai ir technikai mokėsi greitai remontuoti per kovos veiksmus pažeistus orlaivius (keisti šasi, remontuoti variklius ir pan.), ir tai darė ne gamyklose, o kovos sąlygomis ir aerodromuose, kad iš karto parengtų juos naujiems koviniams skrydžiams.

Panašūs į „Vakarų“ JSV oro pajėgų mokymus vyksta ir JSV „Pietūs“ atsakomybės zonoje. Ten šių metų kovo mėnesį surengtuose aviacijos mokymuose dalyvavo per 30 moderniausių Rusijos sraigtasparnių „Mi-28N“ ir „Mi-35M“. Tikriausiai pagal mokymų scenarijų Rusija turėjo visišką persvarą ore ir vykdė puolamąją operaciją, nes sraigtasparniai treniravosi be priedangos iš oro, išsodino taktinius desantus atskirose viršukalnėse, keitė dislokacijos vietas ir mokėsi atakuoti priešo šarvuotąją techniką ir pėstininkų pozicijas.

Vykdant paramos iš oro treniruotes JSV „Rytai“ poligonuose labiau orientuojamasi į gynybinio pobūdžio veiksmus (šiaip ar taip – Kinija šalia). Ten šiais metais jau įvyko kelerios panašaus pobūdžio pratybos, per jas atakuojančių sraigtasparnių apsaugą nuo priešo aviacijos užtikrino motorizuotų šaulių padalinių, kuriuos jie rėmė, priešlėktuvinės gynybos sistemos „Tor“, „Strela-10“, „Tunguska-M“ ir „Pancir-S1“ (vienas iš naujausios rusiškos ginkluotės pavyzdžių). Tai situacija, kai sausumos pajėgos jau susirėmusios su priešininku ir ginasi, todėl jų priešlėktuvinės gynybos priemonės išskleistos ir pasirengusios kovai.

Tiesioginis JSV „Centras“ pajėgų susirėmimas su priešo sausumos kariuomene mažiausiai tikėtinas, todėl prioritetas šiuo atveju skiriamas sąveikai užtikrinant oro erdvės kontrolę ir gynybą. Viena iš svarbiausių „Centro“ užduočių yra administracinių, karinių ir pramonės objektų Pavolgyje, Urale ar Vakarų Sibire gynimas ir strateginio rezervo bei paramos vykdymas. Todėl šiais metais vykusiuose mokymuose sraigtasparniai, naikintuvai ir priešlėktuvinės gynybos priemonės, užuot atakavę sausumos taikinius, koordinavo veiksmus kovai su oponento orlaiviais bei sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis siekdami užtikrinti didelės teritorijos oro erdvės gynybą.

Panaši situacija ir specializuotoms JSV pavaldžiose aviacijos OV. Mokymai čia taip pat skirti ne tik tiesioginei užduočiai atlikti, bet ir sąveikai su kitomis pajėgomis tobulinti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais tolimojo veikimo aviacijos OV mokymuose strateginiai bombonešiai „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“ treniravosi savarankiškai, o tų pačių metų pabaigoje jie jau kartu su Strateginės paskirties raketinėmis pajėgomis ir atominiais povandeniniais laivais mokėsi suduoti branduolinį smūgį. Taip pat galima prisiminti, kad per gynybos ministro S. Šoigu inicijuotą netikėtą patikrinimą apie 20 transportinių lėktuvų „Il-76“ skubiai pergabeno oro desanto pajėgas už kelių tūkstančių kilometrų, taip pademonstruodami gerą sąveiką ir su desantininkais, ir su kitų aviacijos OV pavaldžių karinių aviacijos bazių pajėgomis. 

Rusijos KOP mokymo mastai po reformos apskritai smarkiai išaugo. Dabar paprastai treniruojasi ne viena aviacijos bazė su keliais orlaiviais, o 20, 30, 50 orlaivių iš kelių aviacijos bazių. Apibendrinant vertėtų pasakyti, kad visos pastaruoju metu vykstančios reformuotų Rusijos Federacijos KOP pratybos vis akivaizdžiau rodo tvirtą šalies pasiryžimą paversti kiekvienos iš JSV aviaciją pajėgiu ir efektyviu vienetu, akivaizdžiai prisidedančiu prie bendrų JSV skirtų užduočių įgyvendinimo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 50)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras