Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Minint pirmojo Arkties tarybos etapo pabaigą (5)

Rimvydas Ragauskas
2013 05 22

Šių metų gegužės 15 d. Arkties valstybių (Rusija, Kanada, JAV, Šiaurės šalys) užsienio reikalų ministrai Kirunoje (Švedija) baigė simbolinį pirmininkavimo ratą. 1996 m. įkurtos Arkties tarybos vairas, perėjęs visų Arkties valstybių pirmininkavimo ciklą (valstybė pirmininkauja dvejus metus), grįžta į jos įkūrėjos Kanados rankas. Nuo 1996 m. regionas pasikeitė neatpažįstamai: iš tarptautinių santykių provincijos, kuri politinėse darbotvarkėse faktiškai nefigūravo, iki nuolatinio dėmesio pasaulio politikų, akademikų, verslo atstovų ir visuomenės diskusijose.

Arkties taryba 1996 m. įkurta kaip aukšto lygio forumas gamtosaugos ir tvarios plėtros klausimams spręsti. Atsižvelgiant į labai ribotą šiai organizacijai tarptautinės bendruomenės suteiktą mandatą, Arkties tarybai pavyko pasiekti stulbinančių rezultatų dėl mokslinių tyrimų plečiant kompetencijas, susijusias su pokyčiais regione, ir tampant pasauline lydere globalinio atšilimo klausimais. Taip pat dėl šio forumo Arkties valstybių bendradarbiavimas sprendžiant regioninius klausimus ir artikuliuojant bendrus interesus įgavo naują pagreitį ir dažniausiai yra apibūdinamas kaip labai sėkmingas, draugiškas ir daug žadantis.

Trumpai verta paminėti, kad Arkties tarybos veikloje dalyvauja trys pagrindinės grupės: 1) Arkties valstybės, priimančios sprendimus konsensuso pagrindu; 2) vadinamieji nuolatiniai dalyviai (t. y. šešių Arkties tautų bendruomenių organizacijos, atstovaujančios apie 400 tūkst. čiabuvių, gyvenančių šiame regione, interesams), turintys teisę sėdėti prie to paties stalo kaip ir valstybių atstovai ir dalyvauti diskusijose, tačiau neturintys balso teisės; 3) nuolatiniai stebėtojai – stebintys tarybos veiklą, turintys labai ribotą pasisakymų teisę ir negalintys balsuoti dėl sprendimų.

Švedijai Kirunoje perdavus pirmininkavimo estafetę Kanadai verta aptarti kelis svarbius sprendimus, priimtus baigiant pirmąjį pirmininkavimo ciklą.

Bendra Arkties regiono vizija

Minėdami pirmojo pirmininkavimo Arkties tarybai raundo pabaigą, Arkties valstybių (A-8) ministrai ir Arkties tautų bendruomenių organizacijos pristatė bendrą „Arkties viziją“[1]. Šis dokumentas, žymintis savotišką Arkties tarybos naujo etapo pradžią, turbūt pirmiausia turi simbolinę, o ne praktinę reikšmę. Kita vertus, gebėjimas pateikti vieningą viziją taip pat byloja apie neabejotinai sėkmingą pagal įvairius parametrus, regis, labai skirtingų valstybių, taip pat vietinių Arkties tautų atstovų bendradarbiavimą. Ši vizija leidžia sudėti pagrindinius regiono plėtros akcentus, iš esmės atspindinčius tuos prioritetus, kuriuos Arkties valstybės yra išdėsčiusios ir nacionalinėse Arkties strategijose.

„Arkties vizijoje“ pažymima, jog valstybės ir toliau dės pastangas, kad regionas būtų plėtojamas kaip taikos ir stabilumo zona, o kylančios problemos bus sprendžiamos bendradarbiaujant ir remiantis tarptautine teise (visų pirma JT Jūrų teisės konvencija). Bendroje vizijoje taip pat pažymima, kad ekonominio bendradarbiavimo klausimai bus vieni iš svarbiausių. Ekonominio bendradarbiavimo svarbos iškėlimas, nors ir gana logiškas ir atspindintis šiandienines realijas, žymi tam tikrą prioritetų persiskirstymą. Nors šiandien dar neaišku, kokį svorį ekonominiai klausimai įgaus Arkties taryboje (ir kaip joje bus sprendžiami ir svarstomi), toks, tiesa, kol kas deklaratyvus, ketinimas gali rodyti ekonominės plėtros klausimų svorio didėjimą Arkties tarybos darbotvarkėje. Pažymėtina, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog tradiciniams klausimams – gamtosaugai ir klimato kaitai – bus skiriama mažiau dėmesio ar resursų, negu buvo skirta iki šiol, šios sritys, atrodo, artimiausiu metu išliks prioritetinės. Atkreiptinas dėmesys, kad ekonomika daugumos Arkties valstybių (ypač pirmininkavimą perėmusios Kanados) regioninėse strategijose yra neatskiriama nuo Arkties gyventojų gerovės. Ji „Arkties vizijoje“ laikoma pamatine regiono plėtros vertybe. Deklaruojama, kad ir toliau bus bendradarbiaujama plėtojant tvarią Arkties ekonomiką, skirtą savarankiškoms, gyvybingoms ir sveikoms Arkties bendruomenėms kurtis.

Regioninėje vizijoje taip pat pabrėžiama, kad ir toliau bus stiprinamas bendradarbiavimas aplinkos apsaugos ir civilinio saugumo srityse. Tai pirmiausia sietina su laivybos regione intensyvėjimu ir būtinybe užtikrinti saugią ir aplinkai kuo mažiau kenksmingą laivybą. Pirmasis žingsnis šia linkme buvo žengtas 2011 m.: Arkties valstybės pasirašė pirmą Arkties tarybos istorijoje teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl paieškos ir gelbėjimo operacijų. Šiame susitarime A-8 valstybės pasiskirstė sektoriais, kuriuose atlieka tokio pobūdžio operacijas, ir avarinių situacijų atveju įsipareigojo teikti pagalbą vienos kitoms. Labai svarbu, kad šiemet gegužės 15 d. susitikime Švedijoje tarp A-8 valstybių pasirašytas antras teisiškai įpareigojantis susitarimas dėl bendradarbiavimo rengiantis vandenų užteršimo nafta atvejams ir juos likviduojant (angl. Agreement on Cooperation on Marine Oil Pollution Preparedness and Response in the Arctic). Šis naujas susitarimas turėtų tapti įrankiu, padėsiančiu bendradarbiauti A-8 valstybėms likviduojant naftos išsiliejimą. Jame numatomos gairės tokių procesų kaip valstybių komunikacija ekologinės nelaimės atveju, personalo koordinavimas, užduočių pasiskirstymas ir pan.

Pažymėtina, kad šiuo metu Tarptautinėje laivybos organizacijoje yra rengiamas vadinamasis Poliarinis kodeksas, jame turėtų būti nustatyti vieningi standartai laivybą Arkties vandenyse vykdantiems laivams.

Aplinkosaugos klausimams, tradiciškai dominuojantiems Arkties tarybos veikloje, regioninėje vizijoje taip pat skiriama dėmesio. Planuojama stiprinti bendradarbiavimą tiek Arktyje, tiek globaliu lygiu sprendžiant aplinkosaugos iššūkius, kylančius regione. Taip pat planuojama toliau gilinti regionines kompetencijas vykdant tyrimus ir skatinant sąveiką tarp mokslo ir tradicinio pažinimo, kurį per daugelį kartų įgijo vietinių Arkties gyventojų bendruomenės.

Regioninėje vizijoje taip pat išreiškiamas pasiryžimas stiprinti Arkties tarybą ir paaukštinti šios institucijos statusą iš sprendimus formuojančios į sprendimus priimančios. Toks deklaruojamas tikslas yra įdomus ir vertas dėmesio dėl kelių priežasčių: 1) tai dar kartą patvirtina, kad Arkties taryba ir ateityje matoma kaip pagrindinė institucija, kurioje bus sprendžiami regiono klausimai; 2) statuso pakeitimas į sprendimus priimančią instituciją pakeistų patį Arkties tarybos, kaip tarptautinio forumo, pobūdį į savarankišką tarptautinę organizaciją; 3) tai lyg ir rodytų, kad A-8 valstybės yra pasirengusios bent jau tam tikrus sprendimus perduoti viršvalstybiniam dariniui (tokius teiginius reikėtų vertinti gana atsargiai, nes kol kas nėra ženklų, kad visos A-8 valstybės iš tiesų būtų tam pasirengusios).

Apie didėjančią Arkties tarybos reikšmę ir jai planuojamą svarų vaidmenį regiono klausimuose neabejotinai byloja ir naujų Tarybos stebėtojų priėmimas.

Prie Arkties tarybos stebėtojų jungiasi Azijos valstybės

A-8 valstybių vadovai atvėrė Arkties tarybos duris šešioms naujoms valstybėms stebėtojoms: Kinijai, Indijai, Japonijai, Pietų Korėjai, Singapūrui ir Italijai. Iki šiol stebėtojų teises turėjo 6 Europos valstybės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija. Stebėtojų statuso ypač aktyviai siekė Azijos valstybės: jose per pastaruosius kelerius metus dėmesys Arkties regionui ypač išaugo. Tai neturėtų stebinti, nes kaip tik šios valstybės potencialiai gali tapti didžiausiomis naudos gavėjomis, tačiau taip pat būti labiausiai paveiktos neigiamų klimato kaitos padarinių. Tokios valstybės kaip Kinija ar Indija (ir kitos), žinoma, yra suinteresuotos Arkties potencialu (ištekliai, laivybos keliai ir pan.), tačiau jungtis prie Arkties tarybos stebėtojų jas skatina ir tai, kad beprecedenčiai pokyčiai Arktyje gali turėti labai rimtų padarinių – pavyzdžiui, grėsmė dėl kylančio pasaulinio vandenyno vandens lygio ar neprognozuojamų klimato kaitos sąlygų.

Pažymėtina, kad nuolatiniai stebėtojai neturi balso teisės priimant sprendimus ir apskritai jiems paprastai net neleidžiama pasisakyti, A-8 valstybėms ir nuolatiniams dalyviams (Arkties tautų bendruomenių atstovams) svarstant klausimus Arkties taryboje. Vis dėlto tikėtina, kad stebėtojų vaidmuo ateityje gali keistis, suteikiant jiems platesnę žodžio teisę ir labiau įsiklausant į jų nuomonę. Kita vertus, ir tai labai svarbu, nuolatiniai stebėtojai gali įsitraukti į 6 darbo grupių, atsakingų už mokslinių regiono tyrimų plėtrą ir regioninių kompetencijų ugdymą, veiklą. Tai kaip labai svarbų faktorių išskyrė ir A-8 atstovai: darbo grupių veikloje tikimasi didžiausio Azijos valstybių, turinčių didelius finansinius ir kompetencijų resursus, indėlio.

Naujų stebėtojų klausimas jau kuris laikas buvo kontroversiška tema. Visų pirma buvo bijoma, kad besiplečiantis galingųjų klubas ir jų interesai bei problemos gali užgožti vietinių Arkties tautų balsą. Kita vertus, bene įdomiausias ir gana netikėtas, nors galbūt ir nuoseklus, įvykis Arkties šalių užsienio reikalų ministrų susitikime buvo nuolatinės stebėtojos statuso nesuteikimas ES. ES atstovams kol kas bus leidžiama dalyvauti Arkties tarybos veikloje, tačiau nuolatinės stebėtojos statusas bus suteiktas tik su ta sąlyga, kad pavyks išspręsti tam tikrus nesutarimus su Arkties valstybėmis (konkrečiai – su Kanada). Kelią tapti nuolatine stebėtoja, kaip ir 2009 m., ES užvėrė Kanada. Priežastis vėlgi ta pati kaip ir prieš ketverius metus – ES taikomas ruonienos, kuri yra svarbus pajamų šaltinis Kanados inuitams (eskimams), importo draudimas. ES netruko sureaguoti ir išplatino pranešimą, kad siekiant išspręsti šią problemą bus dirbama su Kanada. Tikimasi, kad ruonienos eksporto klausimo išsprendimui ir nuolatinės stebėtojos statuso ES suteikimui užteks kelių mėnesių. Šis atvejis puikiai atskleidžia, kokie svarbūs Arkties tarybai yra vietinių tautų gerovės klausimai.

Antra priežastis, dėl kurios naujų stebėtojų priėmimo klausimas buvo svarstomas palyginti atsargiai – galimas jų poveikis regiono plėtrai ir bandymas daryti įtaką sprendimų priėmimui. Buvo apeliuojama taip pat ir į tai, kad dėl oro taršos Azijos valstybės yra didelė Arkties ledynų tirpimo ir globalinio atšilimo problemos dalis.

Vis dėlto galiausiai nugalėjo tas faktorius, kad nebegalima palikti už durų valstybių, bet kuriuo atveju plėsiančių savo interesų ir įtakos regione lauką. Juolab kad šios valstybės yra stipriai veikiamos pokyčių Arktyje ir todėl į jų nuomonę taip pat reikia įsiklausyti. Žinoma, dar vienas labai svarbus veiksnys, dėl kurio į Arkties tarybą priimti nauji stebėtojai, yra noras išlaikyti Arkties reikalus po vienu stogu, t. y. užkirsti kelią alternatyvių forumų ir organizacijų kūrimuisi. Naujų stebėtojų prisijungimas neabejotinai sustiprina ir Arkties tarybos, kaip svarbiausios regioninės organizacijos, teisėtumą ir statusą.

Kur deda akcentus Kanada

Kanada, kaip minėta, buvo pirmoji Arkties tarybai pirmininkavusi valstybė (1996–1998 m.). Dabar, apsisukus simboliniam ratui, Tarybos vairas vėl grįžta į šios šalies rankas. Pagrindinis Kanados pirmininkavimo programos šūkis „Plėtra dėl Šiaurės tautų“[2], kaip ir tai, kad Kanados Arkties tarybos ministre pirmininkavimo metu paskirta Leona Aglukkaq (inuitė, užaugusi Arktyje – Nunavute), leidžia suprasti, jog pirmininkavimo akcentai bus tvarios ekonomikos plėtra, daugiausia dėmesio skiriant Arkties gyventojams. Programoje išskiriami trys pagrindiniai prioritetai:

- atsakinga Arkties resursų plėtra. Planuojama įkurti Arkties verslo forumą ekonominei plėtrai regione ir verslo sąveikai su Arkties taryba skatinti;

- saugi laivyba regione. Atsižvelgiant į tai, kad turizmo galimybės regione didėja, Kanada sieks nustatyti gaires tvariam turizmui ir kruizinių laivų reisams. Taip pat bus siekiama, kad būtų plėtojamas jau minėtas Poliarinis kodeksas ir kad jame numatyti reikalavimai būtų privalomi (o ne savanoriški) A-8 valstybėms.

- tvari Arkties bendruomenė. Arkties taryba dirbs siekdama padidinti regioninį ir globalų supratimą apie Šiaurės tautų bendruomenių tradicinių gyvenimo būdų svarbą. Taip pat Arkties taryboje bus išplėtotos rekomendacijos dėl Arkties gyventojų tradicinių žinių inkorporavimo į Tarybos veiklą. Galiausiai bus siekiama prisidėti prie fizinio ir protinio vietinių tautų gyventojų sveikatingumo, tai jiems turėtų padėti prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų Arktyje.

Teisingumo dėlei reikia pažymėti, kad kiek netikėtas ir stebinantis yra Kanados noras akcentuoti ekonomikos aspektą. Pasirodžius Kanados pirmininkavimo prioritetams dalis ekspertų klausė, ar ekonominės plėtros klausimai nenustums į antrą planą gamtosaugos ir klimato kaitos problemų. Taip pat buvo kvestionuojamas Kanados noras, pasinaudojant pirmininkavimu Arkties taryboje, siekti ekonominių tikslų, kurie neabejotinai yra susiję ne tik su tarptautiniais, bet ir su nacionaliniais interesais. Kanada, vietinėms tautoms tradiciškai skirianti daug dėmesio, nieko nenustebino iškeldama jas į pirmą planą ir pirmininkavimo Arkties tarybai programoje. 

Galima prognozuoti, kad Kanados, kurios užsienio politikoje Arktis užima ypač svarbią vietą ir kuri yra atsakinga už daugybę pagrindinių regioninių iniciatyvų (Arkties tarybos įkūrimą, Arkties universiteto įsteigimą ir t. t.) ir mato save kaip Arkties galią ir regiono lyderę, pirmininkavimas neatneš kokių nors ypatingų netikėtumų. Lieka įdomus nuolatinių stebėtojų ir nuolatinių dalyvių santykio klausimas: ar pavyks Arkties tautoms išlaikyti dabar turimą įtaką į klubą įstojus naujoms stebėtojoms, turinčioms įvairių įtakos kanalų ir interesų? Kol kas nesimato jokių aiškių prielaidų, dėl kurių valstybių santykiai turėtų blogėti. Taigi, be globalinio atšilimo keliamų problemų, kol kas Šiaurėje ramu.

[1]Vision for the Arctic, Arctic Council, Kiruna (Sweden), 15 May 2013.

[2]Development for the People of the North: The Arctic Council Program during Canada‘s Chairmanship (2013–15), Government of Canada, 2013.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (315)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (53)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (156)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (12)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (17)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras