Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Apie ką verčia susimąstyti lėtėjanti Rusijos ekonomika (35)

Viktoras Denisenko
2013 05 29

„Stabilumo sala krizės sūkuryje“ – taip aukščiausi Rusijos pareigūnai dar ne taip seniai kalbėjo apie savo šalies ekonomiką. Nors kitur pasaulyje į šį posakį buvo žiūrima gana skeptiškai, kažkiek tiesos šiuose žodžiuose irgi buvo. Aukštos energetinių išteklių kainos leido Rusijai praturtėti. Dujos ir nafta tapo ne tik gerovės simboliu, bet ir politikos dalimi. Tačiau kitas svarbus klausimas, kurį čia galima užduoti – ar tai iš tikrųjų buvo naudinga Rusijos ekonomikai?

Lėtėjantis augimas

Įspėjamasis signalas nuskambėjo šių metų balandžio mėnesį: Rusijos ekonominis augimas lėtėja. Metų pradžioje buvo prognozuojama, kad Rusijos BVP šiemet kils 3,6 proc., tačiau dabar prognozė yra sumažinta: tikėtina, kad BVP augimas bus tik apie 2,4 procento. Be to, neatmetama galimybė, kad iš tikrųjų galutinis rezultatas bus dar prastesnis. Nurodoma, kad metų pradžioje – sausio ir vasario mėnesiais – Rusijos BVP augo tik 0,9 procento (http://www.ej.ru/?a=note&id=12848).

Rusijos Federacijos ekonominės plėtros ministras Andrejus Belousovas paminėjo, kad šalies ekonomiką metų pabaigoje gali ištikti recesija. Šis terminas apibūdina verslo aktyvumo mažėjimą (recesija ištinka šalį, kai ne mažiau kaip du ketvirčius iš eilės fiksuojamas neigiamas BVP augimas). Nors tai dar nereikštų katastrofos, tokio scenarijaus tikrai nepavadinsi pageidaujamu.

Aišku, kad Rusijos ekonomikai šiandien yra reikalingi papildomi stimulai. Pavyzdžiui, bandydama spręsti šią problemą, Rusijos finansų ministerija pasiūlė atblokuoti 200 mlrd. rublių, kurie buvo anksčiau įšaldyti juodai dienai, ir iš jų 42 mlrd. rublių paskirti prioritetinėms kryptims. Kokios tai kryptys – nenurodoma (http://www.novayagazeta.ru/news/64509.html).

Pokyčių būtinybė

Šiandien nemažai kalbama ir apie tai, kad Rusijos ekonomikos ir jos prioritetų struktūrą reikia keisti iš esmės. Svarbu tai, kad anksčiau apie vien gamtinių resursų išnaudojimu paremtos ekonomikos netobulumą kalbėjo dabartinės Rusijos valdžios oponentai, o šiandien apie tai jau užsimena ir aukšti valdžios pareigūnai bei valdžiai lojali žiniasklaida.

Pavyzdžiui, portalo Rosbalt.ru apžvalgininkas Andrejus Sivridis yra surašęs Rusijos ekonomikai savo diagnozę. Vartodamas medicininius terminus jis kalba apie „konkurencingumo degradavimą“, „investicinį nepakankamumą“, „infliacinę aritmiją“, „inovacinę avitaminozę“, „monopolijų nutukimą“ ir t. t. Pasak A. Sivridžio, mažas ir vidutinio dydžio verslas Rusijoje nuolat yra veikiamas „mokestinės intoksikacijos“, o pati pacientė – Rusijos ekonomika – niekaip negali ištrūkti iš „žaliavinės narkomanijos“ liūno.

A. Sivridis siūlo ir intensyvų gydymo kursą, kuris, jo manymu, gali padėti Rusijos ekonomikai pasveikti nuo daugybės ją kamuojančių ligų. Iš esmės apžvalgininkas siūlo pirmiausia palengvinti gyvavimo sąlygas verslui, pagerinti investicinį klimatą šalyje, „išgydyti“ administracinę ir teismų sistemą, uždaryti kelią kapitalo nutekėjimui iš šalies, palengvinti mokestinę naštą verslui ir iš esmės „pakeisti visą ekonominę valstybės politiką“. Tarp kitų sunkių „negalavimų“, kuriuos reikia įveikti, A. Sivridis įvardija korupciją ir aplaidumą (http://www.rosbalt.ru/business/2013/04/15/1117969.html).

Tačiau silpnąsias Rusijos ekonomikos vietas mato ir aukščiausi šalies pareigūnai. Įdomu pažymėti, kad dar beveik prieš metus, kalbėdamas apie biudžetą, pats Vladimiras Putinas nurodė Rusijos ekonomikos trūkumus (galima palyginti su tuo, ką rašo A. Sivridis). Anuomet V. Putinas kaip pirmą problemą paminėjo tai, kad Rusijos Federacijos biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo situacijos pasaulinėje žaliavų rinkoje. Faktiškai kalbama apie tą pačią visiems žinomą Rusijos ekonomikos orientaciją į gamtinius išteklius ir jų pardavimą.

Be to, V. Putinas pripažino, kad biudžetinės lėšos dažnai naudojamos neoptimaliai (arba, kitaip sakant, nemažai pinigų paleidžiama vėjais dėl paprasčiausio aplaidumo). Taip pat Rusijos vadovas piktinosi, jog finansiniai ir ekonominiai sprendimai šalyje dažnai nėra paremti gilesne analize ir įžvalgomis, kurios padėtų išvengti didesnių išlaidų ateityje. V. Putinas taip pat pažymėjo, kad reikia gerinti ir biudžetinių išlaidų efektyvumą apskritai.

Kalbėdamas apie biudžeto problemas V. Putinas akcentavo ir tai, kad nemažai biudžeto lėšų naudoja regionai, kurie negali patys savęs aprūpinti. Kartu jis pabrėžė, kad biudžetinė politika iš esmės nėra aiški visuomenei (arba, kitaip sakant, žmonės nemato ir nesupranta, kodėl valdžios struktūros priima vienokį ar kitokį finansinį sprendimą), o verslą trikdo pernelyg dažnai besikeičiantis mokestinis reguliavimas (http://www.biztass.ru/articles/id/289).

Kaip buvo minėta, apie visa tai V. Putinas kalbėjo beveik prieš metus, tačiau vargu ar nuo to laiko Rusijos finansų sistemoje kas nors pasikeitė. Šalies gerovė vis dar yra itin priklausoma nuo žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje. Anksčiau šios kainos beveik visą laiką kilo ir todėl Rusijos valdžia nematė dėl tokios priklausomybės nieko blogo, o šiandien aukšti šios šalies pareigūnai vis dažniau susimąsto apie tai, kad pasaulyje nėra nieko stabilaus. Tampa aišku, kad subalansuota ir diversifikuota ekonomika yra geriau nei vienpusis, paremtas vien naftos ir dujų ištekliais, ekonominis modelis.

Pasaulis nestovi vietoje

Rusija, orientuodamasi į žaliavinį ekonomikos modelį, nepaisė vieno svarbaus dalyko – pasaulis šiandien keičiasi labai greitai. Naujos technologijos atveria naujus kelius. Pavyzdžiui, šiandien pačioje Rusijoje vis garsiau kalbama, kad šalis „pramiegojo skalūnų revoliuciją JAV“. Lygiai taip pat Rusija gali pramiegoti ir kitus dalykus – pavyzdžiui, jeigu artimiausiu metu įvyktų revoliuciniai pokyčiai elektromobilių gamyboje (kalbame apie hipotetinę galimybę) ir šios mašinos galėtų sudaryti realią konkurenciją automobiliams su vidaus degimo varikliu, tai, be jokių abejonių, tektų kalbėti apie tokių pokyčių įtaką kuro (ir atitinkamai – naftos) rinkai.

Galima priminti, kad Rusijos ekonomikos modernizatoriumi bandė tapti ir buvęs šalies vadovas – dabartinis ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Jo skelbtą modernizaciją derėtų vertinti kaip bandymą grįsti Rusijos ekonomikos ateitį ne vien žaliavų eksportu, bet ir kitomis verslo sritimis, pavyzdžiui, aukštosiomis technologijomis. Tačiau iš esmės neblogas sumanymas galiausiai virto karikatūra (o jo autorius – pašaipų objektu). Taip nutiko dėl to, kad D. Medvedevas nebuvo savarankiškas politinis veikėjas – jis tik atliko numatytą vaidmenį laikinoje politinėje rokiruotėje.  

Kita vertus, lėtėjantis Rusijos ekonomikos augimo tempas ir gresianti recesija greičiausiai privers valdžią vis dažniau kelti klausimą apie būtinybę keisti šalies ekonomikos orientyrus. Tačiau keliami klausimai ne visada virsta realiais darbais. Matyti, kad ir Rusijoje bent jau kol kas kalbos lieka vien kalbomis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 35)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras